Šiame straipsnyje apžvelgsime 2012-2013 m. NBA sezoną ir palyginsime jį su Kauno „Žalgirio“ komanda, kurią tuo metu treniravo Joanas Plaza.
Įžanga
Šiuo metu Martino Schillerio auklėtiniai savo sąskaitoje turi visas keturias pergales ir turnyrinėje lentelėje užima pirmąją vietą. Tiek daug pergalių sezono pradžioje mums apskritai nėra įprastas dalykas, o pernai sezone ketvirtąją pergalę apskritai pasiekėme tik 16-tame ture. Taigi kol kas viskas (ir dėl pačios komandos, ir dėl sukrentančių aplinkybių) klostosi puikiai. Šis sezono startas - tai, ko reikėjo tiek pačiam „Žalgiriui“, išgyvenančiam permainų laikotarpį, tiek naujam treneriui, kuriam dabar svarbu įrodyti savo vertę, tiek ir sirgaliams, kurie buvo įpratę gyventi krepšinio pasakoje.
2012-13 metų „Žalgirio“ Eurolygos sezonas: palyginimas su dabartine komanda
Žvilgtelkime į 2012-13 metų „Žalgirio“ Eurolygos sezoną, kai, vadovaujant J. Plazai, startavome net penkiomis pergalėmis iš eilės ir palyginkime abi komandas. 2012-13 metų sezonas atrodo taip toli, lyg būtų buvęs praeitame šimtmetyje. Bet taip yra tik todėl, kad po jo buvo ir sunkių metų, ir nauja (Šaro) era, ir Romanovo pasitraukimas iš komandos.
Komandų sudėtys
Tą sezoną komandoje dar žaidė Marko Popovič, jau spėjęs tapti vienu mėgstamiausių komandos legionierių, ir broliai Lavrinovičiai, tuo metu buvę aplink savo piką, ir pats mūsų sporto direktorius Javtokas. Beje, faktas, kad tada žaidė ir Jankūnas, turbūt nestebina nieko. Man kartais atrodo, kad Paulius žaidė komandoje apskritai nuo 1944-ųjų.
Komandos vienvaldis lyderis tuo metu buvo Marko, rinkęs po 13.4 taško ir 2.2 rezultatyvaus perdavimo. Jam visai neblogai talkino ir T. Dardenas, kuris vienintelis be Popo rinko po 10 taškų per varžybas. 2012-ais metais, kaip ir šiemet, komandą į priekį tempė gynėjų grandis. Tiesa, tų metų komanda buvo labai įdomiai sukomplektuota: centro pozicijoje mes turėjome Javtoką (4 taškai ir 3 atkovoti kamuoliai) ir Foote‘ą (3.6 taško ir 3 atkovoti kamuoliai), kurie puolime apskritai pasitarnavo labiau kaip tvirtų užtvarų statytojai, nes komandos rezultatyvumas vargiai priklausė nuo penktos pozicijos žaidėjų.
Taip pat skaitykite: 2011–2012 m. NBA sezonas
Kitas reikalas buvo broliai Lavrinovičiai (Kšištof - 8.5 taško ir 4 atkovoti, Darjuš - 9 taškai ir 3.8 atkovoto kamuolio), kurie, kartu sudėjus, buvo labai didelė paspirtis tiek puolime, tiek ir gynyboje aukštų žmonių rotacijoje. Kur čia tas komplektacijos įdomumas? Ogi be Popo ir Dardeno, kurie rinko po 10+ taškų, dar 6 žaidėjai rinko po 7-9 taškus per varžybas. Taigi be vieno išreikšto lyderio kroato vaidmenyje, “Žalgiryje“ puolimo skaičius apylygiai pasidalino didžioji dalis komandai svarbių žaidėjų. Tai reiškia, kad jeigu priešininkai sufokusuodavo dėmesį į vieną ar kelis žaidėjus, visai nesudėtingai atsiskleisdavo kiti žaidėjai. Manau, tokia komandos sudėtis ir krūvio paskirstymas (7 žaidėjai žaidė po 21 minutę ir daugiau) leido komandai nuo pat sezono pradžios rodyti gerą sportinę formą.
