Daugelis žmonių dalinasi žiniomis apie sporto naudą ir jo privalumus. Geresnė sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika - tai tik keletas pavyzdžių iš sporto suteikiamos naudos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią didžiulę naudą sportas teikia vaikams, apimdami fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Panagrinėsime, kaip sportas gali padėti vaikams augti sveikiems, laimingiems ir sėkmingiems.
Tėvų pavyzdys ir sporto svarba
Sporto psichologas Sikstas Ridzevičius teigia, kad vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. „Jeigu tėvas gulės ant sofos ir sakys sūnui „eik sportuoti“, tai tas neveiks. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Jeigu vaikai matys aktyvius tėvus, tai jiems nekils klausimų, kad ir jie turi judėti“, - sakė S. Ridzevičius. Taigi, tėvų vaidmuo skatinant vaikus sportuoti yra nepaprastai svarbus.
Sportas - sveikatos šaltinis
Aktyvus gyvenimo būdas daro teigiamą poveikį vaikams ir paaugliams. Reguliarus vaikų fizinis aktyvumas nuo mažens gerina erdvės suvokimą, taip pat koordinaciją, vikrumą ir pusiausvyrą. Sportas apsaugo vaikus nuo viršsvorio ir nutukimo tiek vaikystėje, tiek suaugus. Kasdienės treniruotės taip pat padeda stiprinti raumenis ir kaulus.
Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su psichologine gerove. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Sportas turi teigiamą poveikį vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba „laimės hormonų“, išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.
Sporto nauda vaikų sveikatai:
- Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą
- Stiprina imuninę sistemą
- Padeda palaikyti tinkamą kūno svorį
- Mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis
- Gerina miego kokybę
Psichologinė sporto nauda
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir ugdo psichologinius įgūdžius. Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis. Be to, treniruotės gali būti puikus būdas vaikams išreikšti save ir atrasti savo stiprybes.
Taip pat skaitykite: Spalvinimas: sportas ir kūrybiškumas
Svarbu suprasti, kad sportas įdarbina ne tik vaiko kūną, bet ir protą. Tyrimai rodo, kad sportuojantys vaikai geriau mokosi. Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa (Loprinzi, 2012). Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
Sportas padeda ugdyti:
- Pasitikėjimą savimi
- Gebėjimą susikaupti
- Emocinį atsparumą
- Valią ir kantrybę
- Gebėjimą įveikti iššūkius
Sportas - socialinių įgūdžių ugdytojas
Kitas svarbus dalykas, siekiant sudominti vaikus sportuoti - būreliai. Vaikams yra smagu žaisti. Jie varžosi ir patiria emocijas. S. Ridzevičius teigia: „Čia jau suaugusieji turi padėti vaikui susipažinti su nesėkme. Kai tą pavyksta padaryti, vaikai vėl greitai susigražina sportavimo džiaugsmą. Vaikai mėgsta žaisti komandoje, bendrauti, susirasti draugų. Taip sportas jiems tampa įprasta veikla“.
Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniruotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Tai ypač naudinga drovesniems vaikams, kuriems kartais sunku užmegzti pokalbį klasėje. Vaikai taip pat išmoksta efektyviau komunikuoti - perteikti savo mintis, išklausyti kitus, duoti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Šie įgūdžiai labai vertinami ir suaugusiųjų pasaulyje. Sportas moko empatiją ir pagarbą kitiems - tiek komandos draugams, tiek varžovams.
Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
Sportas padeda:
- Ugdyti komandinio darbo įgūdžius
- Susirasti draugų
- Išmokti bendrauti ir bendradarbiauti
- Gerbti kitus
- Integruotis į visuomenę
Kaip sudominti vaiką sportu?
Visgi ne visi vaikai yra tokie socialūs. „Tokiu atveju padėti gali dienotvarkės sudarymas. Dienos plane turėtų atsirasti koks pusvalandis aktyvios veiklos - ėjimo, bėgiojimo, važinėjimo dviračiu ar kito mėgstamo sporto. Kai vaiko disciplinoje tas atsiras, tai jis pripras, o vėliau pastebės, kad sportas jam pakelia nuotaiką. Dar viena vaikų grupė - azartiškas jaunimas, labai norintis pergalių. Juos gali dominti tiek komandinės, tiek individualios sporto šakos. Juos į priekį ves noras konkuruoti, aplenkti priešininkus. Juos motyvuoti yra lengviausia, nes motyvacijos jie semiasi patys iš savęs. S. Ridzevičius teigia: „Jeigu ryšys atsiras, tai vaikas „kaifuos“ ir norės sportuoti. Kai kuriais atvejais didesnę įtaką padaro tėvai, norintys nukreipti vaiką konkrečia sporto šaka.
