Šis straipsnis nagrinėja plaukimo sąvoką, apibrėžtą tarptautinėje teisėje, atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant taikų plaukimą, tranzitinį plaukimą ir plaukimo laisvę atviroje jūroje. Taip pat aptariami susiję klausimai, tokie kaip pakrantės valstybių teisės, atsakomybė ir jurisdikcija.
Taikus plaukimas
Pagal tarptautinę teisę, plaukimas laikomas taikiu, jei jis nekelia grėsmės pakrantės valstybės taikai, tvarkai ir saugumui. Pakrantės valstybė netrukdo užsienio laivams taikiai plaukti jos teritorine jūra, išskyrus atvejus, numatytus Konvencijoje. Tačiau pakrantės valstybė gali laikinai sustabdyti užsienio laivų taikų plaukimą per tam tikrus savo teritorinės jūros rajonus, jei toks sustabdymas yra būtinas tos valstybės saugumui užtikrinti, įskaitant atvejus, kai vyksta karo pratybos.
Iš teritorine jūra plaukiančio užsienio laivo gali būti renkamos rinkliavos tik kaip užmokestis už konkrečias tam laivui suteiktas paslaugas.
Tranzitinis plaukimas
Tranzitinis plaukimas reiškia naudojimąsi laivybos ir skrydžių laisve vadovaujantis Konvencija išimtinai nenutrūkstamo ir greito tranzito sąsiauriu tarp vienos atviros jūros ar išskirtinės ekonominės zonos dalies ir kitos atviros jūros ar išskirtinės ekonominės zonos dalies tikslu. Sąsiaurių pakrančių valstybės netrukdo tranzitiniam plaukimui ir atitinkamu būdu viešai skelbia apie bet kokį joms žinomą pavojų laivybai sąsiauryje ar skrydžiams virš jo. Prieš nustatydamos ar keisdamos jūrų koridorius arba nurodydamos ar keisdamos jūrų eismo atskyrimo schemas, sąsiaurių pakrančių valstybės perduoda savo pasiūlymus kompetentingai tarptautinei organizacijai patvirtinti.
Plaukimo laisvė atviroje jūroje
Atvira jūra yra atvira visoms valstybėms - tiek pakrantės, tiek ir neturinčioms priėjimo prie jūros. Atviros jūros laisve naudojamasi pagal sąlygas, nustatytas Konvencijoje bei kitose tarptautinės teisės normose. Kiekviena valstybė nustato sąlygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teisę plaukioti su savo vėliava. Laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti. Laivai plaukioja tik su vienos valstybės vėliava ir, išskyrus ypatingus atvejus, kurie yra numatyti tarptautinėse sutartyse arba Konvencijoje, atviroje jūroje jiems galioja tik tos valstybės jurisdikcija.
Taip pat skaitykite: Prevencijos priemonės prieš sporto manipuliavimą Lietuvoje
Kiti svarbūs aspektai
Konvencija taip pat apibrėžia salyno valstybių teises ir pareigas, įskaitant jūrų ir oro koridorių nustatymą salyno vandenyse. Salyno valstybė, formaliai ar faktiškai nediskriminuodama užsienio laivų vieni kitų atžvilgiu, gali laikinai sustabdyti užsienio laivų taikų plaukimą per tam tikrus savo teritorinės jūros rajonus, jei toks sustabdymas yra būtinas tos valstybės saugumui užtikrinti.
Taip pat svarbu paminėti, kad valstybė, kuri turi aiškų pagrindą manyti, kad laivui nebuvo tinkamai vykdoma jurisdikcija ir kontrolė, gali pranešti apie tokius faktus valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas. Kiekviena valstybė organizuoja tyrimą dėl kiekvienos jūrų avarijos ar nelaimingo atsitikimo laivybos atviroje jūroje metu, jei tai yra susiję su laivu, plaukiojančiu su jos vėliava, ir jei dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužaloti kitos valstybės piliečiai arba padaryta didelės žalos kitos valstybės laivams ar įrenginiams arba jūros aplinkai.
Simonas Žvirblis: įkvėpimas ir pavyzdys
Šiame kontekste verta paminėti Simono Žvirblio, jauno Lietuvos paratleto, istoriją. Nepaisant negalios, jis pasiekė puikių rezultatų plaukime ir įkvepia kitus siekti savo tikslų. Jo istorija rodo, kad užsispyrimas, disciplina ir aplinkinių palaikymas gali padėti įveikti bet kokius iššūkius.
Simonas profesionalų sportą atrado palyginti neseniai - vos prieš ketverius metus, būdamas 14-ikos. Nuo pat vaikystės domėjosi sportu, bet kai nematai, pasirinkimų nėra daug. Į plaukimo treniruotę nuėjo būdamas 14-os. Jau apsisprendęs, kad nori treniruotis, kreipėsi į trenerę, olimpietę Birutę Statkevičienę. Treniravosi nuo pirmų dienų sąžiningai, stengėsi. Kai pradėjo sektis, kai rezultatai ėmė sparčiai gerėti, viskas tarsi savaime „užsikūrė“. Tada ir suprato - tai nebe tik sportas, tai jau jo kryptis.
Mokytojai supranta, kad be mokslų turi ir sportą, kuris reikalauja labai daug laiko ir jėgų, todėl kartais pasižiūri atlaidžiau, jei nespėja atlikti namų darbų ar tenka išvykti į varžybas. Tėvai, savo ruožtu, pirmiausia prisidėjo prie jo charakterio. Jų požiūris, rami, bet tvirta atrama, išmokė jį nepasiduoti, stengtis, net kai sunku. Tai dabar labai jaučiasi sporte - kai žinai, kad tavimi tiki, daug lengviau patikėti ir pačiam savimi.
Taip pat skaitykite: Sporto Nauda
Jo didžiausias palaikymas - šeima, draugai ir trenerė. Jie visada buvo ir yra šalia, net kai pats abejoja, ar sugebėsi.
Taip pat skaitykite: Sporto mokslo tendencijos
tags: #18 #straipsnis #plaukimo #savoka