Profesionalaus Futbolo Grupė: Ar Lietuvai Reikalinga Profesionalų Lyga?

Lietuvos futbolo kontekste, kur Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“ dominuoja A lygoje, o dauguma elitinio diviziono žaidėjų turi profesionalų sutartis, kyla klausimas: ar Lietuvai reikia profesionalų futbolo lygos?

Profesionalumas Lietuvos Futbole: Situacijos Apžvalga

Šiuo metu didžioji dalis A lygos komandų žaidėjų turi profesionalų statusą. Europos turnyruose dalyvavusios Lietuvos komandos tvirtai lenkia kitas komandas A lygos lentelėje. Tačiau, ar tai yra tvaru ir ar atitinka šalies futbolo realijas?

Alternatyvūs Modeliai: Estijos ir Islandijos Pavyzdžiai

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Šiemet Europos lygos atrankoje „Trakai“ pralaimėjo Talino „Nomme Kalju“ komandai iš lygos, kurioje dauguma ekipų nėra profesionalų komandos. Profesionalų sutartis silpnesnieji Estijos „Premium“ lygos klubai sudaro vos su keletu žaidėjų. Europos varžybose Lietuvos atstovai ne kartą susidūrė ir su Islandijos ar Šiaurės Airijos iš dalies profesionalų ar mėgėjų klubais. Šiose šalyse profesionalų futbolo lygų niekada nėra buvę. Bet tai nesutrukdė Šiaurės Airijos ir Islandijos rinktinėms šiemet dalyvauti Europos čempionate. Islandai netgi pateko į ketvirtfinalį, pakeliui išmetę gerokai daugiau nei šimtą profesionalų klubų turinčią Angliją. Nemažai Šiaurės Airijos mėgėjų komandų egzistuoja jau nuo XIX a., nors mūsų klubai dažnai pradingsta nė dešimtmečio neišgyvenę.

Šie pavyzdžiai rodo, kad profesionalumas nebūtinai yra sėkmės garantas. Kartais, mažiau resursų turinčios, bet gerai organizuotos ir motyvuotos komandos gali pasiekti puikių rezultatų.

Finansinis Aspektas: Ar Lietuva Gali Išlaikyti Profesionalų Lygą?

Vilniaus regiono futbolo sąjungos direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas mano, kad „Jeigu klubai nebūtų profesionalų, išgyventi jiems būtų lengviau“. Pagrindinis argumentas - finansinis. Jei klubas iš dalies profesionalų, tai, suprantama, atsieina mažiau, nei mokant pinigus visiems klubo žaidėjams. Profesionalų klubas yra toks, kuriame kur kas daugiau administracijos, aptarnaujančiojo personalo etatų. Tokiam nepakanka dviejų trenerių ir vieno mediko. Be to, profesionalų klubas turi turėti ir savo bazę, ir visą struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų futbolo mokykla. Ar gali turėti tiek futbolą lankančių vaikų toks miestelis kaip penkių tūkstančių gyventojų Pakruojis?

Taip pat skaitykite: Nuo dvarų iki tarptautinių arenų: Lietuvos tenisas

P. Malžinskas netiki, kad Lietuvoje dar ilgai išsilaikys profesionalų futbolo lyga: „Taip, aš irgi norėčiau, kad Lietuvos klubai būtų stiprūs profesionalų klubai. Bet nematome, kad pinigų, skiriamų Lietuvos futbolo klubams, daugėtų. Ar ilgai turėsime jėgų išlaikyti visą profesionalų lygą? O gal vertėtų pasekti estų pavyzdžiu, kur keli klubai yra profesionalų, o silpnesnioji aukščiausiojo diviziono komandų dalis - pusiau mėgėjų?“

Debiutantų Ambicijos: Siekis Tapti Profesionalais

Pernai šios lygos pirmenybes laimėjusioje Jonavos „Lietavoje“ nebuvo nė vieno futbolininko, su kuriuo būtų sudaryta profesionalo sutartis. Tačiau šio klubo vadovybė su UEFA inspektoriumi P. Malžinsku nesutiktų kategoriškai. „Lietava“ artimiausiu metu siekia tapti profesionalų klubu. Šiemet A lygoje žaidžiantis Jonavos klubas profesionalų sutartis pasirašė su dauguma savo futbolininkų. Kitais metais „Lietavos“ vadovai žada tokias sutartis visiems žaidėjams.