Palyginimas su dabartine „Žalgirio“ komanda
Šiųmetis „Žalgiris“ turi ir panašumų ir skirtumų, lyginant su 2012-ųjų komanda. Visų pirma, žaidėjų rotacija irgi yra didelė ir kol kas 6 žaidėjai žaidžia po 21 minutę ir daugiau (Walkup 21, Hayes 23, Jokubaitis 20.5, Grigonis 26, Lauvergne 21 ir Milas 21). Taip pat turime vieną lyderį, kuris kaip ir Popas, pelno po 14 taškų, tai yra Marius Grigonis (abu žaidžia toje pačioje pozicijoje). Antras komandoje yra Lauvergnė, kuris renka po 11.6 taško (kiek daugiau nei Dardenas, tačiau jie žaidžia skirtingose pozicijose ir atlieka skirtingas užduotis puolime: Joffrey turi privilegiją žaisti du prieš du ir taip surinkti dalį savo taškų kraičio). Komandoje taip pat turime penkis žaidėjus, kurie renka po 7-10 taškų per varžybas. Tai reiškia, kad, kaip ir 2012-ais metais, komandoje yra labai panašus skaičius žaidėjų, pasidalinančių praktiškai visą komandos taškų aruodą. Tad, kai uždaromas vienas (pavyzdžiui, Marius) iš jo taškų generavimą nesunkiai gali perimti kiti žaidėjai (Lukas, Joffrey ar Rokas).
Komandinis žaidimas, kurį demonstruoja „Žalgiris“ šiame Eurolygos sezone (palyginus su pirmomis keturiomis laimėtomis varžybomis 2012-ais metais) atrodo kur kas solidesnis. Visų pirma „Žalgiris“ šiais metais sėkmingiau dalinasi kamuoliu ir atlieka bene dvigubai daugiau rezultatyvių perdavimų (18.7 šiais metais prieš 10 2012-ais) bei praranda dviem kamuoliais mažiau (13.2 prieš 15.2). Komandų rezultatyvumo lyginti nereikėtų, nes turėkime omeny, kad šis Eurolygos startas pagal nerezultatyvumą tikriausiai yra rekordinis dėl visiems suprantamų priežasčių. Vis dėlto galime palyginti +/- skaičius. Šiame sezone „Žalgiris“ demonstruoja tikrai solidų žaidimą gynyboje, tačiau rezultatyvumas nėra toks aukštas, tad +/- rodiklis yra +37 taškai (pirmas rezultatas Eurolygoje po keturių turų). Tuo tarpu 2012-ais metais „Žalgirio“ +/- rodiklis, sužaidus keturis turus, buvo +47 taškai ir tai yra bene vienintelis rodiklis, kuriuo buvęs „Žalgiris“ lenkia šiandieninę komandą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad to sezono rezultatyvumas buvo didesnis nei šio, tad labai didelio skirtumo įžvelgti nebūtina, nors šioks toks ir yra.
Kiti svarbūs įvykiai 2012-13 metų NBA sezone
Valančiūno progresas
Plačiausiai aptarinėjamu jo žaidimo progreso aspektu tapo efektyviu ginklu paversti metimai iš trijų taškų zonos, tačiau skambias JAV ir Kanados sporto žurnalistų kurtas antraštes apie „pagaliau užaugusį lietuvių milžiną“ paskatino ne tik 30 taiklių tritaškių. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, jog Valančiūnas kaip tik prarado vyriausiojo trenerio Dwane'o Casey pasitikėjimą. Jonas ne tik neretai stebėdavo nuo suolo ketvirtuosius kėlinius, tačiau apskritai aikštėje praleisdavo mažiausiai minučių per visą savo karjerą. Dar debiutiniame 2012-13 metų sezone NBA subtilybes perkandinėjęs aukštaūgis ant parketo vidutiniškai išbūdavo po 23,9 minutės, o aukščiausią tokį skaičių užfiksavo antraisiais metais - 28,2. Tad kaip, po galais, vos po 22,4 minutės per rungtynes šiais metais žaidusio lietuvio sezoną galima vadinti geriausiu karjeroje? Priežasčių tokiam teiginiui galima rasti nemažai.
