Anglijos futbolo istorija yra viena turtingiausių pasaulyje, o FA taurė yra turnyras, kuris suvienija šalį. Kiekvienas futbolininkas trokšta sužaisti rungtynes „Wembley“ stadione, o patekimas į pusfinalio ar finalo varžybas gali tapti geriausiu tramplinu tai padaryti.
FA Taurės Įkūrimas ir Pirmieji Metai
FA taurė buvo įkurta 1871 metais - aštuoni metai po to, kai kelių Londono valstybinių mokyklų, sporto klubų ir civilių aptarnavimo departamentų atstovai susirinko nustatyti futbolo taisykles ir įkurti Anglijos futbolo asociaciją (FA). Jau nuo pirmų dienų FA taurė buvo laikoma didžiausiu turnyru, kuriame galėjo dalyvauti klubai, žaidžiantis bet kokiame divizione. Pirmajame turnyre dalyvavo 16 komandų, prie kurių prisijungė ir Glazgo „Queen‘s Park“ komanda.
Pirmus 12 turnyro gyvavimo metų jame dominavo turtingos komandos iš pietų, bet 1883 metais (kai taurė prasiplėtė iki 100 klubų) „Blackburn Olympic“ vienuolikė pralaužė ledus ir nugalėjo „Old Etonians“ 2-1. Taip Blekburno ekipa tapo pirmąja industrinio miesto komanda, laimėjusia čempionatą.
Kuriozai ir Netikėtumai Taurės Istorijoje
Turnyre netrūko ir kuriozų. Viena iš sėkmingiausių to metų komandų „Preston“ (dar viena industrinio miesto komanda) atvyko į 1888 metų taurės finalą laimėjusi net 42 mačus iš eilės. Pirmajame etape sutriuškinus „Hyde“ klubą 26-0, Lankašyro klubo finale laukė „West Brom“ vienuolikė. Tačiau dar prieš finalą favoritai paprašė nuotraukos su trofėjumi. Teisėjas ir FA prezidentas Francisas Marindinas sakė: „Gal jūs geriau pirmiau jį laimėkite?“. Mačas pasibaigė „West Brom“ pergale 2-1, o Prestono miesto ekipai teko raudonuoti, bet kitais metais jį laimėjo turnyrą, finale 3-0 palauždami „Wolverhampton“ klubą nepraleidę nė vieno įvarčio per savo žygį taurėje.
1901 metais turnyrą pirmą ir vienintelį kartą laimėjo komanda, ne iš aukščiausiųjų lygų. Tuomet Londono „Tottenham“ po atsakomųjų rungtynių palaužė „Sheffield United“ klubą. 1923 metais finalas pradėtas žaisti „Wembley“ stadione. Tais metais buvo kalbėta, kad rungtynes tarp „Bolton“ ir „West Ham“ klubų stebėti atėjo apie 200 tūkst. žmonių, nors oficialūs skaičiai tikina, kad žiūrovų skaičius siekė 126 tūkstančių. Mačas prasidėjo 45 minučių vėliau, nes didžiulis fanų srautas netilpo į tribūnas, jie tiesiog plūdo į aikštę. „Bolton“ finalą laimėjo 2-0.
Taip pat skaitykite: Atlyginimai ir skandalai
1927 metais pirmą ir vienintelį kartą FA taurę laimėjo ne Anglijos komanda. Tuomet „Cardiff“ klubas pasinaudojęs „Arsenal“ vartininko Dano Lewiso klaida, įmušė vienintelį rungtynių įvartį ir atvežė trofėjų į Velsą. 1938 metais finalo rungtynės pirmą kartą šmėžavo televizijos ekranuose. Tuomet BBC televizija transliavo „Preston“ ir „Huddersfield“ dvikovą.
Guardian dienraščio teigimu, garsiausias FA taurės finalas vyko 1953 metais. Jis buvo pavadintas „Matthews“ vardu dėl „Blackpool“ ekipos atakuojančio krašto saugo Stanley Matthewso pasirodymo jame. Pastarasis yra laikomas vienu geriausių žaidėjų Anglijos istorijoje. Finalo metu jis buvo 38 metų ir vis dar nesugebėjęs laimėti jokios spalvos medalio, nes 1948 metų finale „mandarinai“ pralaimėjo Matto Busby vedamai „Manchester United“ komandai, o po trijų metų „Newcastle“ klubui. Visgi „Blackpool“ ir S.Matthewso valanda išaušo 1953-aisiais. Tuomet jų oponentai po 55 minučių sugebėjo pirmauti finale 3-1, bet Stanas Mortensenas įmušė „hat-tricką“, o S.Matthewsas atliko rezultatyvų perdavimą Billui Perry, kuris įmušė lemiamą įvartį bei išplėšė pergalę 4-3. Mažai kam rūpi, jog S.Mortensenas įmušė vienintelį turnyro finalų istorijoje „hat-tricką“, o B.Perry - pirmasis juodaodis, įmušęs įvartį finale. 1965 metais Anglijos futbole pirmą kartą buvo leidžiami keitimai rungtynių metu po to, kai pripažinta, kad žaidėjų traumos buvo neišvengiamos. 1950-1965 metais vykę finalai išvydo daugybę rimtų traumų - žaidėjai susilaužydavo kojas.
