Lietuvos krepšinis yra ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos vyrų krepšinio istorija siejama su 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Nuo to laiko krepšinis Lietuvoje tapo populiariausia sporto šaka, o Lietuvos rinktinė iškovojo daugybę pergalių ir medalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją, svarbiausius etapus ir 2013 m. rinktinės sudėtį, kuri pasižymėjo Europos čempionate Slovėnijoje.
Lietuvos Krepšinio Istorijos Pradžia
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m. Kaune, tačiau tikrasis iškilimas prasidėjo 1935 m., kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš JAV ir pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančioje valstybėje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. Lietuva gavo galimybę dalyvauti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Pagrindinis rinktinės branduolys buvo „Žalgirio“ žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Arūnas Karnišovas. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiadoje iškovota bronza prieš NVS rinktinę.
1993 m. komanda negalėjo pasikviesti A. Sabonio ir R. Kurtinaičio. Atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta, o antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, užkertant kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko be Europos ir be 1994 m. Pasaulio pirmenybių.
1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje iškovota bronza. A. Sabonis ir Š.
Taip pat skaitykite: Kaip įsigyti bilietus į krepšinio varžybas?
Jono Kazlausko Rinktinės Pakilimas ir Nuopuolis (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo Jono Kazlausko era. 1997 m. Europoje - 6 vieta, 1998 m. - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo A. Sabonis ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Ispanijai. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza. 2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 m.)
2002 m. nedalyvauta Pasaulio čempionate. 2003 m. grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija - iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, pusfinalyje nugalėti prancūzai, o finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! 2004 m. Atėnų olimpiadoje iškovota ketvirtoji vieta. Pusfinalyje kelią pastojo Italijos rinktinė. 2005 m. Europos čempionate užimta penktoji vieta. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika.
Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie (2007-2011 m.)
2007 m. prie rinktinės vairo stojo Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje pralaimėta Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja. Laimėję mažąjį finalą, Lietuvos krepšininkai tapo bronzos medalių laimėtojais. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai. 2009 m. Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo pasiekta vos viena pergalė prieš Bulgariją. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Lietuva gavo vardinį kvietimą į Pasaulio čempionatą. Jauna komanda, vadovaujama K. Kemzūros, iškovojo bronzą. 2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti, o ketvirtfinalyje laukė Makedonijos rinktinė. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Pergalė prieš Slovėniją garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
Atranka į Olimpiadą (2012 m.)
2012 m. atranka į Olimpiadą vyko Venesueloje. Olimpiadoje pasirodyta vidutiniškai, kelią link medalių užkirto Rusijos rinktinė. Lietuva liko 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje baigėsi.
2013 m. Lietuvos Krepšinio Rinktinė Europos Čempionate Slovėnijoje
Jono Kazlausko Sugrįžimas
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti buvo įkalbėtas treneris J. Kazlauskas. Šis sugrįžimas įnešė naujų vilčių ir lūkesčių sirgaliams.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos krepšinio rinktinės pasiruošimą
Sudėtis ir Pasirengimas
Prieš 2013-ųjų Europos čempionatą Lietuvos rinktinė sužaidė 12 kontrolinių rungtynių, 8 iš jų Lietuvoje. Rinktinė pasirengimą Europos čempionatui pradėjo liepos 15 dieną. Prieš pat čempionatą komanda apsilankė Panevėžyje ir šiame mieste du kartus susitiko su Švedijos rinktine (rugpjūčio 12 ir 14 dienomis).
Europos Čempionato Kelias
2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėta sidabro medalius, finale nusileidus Prancūzijos rinktinei. Lietuva Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje iškovojo sidabro medalius. Tai yra itin reikšmingas pasiekimas, nes prieš turnyrą lietuviai nebuvo favoritai laimėti apdovanojimus. Maža to - mūsų krepšininkai stovėjo viena koja ant iškritimo iš čempionato slenksčio, kai grupės rungtynėse pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos ekipai - pralaimėjo reikiamu 6 taškų skirtumu, nors likus su bosniais žaisti 4 min.