Pradėkime nuo dar vienu laipteliu aukštyn palypėjusio JV puolimo efektyvumo. 57 procentus visų savo metimų iš žaidimo pataikęs „Raptors“ centras pagal šį skaičių užėmė aštuntą vietą lygoje nepaisant to, jog tapo ženkliai daugiausiai tritaškių (74) išmetusiu pirmojo dešimtuko žaidėju. Tokį pasiekimą lėmė aukščiausias karjeroje dvitaškių taiklumas (59 proc.) ir naujai atrastas snaiperio talentas (41 proc.), o šių puikių rodiklių trejetą užbaigė vidurio puolėjui itin solidus baudų taiklumas (81 proc.). Gavęs kamuolį baudos aikštelės prieigose ir žaisdamas nugara į krepšį („post-up“) Jonas per vieną ataką į varžovų krepšį vidutiniškai įversdavo po 1,09 taško. Efektyviau tokias galimybes išnaudojo tik vienas (!) NBA žaidėjas - Minesotos sunkusis kraštas Taj Gibsonas, užfiksavęs 1,12 taško vidurkį. Po 1,16 taško komandai du-prieš-du derinyje leisdamasis link krepšio („pick-and-roll roll man“) atnešęs lietuvis ir šiuo elementu buvo vienas geriausių lygoje, o tarp startinių vidurio puolėjų nusileido tik Clintui Capelai, Rudy Gobertui, Stevenui Adamsui, Alui Horfordui ir Anthony Davisui. Puolimo taranu šiais metais tapęs Valančiūnas savo žemą minučių skaičių išnaudojo itin veiksmingai. Prilyginus jo statistiką 36 minučių vidurkiui („PER 36”), mūsų tėvynainio fiksuojami skaičiai atrodė daugiau nei solidžiai - 20,4 taško ir 13,8 atkovoto kamuolio. Tokiu dominavimu 36 minučių terpėje pasigirt taip pat tegali tik du žaidėjai: bent 20 ir 13 atitinkamose kategorijose vidutiniškai rinko Jonas ir „Clippers“ gretose sezoną baigęs serbų milžinas Bobanas Marjanovičius.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės sudėtis 2012 m.
Toronto „Raptors“ komandos apžvalga
Toronto ekipai vis dar neatsikratant praeities atkrintamųjų varžybų nesėkmių šleifo, lygos ekspertų prognozės dėl šios pirmojo etapo serijos eigos įgavo plačiausią įmanomą amplitudę. Abejonių nekyla tik dėl vieno - „Raptors“ ir „Wizards“ mūšis sulauks daug daugiau dėmesio, nei įprasta pirmos ir aštuntos konferencijos komandų akistata. Prieš šįvakar numatytą jos startą norisi apžvelgti abiejų pusių argumentus.
Kodėl „Raptors“ laimės šią seriją?
Geriausias reguliarusis sezonas Toronto klubo istorijoje atsispindėjo ir įspūdingoje statistikoje, tampančia viena pagrindinių „Raptors“ pajėgumo iliustracijų. Šiais metais kanadiečiai tapo vienintele lygos komanda, sugebėjusią pakliūti į aukščiausius penketukus tiek pagal puolimo (113,8, antra vieta), tiek pagal gynybos (105,9, penkta vieta) reitingus. Per pastaruosius 20 sezonų tokį puolimo ir gynybos efektyvumo derinį užfiksavo tik keturiolika komandų. Dešimt iš jų nukeliavo bent jau iki konferencijos finalo, o keturi tokie klubai tapo NBA čempionais.
Serijoje su Vašingtono ekipa vienu iš ryškiausių „Raptors“ pranašumų įvardijamas vyriausiasis treneris Casey. Patyręs specialistas šiais metais pademonstravo lankstumą ir aukšto lygio sugebėjimą rungtynių metu prisitaikyti prie varžovų žaidimo stiliaus - du komponentus, kurie šiuo metu yra pabrėžiami kaip didžiausios nuviliančio „Wizards“ sezono generolo Scotto Brookso silpnybės.