FA Taurės Svarbos Augimas ir Šiuolaikinis Turnyras
FA taurės svarba dar labiau išsiplėtė 1970-1990 metais, kai BBC ir ITV televizijos pradėjo skirti daugiau dėmesio turnyro transliavimui. Visa diena buvo skiriama finalo rungtynėms, programa buvo užpildyta tiesioginiais interviu iš komandų viešbučių, autobusų ir įvairių įžymybių dalyvavimu studijose. Pamažu turnyras tapo masiniu visoje šalyje - visai šeimai tapdavo tradicija atsisėsti prie televizijos ekranų bent finalo dieną. Svarba taip pat prasiplėtė, kai mažosios komandos šluodavo po savo kojomis didžiuosius klubus. 1981 metais buvo įmuštas vienas gražiausių finalo įvarčių, kai Ricky Vilal įvartis užtikrino „Tottenham“ pergalę prieš „Manchester City“ klubą. 1985 metais Kevinas Moranas tapo pirmuoju futbolininku, gavusiu raudoną kortelę finale, bet jo komanda ‚Manchester United“ vis tiek sugebėjo nugalėti tuometinius aukščiausios lygos čempionus „Everton“ futbolininkus.
Nors taurės organizatoriai smerkiami, kad bendradarbiauja su kompanijomis, kurios gauna teisę turėti savo vardą oficialiame pavadinime (kad ir pastaraisiais metais - „Budweiser FA Cup“), vadinamoji „taurės magija“ neišnyko. 2008 ir 2013 metais turnyrus laimėjo „Portsmouth“ ir „Wigan“ komandos, o faktas, kad „Manchester United“ klubas nelaimėjo turnyro nuo 2004 metų (ir į finalą nepateko nuo 2007 metų) rodo, jog FA taurė vis dar yra konkurencingas turnyras.
„Arsenal“ Dominavimas ir Netikėti Rezultatai
2014-15 metų sezone „Arsenal“ klubas tapo sėkmingiausiu FA taurės klubu, kai iškovojo 12-ąjį trofėjų įveikdamas Birmingemo „Aston Villa“ komandą. Namuose rungtyniavęs „Reading“, kuris „Premier“ lygoje užima vos 18-ąją vietą, ne pačios stipriausios sudėties „Arsenal“ per pirmas dvidešimt minučių pasiuntė į gilų nokdauną. Jasonas Robertsas 12-ą min. įmušė pirmą, Laurantas Koscielny 19-ą min. įsimušė į savo vartus, o 20-ą min. Nė vienos pergalės lygos varžybose neiškovęs „Reading“ klubas 37-ą minutę, po eilinio iš krašto skersuoto kamuolio, įmušė ir ketvirtą įvartį. Antrą kėlinį šeimininkai pradėjo galingai ir turėjo dar dvi puikias galimybes pasižymėti, tačiau nepavyko. Rungtynės jau ėjo į pabaigą ir atrodė, kad šeimininkų ekipa pirmą kartą istorijoje nugalės „Arsenal“, tačiau londoniečiai dar turėjo kelis kozirius kišenėje. 89-ą min. gynėjas L.Koscielny ištaisė savo klaidą, įmušdamas įvartį galvą. Pirmame pridėto laiko kėlinyje „Reading“ vėl turėjo galimybę persverti rezultatą, tačiau neįmušė. „Arsenal“ puolėjas Marouane Chamakhas 103-ą min. pirmą kartą išvedė „Gunner`ius“ į priekį. Abi komandos nerodė noro aiškintis santykių 11 m baudinių serijoje ir atakavo. Mačo pabaigoje prie atmušto kamuolio po A.Aršavino smūgio 120+1 min. pirmas pribėgęs T.Walcottas įmušė trečią kartą. „Reading“ stengėsi atakuoti, tačiau dėl to jų gynyboje atsivėrė spragos ir 120+3 min. Anglijos futbolo aukštuomenėje - šokas. Turtingasis „Manchester City“ pirmąkart nuo 2016-2017 metų sezono liko nieko nepešęs.