Finalo Analizė
Finalo rungtynėse prancūzai buvo stipresni kaip komanda. Jie visi žaidė, o pas mus tik keli. Mes gavome iš prancūzų labai gerą pamoką. Jie jau ne kartą žaidę finaluose ir žinojo, kaip rungtyniauti.
Statistika:
- Dvitaškiai: 44 proc. (15/34) - 58 proc.
- Tritaškiai: 35 proc. (7/20) - 24 proc.
- Baudos: 79 proc. (15/19) - 100 proc.
Simbolinis Čempionato Penketas
Simboliniame čempionato penkete atsidūrė ir lietuvis Linas Kleiza. Kiti penketo nariai: G.Dragičius (Slovėnija), T.Parkeris (Prancūzija), M.Gasolis (Prancūzija) ir B.
Rungtynių Eiga Finale
Pirmieji taškus pelnė D.Lavrinovičius, prancūzai atsakė keturiais - 4:2 pirmavo Europos vicečempionai. 3 min. po A.Ajincos metimo prancūzai pirmavo 6:2, tačiau M.Kalnietis sumažino atsilikimą - 6:4. Varžovai buvo pabėgę 8:4, tačiau L.Kleiza tritaškiu sumažino skirtumą iki 7:8. Tačiau N.Batumas taip pat įmetė tritaškį ir prancūzai 5 min. Nors J.Mačiulis įsūdė dar vieną tritaškį, prancūzai 6 min. pelnė 4 taškus be atsako ir pirmavo 15:10. Po jos D.Lavrinovičius įmetė du taškus - 7 min. varžovai turėjo 3 taškų pranašumą 15:12. Beveik minutę nė vienai komandai nesisekė pelnyti taškų - mūsų nelaimei, pirmieji tai padarė prancūzai: po T.Parkerio dvitaškio 17:12, tačiau iškart taikliu metimu atsakė L.Kleiza. Jis dar įmetė vieną baudos metimą ir prancūzai pirmavo tik 15:17. Po vienuoliktojo L.Kleizos taško lietuviai pirmavo 20:19, o po M.Kalniečio dvitaškio - 22:19.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: 2013 m. plaukimo čempionatas
Po „sausos“ minutės, du taškus įmetė prancūzai - 21:22. Tačiau tuo pačiu atsakė ir M.Kalnietis. 3-iąją min. po L.Kleizos taiklaus metimo mūsų krepšininkai pirmavo 26:23. Vis dėlto, 4 min. 5 min., kaip rezultatas buvo lygus 31:31, į aikštę išėjo J.Valančiūnas, tačiau jau pirmoje atakoje J.Petro per jį pelnė du taškus ir varžovai pirmavo 33:31. Maža to - N.Batumas pelnė tritaškį ir prancūzai nubėgo - 36:31. Į tai tolimu metimu atsakė M.Kalnietis, tačiau tą patį dar kartą padarė N.Batumas. 7 min. Įsibėgėjusi Prancūzijos rinktinė nesirengė stoti ir po N.Batumo dvitaškio 9 min. ji įgijo 9 taškų persvarą - 43:34. O po T.Parkerio prasiveržimo - jau net ir 45:34. Nesėkmingas lietuvių ruožas tęsėsi ir paskutinę kėlinio minutę - po J.Petro taiklaus metimo varžovai pabėgo 47:34, o vienoje iš paskutiniųjų atakų lietuviai ir dar kartą prarado kamuolį. Gerai, kad T.Parkerio metimas buvo netikslus. Kai jau atrodė, kad kėlinys taip ir baigsis, prancūzai sugebėjo per 0,9 sek.