Taip pat skaitykite: Aktyvus laisvalaikis Lietuvoje
Tėvai geriausiai pažįsta vaikus ir gali padėti atžaloms atrasti veiklą, kuri teiktų daugiausia džiaugsmo. „Kartu su vaiku renkantis fizinę veiklą vertėtų įvertinti atžalos charakterio savybes, temperamentą, norą sportuoti komandoje ar individualiai. Siūlyčiau atrasti šeimos sporto rutiną, kai tėvai kartu su vaikais užsiima fizine veikla, pavyzdžiui, reguliariai atlieka mankštą. Svarbu atsiminti, kad fizinio aktyvumo forma gali būti įvairi. Pavasaris - puikus laikas ugdyti naujus aktyvaus laisvalaikio įpročius. „Atšilus orams, pats laikas iš sandėliukų ir garažų išsitraukti dviračius, paspirtukus, riedlentes, riedučius. „Galiausiai imkite kamuolį į rankas ir kartu su vaiku eikite į krepšinio ar futbolo aikštelę ir išbandykite šias sporto šakas. Pasak I.Kublickienės, galima susitarti su vaiku, jeigu jis penkis kartus nueis į pasirinktą treniruotę, tuomet jo lauks sutartas apdovanojimas ir siurprizas. „Vaikai dažnai girdi, kad sportuoti yra sveika. Taigi sportuojant kartu su vaiku aptarkite, kuo konkrečiai žmogui naudingas fizinis aktyvumas.
Patarimai, kaip paskatinti vaiką sportuoti:
- Būkite pavyzdžiu
- Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą
- Atsižvelkite į vaiko pomėgius ir charakterį
- Užtikrinkite, kad sportas būtų smagus
- Palaikykite vaiką ir skatinkite jo pastangas
Ką reikėtų žinoti apie sporto šakas?
Nuo 12 metų patys vaikai tampa savikritiškesni, labiau suvokia save ir pasaulį. Jie jau mato savo perspektyvas ir svajones. Sporto psichologas mano, kad Lietuvoje vaikai dažnai per daug sureikšmina rezultatą. „Man vidinė nuojauta sako, kad vaikai tiesiog nesupranta, jog normalus yra faktas, kad nėra visi vaikai viskam gabūs. Anksčiau buvome labiau tolerantiški savo nesėkmėms. Dabar mes tapome labiau egocentriškesni ir jei nepavyksta, tai ko norime, tai reiškia, jog reikia viską mesti. Reikia įskiepyti požiūrį, kad sportas tai ne tik sveikata ar pergalės. Tai yra ir valia, grūdinimasis. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus grūdinti tiek fiziškai, tiek morališkai. Nesvarbu kaip, bet vis tiek reikia eiti į priekį. Kartais iš tėvų ar mokytojų reikia kietumo ir tvirtumo ugdant žmogų. Dabar viskas labai laisvanoriška ir dažnai neišmokome vaikų, kad kažko nepadaryti ar nepasiekti yra normalu“, - kalbėjo S. Ridzevičius.
Tėvai itin dažnai susiduria su dilema, kokia užklasine veikla, kokiu sportu galėtų užsiimti jų vietoje nenustygstanti, smalsi, imli ir judri atžala. Tam, kad galėtų iškrauti visą susikaupusią energiją, vien tik fizinio lavinimo pamokų mažiesiems neužtenka. Norint, jog vaikai ateityje neturėtų problemų su dažnai dabar pasitaikančiomis ligomis - viršsvoriu ar kreivu stuburu, palaikytų gerą fizinę formą, ugdytų lyderio savybes ir pasitikėjimą, tėveliams tenka gerokai pasukti galvą. Dažnas susirūpina - ar jo vaikas ne per mažas užsiimti papildoma veikla. Tad kaipgi padėti savo mažiausiems išsirinkti tinkamą ir jam pačiam patinkantį sporto būrelį?
Apie skirtingų sporto būrelių poveikį vaiko fizinei raidai ir sveikatai, konsultavomės su fizinės medicinos ir reabilitacijos centro „Gemma” gydytoja reabilitologe Gintare Vaitkiene. Sporto būreliai neabejotinai yra teigiamas dalykas. Vaikui augant, vystantis labai pravartu lankyti sporto būrelį, nes to fizinio krūvio, kurį vaikas gauna per kūno kultūros pamokas tikrai nepakanka. Šiandien vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami prie kompiuterio, rečiau išeina į kiemą pažaisti futbolo, krepšinio ar gaudynių, todėl judėjimo liko labai nedaug.
„Vaikui reikia parinkti tokį sporto būrelį, kuriame jam būtų ne per sunku, kad toleruotų gaunamą fizinį krūvį. Tėveliai turėtų nepamiršti, kad vaikai yra nevienodi - vienas po kelias valandas trukusios treniruotės jaučiasi puikiai, grįžęs namo yra kupinas jėgų, o kitas vaikas po tokios pat treniruotės kojų nebepavelka ir griūna į lovą. Todėl reikia atsižvelgti į vaiko fizinį pajėgumą. Vaikui lankant sporto burelius vystosi disciplina, jis išmoksta planuoti laiką, tampa atsakingas”, - kalbėjo reabilitologė.