Taip pat skaitykite: Pasekmės Anglijos sirgaliams
"Crystal Palace" triumfas
Pepo Guardiolos auklėtiniai šį sezoną nesublizgėjo Čempionų lygoje, neapgynė ir titulo Anglijos čempionate, kur tik paskutiniame ture šį savaitgalį spręsis bilietų į kito sezono Čempionų lygą likimas.
„Manchester City“ galėjo išgelbėti sezoną laimėdamas prestižinę Anglijos futbolo asociacijos taurę, tačiau žaisdamas su „Premier“ lygos vidutiniokais skaudžiai nusvilo.
Tuo metu „Crystal Palace“ nepaleido vėjais istorinio šanso ir trečiuoju bandymu nuskynė trofėjų paneigdamas visas prognozes ir sukurdamas šventę Pietų Londonui.
1990 ir 2016 metais jiems po finalo teko sveikinti varžovus ir atidėti viltis apie pirmąjį trofėjų ateičiai.
Apie „Crystal Palace“ kuklumą daug pasako faktas, kad per visą istoriją komanda tiktai kartą dalyvavo Europos taurių varžybose ir tai buvo 1998 metais, kai trečiarūšiame „Intertoto“ turnyre pirmajame rate krito prieš turkų „Samsunspor“.
Taip pat skaitykite: Futbolo lygos raida
Per Anglijos taurės finalo rungtynes Londono Vemblio stadione Oliverio Glasnerio treniruojama komanda išsiveržė į priekį pirmajame kėlinyje, kai Eberechi Eze užbaigė įprastą „Crystal Palace“ ataką.
Vėliau „Manchester City“ galėjo tik gailėtis praleistų progų, įskaitant Omaro Marmousho neįmuštą baudinį.
„Crystal Palace“ 16-ąją minutę ėmė pirmauti po įvarčio, kokius gerbėjai įprato matyti O.Glasneriui vadovaujant klubui.
Pietų Londono komanda žaibišku greičiu šovė į priekį surengdama firminę kontrataką. Jeanas Philippe’as Mateta laikė kamuolį aikštės viduryje, kol gynėjas Danielis Munozas nuskuodė dešiniuoju kraštu. Jis pakėlė akis ir atliko žemą perdavimą į „Manchester City“ baudos aikštelę, kur kamuolys pasiekė E.Eze.
26 metų futbolininkas nukreipė kamuolį į tolimąjį vartų kampą ir privertė „Crystal Palace“ gerbėjus sprogti.
Kaip ir buvo laukta, „Manchester City“ dominavo aikštėje iki įvarčio ir toliau didino spaudimą, kai atsiliko 0:1.
P.Guardiolos komanda netrukus buvo apdovanota už nuolatinį spaudimą, kai Bernardo Silvą „Crystal Palace“ baudos aikštelėje pargriovė Tyrickas Mitchellas.
O.Marmoushas pasišovė smūgiuoti baudinį, tačiau jo smūgį puikiai atrėmė Deanas Hendersonas.
„Crystal Palace“ žaidėjai per pertrauką išėjo ilsėtis pirmaudami 1:0, bet žinodami, kad iki istorijos pabaigos dar liko 45 minutės.
Antrajame kėlinyje vaizdas buvo toks pat - „Crystal Palace“ atkakliai gynėsi ir neleido „Manchester City“ pelnyti įvarčio.
D.Hendersonas toliau įrodinėjo savo vertę „Crystal Palace“ vartuose, nesuskaičiuojamą daugybę kartų trukdydamas „Manchester City“ pastangoms.
„Crystal Palace“ išlaikė pergalingą rezultatą ir iškovojo istorinę klubo pergalę.
„Tai yra ypatinga, - po rungtynių atsiduso E.Eze, 10 kartų atstovavęs Anglijos rinktinei. - Net nežinau, ką pasakyti.“
"Crystal Palace" Nuostabi Istorija
„Crystal Palace“ žaidėjai į Vemblio stadioną žengė kaip iš anksto pasmerkti autsaideriai.
Klubas per savo ilgą istoriją niekada nebuvo laimėjęs svarbaus trofėjaus ir turėjo žaisti su komanda, kuri pastaraisiais metais dominavo Anglijos futbole.
„Manchester City“ nuo 2017-2018 m. sezono šešis kartus laimėjo „Premier“ lygą, o kur dar daugybė kitų svarbių trofėjų.