Trečiasis kėlinys prasidėjo B.Diaw taikliu metimu - 52:34 prancūzų naudai. J.Mačiulis „prisikasė“ prie krepšio ir įmetė du atsakomus taškus. O jau po M.Kalniečio dvitaškio rezultatas buvo 52:38. Bet ir vėl… Laikas greitai bėgo - 4 min. prancūzai vis dar pirmavo solidžiu skirtumu. Tiesa, D.Lavrinovičius pelnė tritaškį ir varžovai turėjo 14 taškų pranašumą - 55:41. tačiau jau kitoje atakoje M.Gelabale metė tris baudos metimus - 58:41. Po B.Diaw dvitaškio Prancūzija 6 min. jau turėjo triuškinančią persvarą - 60:41. Treneris J.Kazlauskas paėmė minutės pertraukėlę. Baisu, bet po B.Diaw dviejų prasiveržimų Prancūzija jau turėjo 22 taškų persvarą - 64:42. Tik likus kovoti 2 min. Per paskutines 120-mt kėlinio sekundžių didelio lūžio mačo eigoje neįvyko: lietuviai sunkiai rinko taškus, o Prancūzija susigrąžindavo skirtumą atgal. Tiesa, mūsiškiai, likus kovoti 23 sek., sumažino prarają iki 50:66. Tačiau paskutinėje savo atakoje varžovai padidino persvarą - po taiklių J.Petro baudos metimų Prancūzija prieš ketvirtą kėlinį pirmavo 68:50. Tad sumažinti skirtumo, kuris buvo po dviejų kėlinių - nepasisekė.
Keista, bet Lietuvos rinktinės treneris J.Kazlauskas atsisėdo ant atsarginių žaidėjų suolo. Per dvi ketvirtojo kėlinio minutes - nieko naujo. Taškus įmetė T.Parkeris, atsakė L.Kleiza ir Prancūzija pirmavo 70:54. Nors lietuviai dar bandė kabintis, tačiau varžovai neleido mūsų rinktinei priartėti - po B.Diaw dviejų taškų, 5 min. Iki finalinės mačo sirenos likus 4 min. 44 sek., prancūzai pirmavo 74:56. Per paskutines min. varžovai jau pradėjo švęsti pergalę - jie pirmavo 78:60. Lietuva nusileido finale ir tapo Europos vicečempione.
Apibendrinimas
Nepaisant pralaimėjimo finale, Lietuvos rinktinė pademonstravo stiprų charakterį ir kovą. Sidabro medaliai buvo svarbus pasiekimas, parodęs Lietuvos krepšinio potencialą.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Istorija ir Pasiekimai
Svarbiausi Turnyrai ir Medaliai
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, su Latvijos rinktine.
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
Lietuvos Rinktinės Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Tai apie krepšinio pradininką Lietuvoje Steponą Darių. Kas gi jis toks buvo? Iš kur jis atsirado? Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
- Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Santykiai su Italijos Rinktine
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su italais oficialiose varžybose per visą istoriją yra susitikusi 16 kartų, iš kurių net 12 kartų pasiekė pergales. Tačiau vienas skaudžiausių antausių Lietuvos krepšinio istorijoje įvyko 2004 m. rugpjūčio 27 d., kuomet Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje lietuviai pralaimėjo italams 91:100. Italai pataikė net 18 tolimų metimų ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28).
Nuo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, Italija daugiau nelaimėjo prieš Lietuvos rinktinę pagrindiniuose turnyruose, išskyrus 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynes, kai italai namuose nugalėjo lietuvius 70:65. Tačiau namie lietuviai laimėjo 86:73.
Lietuviai su italais susitiko 2006 m. Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame aštuntfinalyje šventė nelengvą pergalę - 71:68. 2007 m. Europos krepšinio čempionato grupės rungtynėse lietuviai vėl triumfavo - 79:74. 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ketvirtfinalyje lietuviai šventė pergalę rezultatu 81:77. 2015 m. Europos čempionate lietuviai po pratęsimo įveikė Italiją rezultatu 95:85. Pastarąjį kartą lietuviai su italais žaidė 2017 m. Europos čempionate, kur grupių etape italai buvo palaužti 78:73.
Paskutinį kartą Lietuvos ir Italijos vyrų krepšinio rinktinės susitiko Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankoje. Italijos rinktinės trenerio sūnus Brianas Sacchetti smeigė lemiamą tritaškį, likus žaisti 30 sekundžių ir užtikrino Italijos rinktinės pergalę.
Incidentas Pasaulio Čempionato Atrankos Rungtynėse
Pasaulio čempionato atrankos turnyrą italai pradėjo pralaimėjimu islandams (76:81), todėl sekmadienį Klaipėdoje vyksiančios rungtynės jiems įgauna dar didesnę prasmę.