Apendicitas - tai aklosios žarnos kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas. Ši apie 10 cm ilgio atauga yra dešiniojo klubo srityje, papilvėje. Dažniausiai apendicitas pasireiškia 10-40 metų amžiaus žmonėms.
Po apendicito operacijos (apendektomijos) labai svarbu duoti organizmui pakankamai laiko tinkamai atsigauti, ypač jei operacija buvo atlikta tradiciniu būdu, o ne laparoskopiškai. Kada galima grįžti prie sporto, priklauso nuo operacijos tipo, sveikimo eigos ir individualių paciento savybių. Vis dėlto, yra bendrų gairių, kurios padės suprasti, kaip saugiai pradėti fizinę veiklą po šios operacijos.
Apendicito priežastys ir simptomai
Apendicito kilmė nėra aiški, bet manoma, jog apendicitas - kirmėlinės ataugos infekcija, uždegimas pasireiškia tuomet, kai į žarnos spindį (vamzdžio ar vamzdžio pavidalo organo tuštumą) patenka žarnų turinys, gleivės, išmatų akmenų. Dėl tokio turinio kaupimosi kirmėlinėje ataugoje ji išsiplečia, sutrinka sienelės kraujotaka ir išopėja gleivinė. Manoma, jog apendicitas gali atsirasti ir dėl skaidulų stokos maiste, kai maistas žarnynu juda lėtai. Tad viena iš geriausių profilaktinių priemonių nuo apendicito - tai maistas, kuris turi daug skaidulų.
Esant apendicitui gali imti skaudėti ne tik pilvo srityje, bet ir ties bamba, dešinėje, klubinėje srityje, skausmas gali būti pereinamas ir į nugarą. Be skausmo yra ir kitų simptomų, kurie būdingi apendicitui: apetito nebuvimas, pykinimas, užkietėję viduriai, atsiradusi neaukšta temperatūra, gali prasidėti viduriavimas. Jei apendicito sukeliami simptomai yra ignoruojami, uždegimas gali greitai progresuoti ir dėl to ataugoje gali atsirasti pūlių, o pakitusi ataugos sienelė gali lengvai plyšti.
Būdingiausias ūminio apendicito simptomas yra pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis vakare, naktį ar paryčiais. Iš pradžių pradeda skaudėti viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje („po duobute“) ar ties bamba, o po kelių valandų skausmas sustiprėja ir pereina į dešinę klubinę sritį. Atsiranda pykinimas, vėmimas, kartais - viduriavimas, pakyla kūno temperatūra (iki 37-37,5°C).
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Vos vaikui suskaudus pilvą, į gydymo įstaigą skubėti neverta: pirmiausia reikia vaiką stebėti. Apendicitas - tai ūminės kirmėlinės ataugos, kitaip dar vadinamos apendiksu, uždegimas. Šaltinių duomenimis, apendicitu suserga 8,6 proc. berniukų ir vyrų ir 6,7 proc. Apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai juo suserga vaikai ir jaunimas (10-30 m. Apendicito simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, gali skirtis. Pilvo skausmai, ypač apatinėje dalyje, dešinėje pusėje, skausmas atliekant staigesnius judesius, giliai įkvėpus ar kosint. Apendiksas - tai smulki riestinės žarnos ataugėlė. Ji aptinkama dešinėje pilvo pusėje, apačioje.
Apendicito diagnostika ir gydymas
Nuvykus į ligoninę gydytojas pirmiausiai pamaigys pilvą, tokiu būdu nustatys vietą, kur labiausiai skauda. Jei skausmas yra apatinėje, dešinėje pilvo pusėje po klubakauliu, o gydytojas vis dar nėra tikras, kad jums - apendicitas, apendicitui nustatyti gali būti daromas bendras kraujo tyrimas. Skubus chirurginis gydymas yra būtinas diagnozavus apendicitą. Jei toks gydymas praėjus 48- 72 val.
Diagnozuoti apendicitą - gana sudėtinga, nes jo simptomai yra panašūs į daugelio virškinimo, žarnyno veiklos sutrikimų, tačiau vis dėlto įmanoma. Pilvo apčiuopa. Kraujo tyrimas. Jis padeda nustatyti uždegimą. Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Rentgenologinis žarnyno tyrimas (ileocekografija). Laparoskopija. Kiti tyrimai. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo gydymas greitesnis ir sėkmingesnis, mažiau užsitęsia ir sveikimo laikotarpis. Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei apendiksas pašalinamas per 24 val.
Apendicitas gydomas tik operaciniu būdu - šalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Operacija dar žinoma kaip apendektomija. Jos metu pašalinamas visa uždegimo paveikta kirmėlinė atauga.
Yra du pagrindiniai apendektomijos tipai:
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
- Atviroji apendektomija: Operuojama atliekant pjūvį dešinėje pilvo pusėje.
- Apendektomija laparoskopu: Operacijos metu į žarnyną kišamas plonas vamzdelis su ant galo pritaisyta kamera, o operuojama per itin mažus pjūvius.
Jei į gydytoją kreipiamasi pavėluotai, apendicitas progresuoja ir gali kilti komplikacijų.
Sporto pradžia po apendicito operacijos
Kada galima pradėti sportuoti po apendicito operacijos priklauso nuo operacijos tipo ir individualaus sveikimo proceso.
Po laparoskopinės operacijos (minimaliai invazinė)
Laparoskopinė operacija yra mažiau invazinė, nes atliekami tik keli maži pjūviai. Šis metodas paprastai leidžia greičiau atsistatyti, todėl sporto atnaujinimas gali būti greitesnis.