„Norisi, kad mūsų futbolas, kaip ir visame pasaulyje, būtų profesionalų, o ne būrelio ūkinės veiklos lygio. Turime eiti europiniu keliu ir nėra ko išradinėti dviračio. Turiu omenyje ne tik profesionalų sutartis, bet ir visą klubo struktūrą su futbolo mokykla. Orientuojamės į „Utenį“, nes tai yra vienintelis visos struktūros A lygos klubas. Dar vienas toks yra pirmojoje lygoje - Gargždų „Banga“. Nuo Naujųjų metų mes taip pat planuojame sudaryti visą klubo struktūrą. Šiuo metu šiuo klausimu konsultuojamasi su „Utenio“ vadovais“, - teigia „Lietavos“ direktorius Džeraldas Rocys.

Vaikų Futbolas: Investicija į Ateitį

„Lietavai“ Estijos ar Islandijos patirtis visiškai neimponuoja. „Islandijoje valstybė remia sportą. Todėl jos klubams nereikia patiems sukti galvos kuriant struktūrą. Ten nemažai ir futbolo, ir rankinio aikščių įrengta. O mums nėra kito kelio, jeigu norime pritraukti rėmėjų. Vien tik komandą išvedus į A lygą tai nėra labai lengva. Rimtai užsiimant vaikų futbolu lengviau pritraukti investuotojų. Taip pat tokiu atveju klubas gauna UEFA išmokų vaikų futbolui vystyti. Tos išmokos neskiriamos pirmai, antrai ar trečiai komandai, tik vaikų futbolui. Jos nemažos. Kai „Banga“ žaidė aukščiausiojoje lygoje, iš UEFA vaikų futbolui ji gaudavo 30-40 tūkst. eurų“, - tęsia Jonavos klubo vadovas.

Direktorius įsitikinęs, kad beveik 30 tūkst. gyventojų turinčioje Jonavoje vaikų, norinčių žaisti futbolą, pakaks: „Gargždų miestelyje, kur kas mažesniame už Jonavą, žaidžia apie 400 vaikų. Jie renka vaikus iš visų aplinkinių kaimų, į tuos kaimus važinėja treneriai ir dirba. Mes patys puikiai žinome, kad miesto vaikai yra išlepę ir šiuo metu jų fizinė būklė nekokia. Kaip tik stipresnių berniukų galima rasti kaimuose. Todėl ir svarbus darbas - ieškoti, o ne laukti, kol pas tave ateis draugų vedami.“

Taip pat skaitykite: Svarbiausi Amerikos sunkiasvorių bokso čempionatai

Profesionalumas kaip Struktūra, o ne Tik Atlyginimai

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas kalba: „Norėčiau, kad turėtume kitokią poziciją nei estai ar islandai. Kad mūsų A lygoje būtų vien profesionalų klubai. Manau, reikia stengtis suburti profesionalų klubus. Be to, mano požiūriu, profesionalų klubai yra tie, kurių struktūra profesionali, o ne vien tie, kurie moka žaidėjams atlyginimus. Futbolininkų profesionalų sutartys yra tik viena profesionalų klubo sudedamųjų dalių. Jis turėtų turėti visą klubo struktūrą ir profesionalų administraciją. Aišku, jeigu kalbame apie klubą tik kaip apie komandą, neįsivaizduoju, kaip įmanoma išsilaikyti tokioje rinkoje.“

