Airijos Respublikos futbolo asociacijos istorija yra neatsiejama nuo šalies sporto kultūros ir politinės situacijos. Šis straipsnis apžvelgia Airijos futbolo raidą nuo jos ištakų iki šių dienų, atsižvelgiant į istorinius, socialinius ir kultūrinius kontekstus.
Futbolo ištakos ir plėtra pasaulyje
Fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europiẽtiškasis fùtbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Futbolo ištakos siekia kelis tūkstantmečius atgal, o pirmieji žaidimai su kamuoliu minimi Kinijoje ir Egipte. Homeras Odisėjoje mini žaidimą su kamuoliu. XIX amžiuje futbolas pradėjo įgauti organizuotas formas Didžiojoje Britanijoje, o 1857 m. Sheffielde (Didžiojoje Britanijoje) įkurtas profesionalaus futbolo klubas. 1885 m. parengtos futbolo taisyklės, 1872 11 30 Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). Futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą 1900 m., o 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės futbolo čempionatas, 1995 - pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas.
Futbolo atsiradimas ir raida Lietuvoje
LIETUVOJE pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda. 1922 įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas Sportas. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926-1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933-1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę. 1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė. 1989 įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V.
Lietuvos futbolo sąjungos atkūrimas ir dabartinė veikla
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Vaikų ir jaunimo futbolas Lietuvoje
1948 į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Taip pat skaitykite: Airijos plaukimo iššūkiai
Moterų futbolas Lietuvoje
1970 žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą).
Lietuvos futbolininkų dalyvavimas SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą). 1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje). 1960 pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą Draugystė (jame vėliau dalyvavo ir kitų sąjunginių respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 2 vietą 1963 SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos Atlantu). 1976 Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A. 1987 Vilniaus Žalgirio pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V.
Lietuvos futbolininkai SSRS rinktinėse
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G.
Lietuvos futbolininkų pasiekimai buvusios SSRS komandose
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos Daugavoje. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. 1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su Rapid) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-1968 jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I. Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989). Sąjunginės kategorijos teis…
Regbis kaip alternatyvi sporto šaka Lietuvoje
Lietuvoje, be futbolo, populiarus ir regbis. Regbis - tai komandinis, kontaktinis sportas, turintis futbolo, rankinio, lengvosios atletikos ir imtynių elementų. Tai daugiau nei sportas - tai kultūrinis fenomenas, simbolizuojantis pagarbą, discipliną ir vienybę. Regbio kultūra remiasi dviem pagrindiniais principais - komandine dvasia ir pagarba varžovui.
Taip pat skaitykite: Krepšinio komandos Airijoje: lietuvių perspektyva
Regbio istorija
Regbio šaknys siekia XIX amžiaus pradžią Didžiojoje Britanijoje. XIX a. pradžioje Didžiosios Britanijos mokyklose buvo žaidžiama daugybė futbolo sporto šakos atmainų, o jų taisyklės buvo nuolat tobulinamos. Legenda teigia, kad šiuolaikiniam regbiui pagrindus padėjo Williamas Webbas Ellisas, Regbio mokyklos mokinys, kuris, 1823 m. rungtynių metu, paėmė į rankas komandos draugų spardomą kamuolį ir, nepaisydamas prieštaravimų, su juo nulėkė per mokyklos kiemą. Elliso pavyzdys greitai prigijo ir netrukus visoje Anglijoje pradėjo steigtis klubai, žaidžiantys futbolą pagal Regbio taisykles. 1871 m. Anglijoje buvo įkurta Regbio futbolo sąjunga (angl. „Rugby Football Union“) - pirmoji regbio organizacija pasaulyje. 1886 m. buvo įsteigta Tarptautinė regbio taryba (angl. IRB). Iki 1890 m. komandų atsirado Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Australijoje. Sportas sparčiai plito ir sutraukdavo minias žiūrovų, tačiau žaidėjams būdavo griežtai draudžiama bet kokia forma atlyginti už žaidimą. Dėl šios priežasties 1895 m. įvyko skilimas ir susikūrė profesionalų regbio lyga. Nepaisant skilimo, regbis klestėjo ir sparčiai plėtėsi tiek Britų imperijoje, tiek Europoje. 1883 m. prasidėjo neoficialus kasmetinis Europos čempionatas „Home Nations“ tarp Anglijos, Airijos, Škotijos ir Velso rinktinių. 1910 m. prisijungus Prancūzijai jis buvo pavadintas „Penkių nacijų“ čempionatu. Į tą patį turnyrą 2000 m. buvo įtraukta Italija ir jo pavadinimas pasikeitė į „Šešių nacijų“ čempionatą. Dabar tai vienas svarbiausių sporto renginių visoje Europoje. Į kiekvienas turnyro rungtynes vidutiniškai ateina apie 68 tūkst. žiūrovų. Pirmasis oficialus pasaulio regbio čempionatas buvo surengtas tik 1987 m. Ilgą laiką IRB savo veiklą koncentravo angliškai kalbančiose šalyse. Regbiui populiarinti kituose kraštuose 1932 m. metais buvo įkurta Tarptautinė mėgėjiško regbio federacija (pranc. „Fédération Internationale de Rugby Amateur“). 1999 m. IRB ir FIRA apjungti jėgas ir naują organizaciją FIRA-AER (pranc.