- Lengvas aktyvumas: Pėsčiomis galima pradėti vaikščioti jau per pirmą savaitę po operacijos. Vaikščiojimas skatina kraujotaką ir padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip trombozė.
- Lengvas fizinis krūvis: Dauguma pacientų gali pradėti lengvą fizinį aktyvumą, pvz., tempimo pratimus ar jogą, po 2-3 savaičių.
- Sportavimas: Intensyvesnis sportas, pvz., bėgimas, svorių kilnojimas ar komandinis sportas, rekomenduojamas pradėti ne anksčiau kaip po 4-6 savaičių, priklausomai nuo sveikimo progreso.
Po tradicinės (atviros) operacijos
Tradicinė apendektomija yra invazinesnė, nes atliekamas didesnis pjūvis pilvo srityje, todėl sveikimo laikas yra ilgesnis.
- Lengvas aktyvumas: Lengvas vaikščiojimas gali būti pradėtas po 1-2 savaičių, bet be didesnio fizinio krūvio.
- Lengvas fizinis krūvis: Lengvi tempimo pratimai, nesukeliantys didelio spaudimo pilvui, gali būti atliekami po 4-6 savaičių.
- Sportavimas: Intensyvus fizinis aktyvumas, įskaitant bėgimą, sportą su svoriais ir komandines sporto šakas, paprastai gali būti atnaujinamas po 8-12 savaičių, priklausomai nuo sveikimo progreso ir gydytojo patarimų.
Į ką atkreipti dėmesį, grįžtant prie sporto
- Klausykite savo kūno: Po operacijos svarbu stebėti, kaip kūnas reaguoja į fizinį krūvį. Jei jaučiate skausmą, diskomfortą ar spaudimą pilvo srityje, geriau sustoti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
- Palaipsniui didinkite krūvį: Pradėkite nuo lengvų pratimų ir palaipsniui didinkite jų intensyvumą. Iš pradžių geriausia rinktis žemo intensyvumo pratimus, pvz., vaikščiojimą ar lengvą tempimą.
- Venkite sunkių krūvių: Pradedant treniruotes, venkite sunkių krūvių ir pilvo srities tempimo pratimų, kol pilnai neatsistatys raumenys ir pjūvis.
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš grįždami prie sporto, ypač intensyvių treniruočių, būtinai pasitarkite su gydytoju, kad įvertintumėte sveikimo eigą ir gautumėte konkrečias rekomendacijas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po sportinės veiklos atsiranda šie simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
- Staigus ar aštrus skausmas pjūvio vietoje.
- Kraujavimas ar didelis patinimas aplink pjūvį.
- Karščiavimas ar kiti infekcijos požymiai.
- Pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas po fizinio krūvio.
Apendicito mitai ir faktai
Dažnai buvo manoma, kad apendicitą gali sukelti tam tikrų maisto produktų valgymas. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad apendikse kaupiasi praryti nesmulkinti kieti produktai - saulėgrąžos, riešutai ir pan. Klausimo dalis apie lukštus ir traškučius tikrai pralinksmino. Tikslios apendicito - kirmėlinės ataugos uždegimo - priežastys nėra žinomos, taigi ir profilaktikos nėra.
Mokslininkai dar nenustatė, kad tam tikri veiksniai didintų apendicito išsivystymo riziką. Taigi, specialios dietos laikytis nereikia.
Neseniai atliktas tyrimas leidžia teigti, kad apendicitas vis dėlto gali turėti svarbią biologinę funkciją. Ir žmonės jos dar nėra pasirengę atsisakyti. Paprastai manoma, kad apendicitas tėra kažkokio organo, prieš daugybę milijonų metų žmogaus organizme vaidinusio svarbų vaidmenį, liekana. O pagrindinė priežastis, kodėl jis vis dar egzistuoja, ir kartais jį tenka pašalinti dėl uždegimo ir trūkimo rizikos, yra ta, jog „evoliuciškai per brangu“ jo visiškai atsikratyti. Esą nėra pakankamo evoliucinio spaudimo atsikratyti tokia svarbia kūno dalimi. Kitais žodžiais tariant, žmogui, kaip rūšiai, tiesiog neapsimoka dėti tiek pastangų, kad jis per tūkstančius evoliucijos metų laipsniškai atsikratytų šio organo, nes daugumos žmonių organizme apendicitas sau paprasčiausiai tūno ir niekam nieko blogo nedaro.
Jau ne vienerius metus mokslininkai laužo galvas dėl galimos žmogaus apendicito funkcijos. Ir šiuo metu pagrindinė hipotezė teigia, kad tai yra „gerųjų“ bakterijų rezervuaras, leidžiantis apsisaugoti nuo tam tikrų infekcijų. Vienas tvirčiausių to įrodymų - 2012 metais atliko tyrimo išvados, kuriose nurodoma, kad žmonėms, kuriems buvo pašalintas apendicitas, yra keturis kartus didesnė tikimybė, kad pasikartos kolitas - bakterinė infekcija, sukelianti viduriavimą, karščiavimą, pykinimą ir pilvo skausmą.
Mokslininkai nustatė, kad tų rūšių, kurių atstovų organizme apendicitas išliko ar vėl išsivystė, aklojoje žarnoje buvo didesnė vidutinė limfoidinio (imuninio) audinio koncentracija. Tai leidžia teigti, kad apendicitas vaidino svarbų vaidmenį, susijusį su konkrečios rūšies imunine sistema, ypač su limfiniu audiniu, kuris, kaip žinoma, stimuliuoja tam tikrų naudingų žarnyno bakterijų dauginimąsi.
tags: #apendicitas #kada #sportas