Bendruomenės Svarba: Ilgalaikio Gyvavimo Garantas

LFF vadovas klubo ilgalaikiškumo klausimus labiau sieja ne su jo profesionalų ar mėgėjų statusu, o su tuo, kiek klubas yra įaugęs į miesto bendruomenę ir kiek jis svarbus jai. „Mūsų klubų problema yra ne jų statusas, o tai, kad jie nėra bendruomenės klubai. Pažvelkime į bet kurio neišgyvenusio klubo pavyzdį. Tai bus kokio nors savininko klubas, su bendruomene turintis labai mažą ryšį. Mano manymu, klubas turėtų būti įleidęs šaknis į tą bendruomenę ir žinomas kiekvieno savo miesto gyventojo. Kol to nėra, tol toks klubas yra dirbtinis. Pavyzdžiui, jeigu gali perkelti klubą į kitą miestą ir dėl to nebus neigiamų pasekmių, vadinasi, blogai, klubo modelis neteisingas. Toks klubas bankrutuos, net jeigu jo biudžetas bus nedidelis. Net jei pusė jo žaidėjų žais kaip mėgėjai, vis vien ateis laikas, kai klubo savininkas pristigs pinigų futbolui arba jam atsibos klubą išlaikyti. Klubas negali vieną sezoną vadintis vienaip, kitą - kitaip arba turėti sudėtinį pavadinimą iš trijų, paminint visus rėmėjus. Kiekvienas futbolą lankantis Kėdainių vaikas turi žinoti, kas yra „Nevėžis“, o Vilniaus - kas yra „Žalgiris“. Šiaurės Airijos klubų istorija ilga ne dėl jų mėgėjų statusų, o dėl to, kad jie susiję su bendruomenėmis. Tai yra pagrindas, o klubo statusas - antrinis dalykas. Ne tai yra klubinio futbolo stiprybė ir sveikumas“, - tikina E. Eimontas.

„Granito“ Pavyzdys: Kai Ryšys su Bendruomene Nepadeda

Tačiau Vilniaus, tiksliau - Naujosios Vilnios „Granito“ klubo istorija rodo, kad nei struktūra, nei ryšys su bendruomene nepadeda tapti profesionalų klubu, kai tam nepakanka pinigų. Vieną dabartinių Lietuvos rinktinės lyderių Fiodorą Černychą išauginusią „Granito“ futbolo mokyklą šiuo metu lanko per 150 vaikų - toli gražu ne mažiausia futbolo mokykla Vilniuje. Nors „Granito“ futbolo mokykla turi filialą Antakalnyje, klubas pabrėžia save siejantis su Naujosios Vilnios, rajono, nutolusio nuo kitų Vilniaus rajonų lyg atskiras miestelis, bendruomene.

A Lygos Vizija: Profesionalūs Klubai su Pamatais

A lygos vadovai - prezidentas Deividas Šemberas ir direktorius Rimvydas Čekavičius - savo organizacijos ateitį mato kaip profesionalų klubų lygos. „Pasakysiu atvirai: mes turime vieną du klubus ir komandas. Komanda gali būti šiandien, o rytoj jos gali nelikti. Bet kai po ja yra profesionalų klubo pamatai, ji niekada nesugrius. A, pirmoje ar antroje lygoje ji žais, tai jau kitas klausimas“, - sako A lygos prezidentas. „Mano manymu, galimybė turėti profesionalų klubų lygą yra. Mes stengiamės toli nesižvalgyti. Juk čia pat turime profesionalų krepšinį, jis išsilaiko ir sugeba pritraukti tiek žiūrovų, tiek rėmėjų, tiek partnerių. Randa priėjimą prie miestų savivaldybių, merų. Tai rodo, kad viskas įmanoma“, - pritaria prezidentui R. Čekavičius.

Futbolo Akademijos: Jaunųjų Talentų Kalvės

Futbolo akademija - tai specializuota vieta, kurioje vaikai mokosi žaisti futbolą. Treniruočių procesas yra tikslingas darbas, kuris padeda vaikams nuosekliai tobulėti, mokytis disciplinos, atsakomybės ir siekti rezultatų. Pavyzdžiui, Ibra Football Academy orientuojasi į kiekvieno vaiko individualų tobulėjimą, užtikrindami maksimalų dėmesį ir kokybišką ugdymą. Treniruotėse naudojama įprasta futbolo įranga, interaktyvūs futbolo stoveliai „SmartGoals“ bei pažangi „Elite Skills Arena“ treniruočių įranga.

Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje

tags: #a #profesionalu #futbolo #grupe