Kol „Wizards“ komandos branduolys jau ne pirmi metai susiduria su tiek žiniasklaidos, tiek savo pačių pakurstomomis kalbomis apie tarpusavio antipatiją, Toronto klubas išgyvena krepšininkų „chemijos“ aukso amžių. Vienas už kitą aikštėje mirti pasiruošę žaidėjai atkrintamųjų varžybų įtampos kontekste turėtų stipriai pranokti neretai individualiais veiksmais paremtą „tavo eilė, mano eilė“ principo Vašingtono žaidimą.
Galų gale, šiųmetinė „Raptors“ kardinaliai skiriasi nuo prieš trejus metus „Wizards“ sausu rezultatu nusileidusios komandos. Vieninteliai trys tame mūšyje dalyvavę komandos senbuviai - Lowry, DeRozanas ir Valančiūnas - ryškiai pakeitė savo žaidimo stilių, o šios evoliucijos dėka Torontas nebėra taip stipriai priklausomas nuo pavienių žaidėjų demonstruojamų rezultatų. Seriją namuose pradėsiantys, o septynerių rungtynių atveju ir užbaigsiantys Casey auklėtiniai šiame sezone „Air Canada Centre“ areną pavertė tikra tvirtove ir joje iškovojo 34 pergales bei patyrė tik 7 pralaimėjimus.
Taip pat skaitykite: Multimedijos sistemos apžvalga
Torontas šiais metais pasižymi aukštesniu talento lygiu, geresniu tarpusavio susižaidimu ir solidesniu vyriausiuoju treneriu nei „Wizards“. Šie argumentai turėtų nusverti seriją „Raptors“ naudai, tačiau kita pusė nestokoja nerimą Kanados krepšinio gerbėjams keliančių faktų.
Kodėl šią seriją laimės „Wizards“?
Bene garsiausiai Vašingtone pastarosiomis dienomis kartojama nuomonė yra negailestinga - „Raptors“ nemoka žaisti atkrintamosiose varžybose. Bent dalis tiesos tokiame argumente tikrai yra, o Toronto šansus skeptiškai vertinantys sirgaliai ir apžvalgininkai jį papildo visa eile skaičių. 0:7. Tokį rezultatą dabartinis Kanados klubo branduolys su išvardintaisiais senbuviais priešakyje užfiksavo visų kartu sužaistų atkrintamųjų serijų pirmosiose rungtynėse. Septynis kartus „Raptors“ jau pirmame mače išsikasė sau duobę nepaisydami to, jog penkias iš šių serijų pradėjo savo arenoje. Aštuntą smūgį šįvakar jiems suduoti bandysiantys „Wizards“ reguliariajame sezone laimėjo dvejas iš ketverių tarpusavio rungtynių, nors nė viename iš šių susitikimų komandai negalėjo padėti įžaidėjas Johnas Wallas.
Du mėnesius be krepšinio dėl kelio traumos praleidęs Vašingtono lyderis į aikštę grįžo tik prieš kiek daugiau nei savaitę, tačiau lemiamose kovose gali suvienyti savo jėgas su Bradley Bealu, Otto Porteriu ir Marcinu Gortatu bei įrodyti, jog prasti „Wizards“ šiųmetiniai rezultatai tebuvo tik susikaupimo stokos padarinys. Net penkiolika pralaimėjimų JAV sostinės klubas šiais metais patyrė rungtynėse su neigiamą pergalių ir pralaimėjimų balansą surinkusiomis komandomis. Žaisdami su bent 41 pergalę iškovojusiais varžovais, „Wizards“ laimėjo 23 kartus ir patyrė 24 nesėkmes. Sėkmingiausią sezoną sužaidę „Raptors“ tą padarė užtikrintai susitvarkydami su silpnesniais varžovais - Torontas laimėjo net 35 iš 37 tokių rungtynių. Tačiau žaisdami su pirmojo ešalono klubais kanadiečiai iškovojo tik 24 pergales ir pralaimėjo 21 sykį.