Tačiau atsitiko taip, kad „Manchester City“ pirmą kartą per 8 sezonus liko be jokio trofėjaus, nes jų kelyje pasimaišė „Crystal Palace“ komanda.
„Nuostabu, kad galėjome padaryti tai, ko niekas „Crystal Palace“ istorijoje nepadarė“, - sakė gynėjas Chrisas Richardsas.
Amerikietis negailėjo pagyrų komandos lyderiui E.Eze: „Jis čia daro tai, ko niekas net nesitikėtų. Aš neturiu tiek minčių savo smegenyse, kad galėčiau sugalvoti kai kuriuos dalykus, kuriuos jis daro. Jis vienas tų vaikinų, kurie rodo pavyzdį. Jis nemėgsta daug kalbėti, bet jeigu ką nors pasako, supranti, kad tai tikriausiai yra tiesa.“
„Crystal Palace“ gerbėjų šventė truko visą savaitgalį ir neabejotinai tęsis visame žemyne kitą sezoną, nes komanda iškart gavo vietą UEFA Europos lygos grupių varžybose.
Anglijos čempionate komanda užima 12-ąją vietą, tačiau didžiuojasi, kad išlaikė „Premier“ lygoje jau dvylika sezonų iš eilės.
„Crystal Palace“ triumfas taurės turnyre yra geras ženklas visam Anglijos futbolui, nes suteikia vilties visai klubų piramidei.
Ašaros ir Prisiminimai
„Tai buvo mūsų diena“, - sakė treneris O.Glasneris po istorinės „Crystal Palace“ pergalės.
Praėjus geroms dviem valandoms po finalinio švilpuko Vemblio stadione „Crystal Palace“ personalas vis dar nešė dėžes alaus į drabužinę, nors žaidėjai pradėjo skirstytis.
Treneris jau buvo jiems pasakęs, kad seniai manė, jog tai „ypatinga komanda“, galinti padaryti „neįmanomus dalykus“.
Vis dėlto tokia pergalė kukliam klubui ilgą laiką atrodė skausmingai nepasiekiama.
Todėl kai kurie žaidėjai tiesiog šėlo iš euforijos, kiti buvo džiaugsmingai atsipalaidavę.
Komandos žvaigždė E.Eze plačiai šypsojosi rodydamas medalį. Willas Hughesas už kelių metrų, rankoje laikydamas butelį alaus, skandavo įvarčio autoriaus vardą. Joelis Wardas po vienų iš paskutinių savo rungtynių klube demonstravo pačią taurę.
Tuo metu klubo prezidentas Steve’as Parishas su savo mažamečiu sūnumi kalbėjo apie tai, ką šis laimėjimas reiškia visiems.
Kai kurie „Crystal Palace“ komandos nariai jau galėjo pripažinti, kad išgyveno tikrą siaubą, kai teisėjas parodė, jog pasibaigus antrojo kėlinio laikui pridedamos papildomos 10 minučių. Juos tiesiog kaustė mintis, kad tai gali būti dar žiauresnis būdas pralaimėti rungtynes nei 1990 ar 2016 metais.
Bet taip nenutiko. O.Glasnerio komanda liko ryžtinga ir nepraleido įvarčio. Tuomet sirgaliai galėjo išlieti viską, kas susikaupė per dešimtmečius.
Atvirai verkiančių „Crystal Palace“ sirgalių skaičius sparčiai didėjo. Iš Vemblio parko vykusiame metro girdėjosi istorijos apie buvusias komandos rungtynes, dramatiškas akimirkas ir žvarbias dienas stadione.
Tai skambėjo tarsi savalaikis priminimas, koks turėtų būti tikrasis futbolas ir kaip tai svarbu visam Anglijos futbolui, kurio „Premier“ lyga sprogsta nuo pumpuojamų šimtų milijonų svarų.
Treneris
Savo pirmąjį trofėjų „Crystal Palace“ iškovojo vedama ne brito, o 50-mečio austro O.Glasnerio. Jis stojo prie komandos vairo 2024 metų vasarį, kai pakeitė Roy Hodgsoną ir po kelerių sėkmingų rungtynių atvedė ekipą į dešimtuką.
Iki atvykdamas į Angliją jis žaidė ir dirbo treneriu Austrijoje, o paskui Vokietijoje. Savo vertę jis įrodė 2022 metais su Frankfurto „Eintracht“ laimėdamas UEFA Europos lygos taurę, dėl kurios dabar kovos su „Crystal Palace“.
O.Glasneris yra treneris, kurį žaidėjai vadina kietu, ir jis gali toks būti, tačiau austras po finalo pasakė keletą išties jaudinančių žodžių.