Regbio žaidimo esmė ir taisyklės
Regbis (angl. rugby; pagal Rugby miesto pavadinimą) - sportinis žaidimas, turintis futbolo, rankinio, lengvosios atletikos, imtynių elementų. Žaidžia 2 komandos po 15 žaidėjų 90-100 m ilgio ir 60-70 m pločio aikštėje, kurios galuose ant vartų linijos yra H formos vartai. Atstumas tarp virpstų 5,6 m, skersinis 3 m aukštyje, minimalus vartų virpstų aukštis 3,5 m. Žaidžiama 2 kėlinius po 40 minučių. Jauniai žaidžia du kėlinius po 35 minutes. Tikslas - laimėti kuo daugiau taškų: nunešti kamuolį į varžovų zoną (įskaitinį plotą) ir jį prispausti arba įmušti į jų vartus. Kamuolys pripučiamas ovalus, 4 skilčių, dažniausiai odinis, masė 400-440 g, didžiosios ašies ilgis 28-30 cm, didysis perimetras 76-79 cm, mažasis - 58-62 cm. Kamuolys perduodamas kitam žaidėjui rankomis (tik atgal) arba smūgiuojamas kojomis (bet kuria kryptimi). Varžovui, turinčiam kamuolį, galima trukdyti (sulaikyti rankomis, pargriauti). Sulaikyti varžovą galima tik griebiant jį už liemens ar už kojų, bet šiurkštumo negali būti. Draudžiama griebti varžovą už kaklo. Žaidėjas, kuris sulaikomas, turi tučtuojau atsikratyti kamuolio - išleisti jį iš rankų ar perduoti savo komandos draugui. Sulaikomam žaidėjui leidžiama gintis. Jis gali laisva ranka nustumti puolantį varžovą.
Regbio aikštė
Regbio aikštės dydis 90-100X65-70 m. Įskaitinio ploto ilgis 10-20 m. Aikštėje yra ištisinės ir nutrūkstamos linijos. Nutrūkstamos linijos, kurias kamuolys turi praskrieti, kai jis įmetamas į žaidimą iš šoninio užribio. Nutrūkstamos (punktyrinės) linijos 10 m. nuotolyje nuo viduriniosios linijos brėžiamos skersai aikštę, kurias kamuolys turi praskrieti, kai žaidimas pradedamas iš aikštės vidurio. 22 metrų nuotolyje nuo galinės linijos skersai aikštę brėžiamos ištisinės linijos. Vartai statomi ant įskaitinio ploto linijos ir yra panašūs į raidę “H”. Vartų plotis 565 cm, aukštis - ne mažesnis kaip 350 cm.
Taškų pelnymas
- Prispaudimas (Try): 5 taškai. Komandos tikslas - įnešti kamuolį į varžovo įskaitinį plotą ir ten ranka ar rankomis iš viršaus prispausti jį prie žemės. Toks kamuolio padėjimas varžovo įskaitiniame plote vadinamas prispaudimu.
- Realizacijos smūgis po prispaudimo (Conversion): 2 taškai. Padariusi prispaudimą komanda gauna teisę atlikti smūgį į vartus koja. Jei kamuolys praskrieja virš vartų skersinio, tai komanda papildomai laimi du taškus.
- Baudos smūgis (Penalty kick): 3 taškai.
- Įvartis smūgiuojant iš žaidimo (Drop goal): 3 taškai.
#
Taip pat skaitykite: Futbolo ištakos Šiaurės Airijoje
tags: #airijos #respublikos #futbolo #asociacija