Helsinkio olimpinio stadiono prieigose esanti buvusi sporto salė, kurioje 1952 m. vyko XV vasaros žaidynių krepšinio, gimnastikos, bokso ir imtynių varžybos, primena pirmuosius lietuvių laimėjimus. Šios salės hole pritvirtintose nerūdijančio metalo plokštėse iškaltos sportininkų, iškovojusių Helsinkio olimpiados medalius, pavardės.
Istoriniai laimėjimai
Lietuvos sportininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse pasirodė 1924 m. Paryžiuje. Tačiau tik 1952 m. Helsinkio olimpiadoje, atstovaudami SSRS rinktinei, jie iškovojo pirmuosius medalius.
Sidabras Helsinkyje
Vicečempione tapusiai SSRS vyrų krepšinio rinktinei atstovavo Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius ir Stanislovas Stonkus. Su sidabru į Lietuvą grįžo trys pirmieji, o atsarginiu buvęs S. Stonkus į apdovanotųjų gretas nepateko. Finale SSRS komanda, kurios vienas trenerių buvo Vytautas Kulakauskas, rezultatu 25:36 (15:17) pralaimėjo JAV ekipai. S. Butautas pelnė 6 taškus, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius nepasižymėjo. Prieš 55 metus S. Butauto, K. Petkevičiaus bei J. Lagunavičiaus laimėti medaliai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų olimpiniai trofėjai.
Patriotizmas ir atminimas
„Norėtųsi, kad šiandien dėl medalių būtų kovojama ne siekiant premijų, asmeninės gerovės, bet dėl to, jog esame savo tautos atstovai. Visiems būsimiems olimpiečiams noriu palinkėti nepamiršti savo pirmtakų patriotizmo ugnelės“, - praėjusią savaitę minėdamas istorinę sukaktį sakė 81-erių metų K. Petkevičius. Jaunuosius žalgiriečius treniruojančio krepšinio patriarcho bendražygiai S. Butautas ir J. Lagunavičius jau išėję Anapilin.
Olimpiniai medaliai
Pradedant Helsinkio ir baigiant Atėnų žaidynėmis, Lietuvos atletai yra iškovoję 104 olimpinius medalius: 29 aukso, 21 sidabro ir 54 bronzos. Keturi sportininkai - krepšininkė Angelė Rupšienė, rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė, dviratininkas Gintautas Umaras ir lengvaatletis Virgilijus Alekna - yra dukart olimpiniai čempionai.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Žiemos žaidynių aukščiausios prabos apdovanojimus savo kolekcijose saugo biatlonininkas Algimantas Šalna, slidininkė Vida Vencienė bei ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, 1992 m. Albervilyje triumfavęs su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinktine. Kol kas paskutinį - 104-ąjį olimpinį apdovanojimą - 2004 m. rugpjūčio 26-ąją Atėnuose iškovojo šiuolaikinės penkiakovės meistras Andrejus Zadneprovskis.
Dalyvavimas olimpiadose
Atėnų žaidynėse mūsų šalį reprezentavo 64 atletai (52 individualių sporto šakų atstovai ir 12 krepšininkų), 13-oje sporto šakų jėgas išmėgino 50 vyrų ir 14 moterų. 2000 m. Sidnėjuje kovojo 61 Lietuvos sportininkas, 1996 m. Atlantoje - 60, o 1992 m. Barselonos olimpiadoje - 46.
XXIX olimpinės žaidynės, Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) pakoregavus datą, Kinijoje vyko rugpjūčio 8-24 dienomis. Anksčiau planuota jas rengti liepos 25-rugpjūčio 10 dienomis, tačiau būtent tuo metu Pekine yra karščiausia. Pakeisti datą paprašė patys kinai, teigdami, kad pirminis laikotarpis buvo pasirinktas neatsižvelgus į visus niuansus. Naujienų agentūros Xinhua duomenimis, televizijos reportažus iš pajėgiausių planetos atletų varžybų kitąmet žiūrės 4 milijardai Žemės gyventojų - šimtu milijonų daugiau nei 2004 m.