Būsimojoje serijoje „Wizards“ nereikės ieškoti papildomos motyvacijos. Pilnu pajėgumu rungtyniausiantys Brookso auklėtiniai gali įrodyti, jog yra daug talentingesni, nei rodo jų užimta aštuntoji pozicija. Be to, „Raptors“ stilistinis pokytis tėra kosmetinis: rezultatyvius perdavimus reguliariajame sezone jie atliko 59 procentams visų savo taiklių metimų (11-as rezultatas lygoje). Tačiau įtampos situacijose - komandas skiriant penkiems ar mažiau taškų likus penkioms ar mažiau minučių iki rungtynių pabaigos - šis skaičius krito iki 39 procentų (28-as rezultatas tarp 30 komandų). Susidūrę su psichologinį pranašumą prieš seriją turinčiais „Wizards“ Toronto krepšininkai vėl grįš prie senų įpročių ir greitai pamirš visą sezoną jiems skiepytą žaidimo stilistiką.
Vašingtono ekipa sąmoningai pralaimėjo paskutines sezono rungtynes, nes norėjo susitikti su „Raptors“. Jie tiki savimi ir į Torontą atvyks žinodami, jog gali pakartoti 2015-ųjų scenarijų ir jau pirmose rungtynėse iš varžovų atimti namų aikštės pranašumą.
Valančiūno perspektyvos serijoje su „Wizards“
Nors iš pirmo žvilgsnio Gortatas ir Ianas Mahinmi atrodo kaip lietuviui palankūs tradiciniai vidurio puolėjai, Vašingtono žaidimo stilius gali priversti Casey mieliau rinktis Jakobo Poeltlo paslaugas. Nepertraukiamomis Wallo ir Gortato du-prieš-du serijomis paremtas „Wizards“ puolimas nuolatos statys JV į jo kojų greitį matuosiančias situacijas. Siekdamas išsilaikyti aikštėje ir suteikti komandai kuo daugiau šansų laimėti, Jonas turės terorizuoti vos 77 procentus (18-a vietoje lygoje) kamuolių po savo krepšiu atkovojančią varžovų priekinę liniją ir taikliais tritaškiais išvesti Gortatą iš baudos aikštelės. Pats Valančiūnas vakar vykusioje treniruotėje kalbėjo apie tai, jog dabartinė „Raptors“ versija yra pajėgiausia komanda, kokioje jis kada nors yra žaidęs, ir pabrėžė, jog tikrasis sezonas prasideda šiandien. Tikėkimės, kad jis bus toks, kaip ir ką tik pasibaigęs reguliarusis - geriausias Jono karjeroje.
Joano Plazos karjera
Kauno „Žalgirio“ klubas domisi dviem Ispanijos krepšinio mokyklos atstovais. Prie ketvirtadienį pagrindiniu favoritu atsilaisvinusiai pozicijai įvardinto turko Ertugrulo Erdogano portalas eurohoops.net penktadienį prijungė ir dviejų krepšinio sirgaliams puikiai pažįstamų katalonų pavardes. Pirmasis iš jų - Kauno „Žalgirį“ 2012-13 metų sezone treniravęs Joanas Plaza. Dirbdamas Kaune katalonas sugebėjo atvesti „Žalgirį“ į Eurolygos top16 etapą. Per 24 sužaistus susitikimus Plazos vadovati žaliai-balti iškovojo 14 pergalių bei patyrė 10 nesėkimų. Tiesa, Sankt Peterburge Eurolygos sezonas Joanui susiklostė prasčiau - 8 susitikimus laimėjusio ir 20 kartų varžovų pranašumą pripažinusio Rusijos klubo atstovai šių metų vasario mėnesį nutarė atsisveikinti su nuo 2018-ų ekipai vadovavusiu treneriu. Kartu su nuo 2000-ųjų savo trenerio karjerą pradėjusiu Plaza su „Žalgiriu“ siejamas ir daug mažiau patirties šioje profesijoje sukaupęs, tačiau itin ilga profesionalaus krepšininko karjera pasižymėjęs ilgametis Ispanijos rinktinės narys Alexas Mumbru.