Olimpinės žaidynės: istorija ir simboliai
Olimpnės žaidỹnės, olimpiadà (gr. Olympias, kilm. Olympiados) - svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos.
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio žaidėjai Kinijoje
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. 2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Taip pat skaitykite: Inovacijos sporte Lietuvoje
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10. 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija): Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje) buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų, dalyvavusių dvejose rungtyse: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes: prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse dalyvavo Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
Boksas:
- Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J. Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
- Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
- Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
- Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė. Bėgimas. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta.
- Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m - 31-44 vietose.
- Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas.
Šuolis į aukštį:
- Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.
Ieties metimas:
- Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas.
Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė dalyvavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje). Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė. Šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ketvirtą vietą.
Olimpiniai įvykiai po nepriklausomybės atkūrimo
Lygiai prieš 30 metų - 1990-ųjų kovo 11-ąją - Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą.
Tenisas
Nepriklausomybės aušroje Lietuvos teniso gerbėjai su nostalgija prisiminė legendinio lietuvių kilmės amerikiečių tenisininko Vito Gerulaičio aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje pasiektas aukštumas geriausių planetos tenisininkų ATP reitinge - geriausiais laikais V. Mūsų šalies teniso gerbėjai apie lietuvių pozicijas pirmajame reitingo šimtuke ilgą laiką galėjo tik pasvajoti, tačiau vilties spinduliu tapo Ričardas Berankis. Greitai R. Berankis pradėjo savo pasirodymą suaugusiųjų turnyruose, o jau 2010 m. Tarp pirmojo ir antrojo šimtuko nuolat balansavęs R. Berankis prieš 2016 m. Tokį tikslą lietuvis sėkmingai įvykdė ir 2016 m. gegužės 23 d.
Jevgenijaus Šuklino dopingo skandalas
Istorija į viešumą iškilo 2019 metais, kuomet 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atletų mėginius tikrinusi Tarptautinė tyrimų agentūra (TTA) atsiuntė J. Tiesa, tuomet laiške nurodytas gavėjas buvo ne Jevgenijus Šuklinas, o Jevgenijus Daluzyan. Netrukus paaiškėjo, jog tai nėra tiesiog nemalonus sutapimas.
Vilniaus „Lietuvos rytas“ Europos taurėje
2004-2005 m. sezone specialisto iš Slovėnijos - Tomo Mahoričiaus treniruojamas Vilniaus klubas sėkmingu žaidimu pradėjo kampaniją Europoje. Sezoną sostinės ekipai gerokai apkartino lyderio Fredericko House`o trauma, dėl kurios krepšininkas negalėjo padėti komandai viso likusio sezono metu. Ketvirtfinalio seriją sostinės ekipa vėl pradėjo pralaimėjimu Graikijos klubui - rezultatu 71:74 nusileista Salonikų PAOK. Antrajame susitikime Vilniuje T. Pirmajame pusfinalyje susitikime Valensijoje vilniečiai vėl turėjo pripažinti varžovų pranašumą - rezultatu 77:75 pergalę iškovojo vietos „Pamesa“ komanda. Finale „Lietuvos rytas“ po dviejų kėlinių triuškino Kozanio „Makedonikos“ klubą iš Graikijos - 44:24. Antrą kartą Europos taurės laimėtojais Vilniaus klubas tapo 2008-2009 m. sezone treniruojant Rimui Kurtinaičiui. Finale „Lietuvos rytas“ 80:74 nugalėjo Maskvos srities „Chimki“ klubą.
Dakaro ralis
Kiekvienais metais sausio mėnesį lietuviai godžiai sugeria visas naujienas apie Dakaro ralį. Praėjusiais metais lenktynininkas Benediktas Vanagas tapo Baltijos šalių rekordininku - Peru vykusiose varžybose B. 2020 m. pirmą kartą Saudo Arabijoje surengtos Dakaro ralio varžybose turėjo kitą rekordinį atspalvį. Geriausiai iš lietuvių rekordiniame mūsų šaliai Dakaro ralyje pasirodė B.
#