Taip pat skaitykite: Aktyvus gyvenimo būdas vaikams
Populiariausios sporto šakos vaikams:
- Krepšinis: puikiai lavina kūno koordinaciją, kūno padėties keitimas erdvėje esant nekasdienėms situacijoms vaikui tampa nesudėtingas. Krepšinis nedaro didelės įtakos laikysenai, nes jis yra labai dinamiškas sportas. Šioje sporto šakoje nėra monotoniško judesio, kuris lavintų tik vieną kūno dalį, todėl lavinamas visas kūnas. Taigi, krepšininkai yra proporcingi, nėra stiprinamos tik rankos ar kojos. Tačiau tai labai rimta sporto šaka, kurioje krūvis yra didelis. Patį didžiausią apkrovimą kūnas patiria šuoliukų metu, o krepšinyje jų yra labai daug. Todėl viskas kas susiję su šuoliais, traumuoja stuburą, kelio ir čiurnų sąnarius. Todėl, jei vaikas pradeda skųstis, kad jam pradėjo skaudėti nugarą, sąnarius, nederėtų į tai numoti ranka. Tai gali atskleisti įgimtus susirgimus arba per didelį krūvį. Tokiu atveju geriau vaiko neversti tęsti būrelio užsiėmimų, ypatingai - profesionaliai.
- Futbolas: Šio sporto metu, žinoma, daugiausiai lavinami kojų raumenys, apkrova tenka apatinei kūno daliai, tačiau tuo pačiu daromi pratimai ir visam kūnui. Futbolas lavina vaiko greitį bei orientaciją. Kenksmingoji futbolo dalis - traumos, kurių pasitaiko įvairiose sporto šakose. Taip pat kojos ir blauzdos dėl raumenų kiekio atrodo stambesnės. Dėl šios priežasties mergaitės rečiau renkasi šią sporto šaką. Žala padaroma tuomet, kai vaikas sportuoja ne pagal savo pajėgumą.
- Plaukimas: Tai labai populiari sporto šaka, todėl į šį būrelį susidaro eilės. Vaikas lankantis plaukimą galės džiaugtis tiesia laikysena, išmoks plaukti, valdyti savo kūną. Vandenyje puikiai lavinami viršutinės dalies raumenys, gerai formuojasi visas kūnas. Plaukimo būreliuose yra atskiros programos vaikams, kurių laikysena netaisyklinga, jie daro specialius pratimus. Šioje sporto šakoje traumų pasitaiko minimaliai. Jeigu plaukimas yra gana monotoniškas ir visuomet plaukiama vienu stiliumi, ypatingai ištreniruojami priekiniai krūtinės raumenys. Todėl neįtraukus papildomų pratimų, kurie labiau treniruoja nugaros raumenis, gali sutrikti laikysena. Treniruojant vien tik krūtininius raumenis, vaikas gali pradėti kūprintis, tuomet mentys atsikiša. Todėl reikalinga pusiausvyra tarp treniruočių priekiniams ir nugariniams raumenims. Jeigu rinksitės šuolius į vandeny - tai nėra visiškai nekalta sporto šaka. Pačio šuolio metu patiriama didelė apkrova stuburui ir sąnariams.
- Tenisas: Vaikams ši sporto šaka labai patinka, o tai, kad užsiėmimai vyksta lauke yra ypač naudinga. Tai gana monotoniškas sportas, kūno padėtis jo metu yra kreiva, judesys atliekamas viena puse. Žinoma, tai kompensuojama specialiais pratimais kitai kūno pusei. Bet jei vaiko laikysena yra netaisyklinga, jei pečiai netolygus, tokios sporto šakos rinktis nevertėtų. Tik tuomet, kai vaiko laikysena puiki, galima tęsti treniruotes.
- Kovų menai: Kovų menų rūšis galima skirstyti į dvi dalis - kontaktines ir nekontaktines. Šių treniruočių metu lavinamas kūno judesių valdymas, koncentracija, gebėjimas pažinti savo kūną, dvasinė stiprybė. Nekontaktinės (tokios, kuriose nėra tiesioginių smūgių) treniruotės rekomenduojamos vaikams, kuriems yra per sunkios krepšinio, futbolo treniruotės. Kontaktinės kovos menų rūšys nėra ypač naudingos. Smūgis į galvą tikrai niekam nepadeda, tuo labiau jaunam kūnui. Mikro galvos sukratymas smegenims padaro didelę žalą, todėl tai nėra ypač naudinga sporto šaka. Tokiuose būreliuose netrūksta ir agresijos, tačiau jeigu vaikas neturi kur išlieti savo neigiamos eneregijos, yra hiperaktyvus, tai yra tinkama sporto šaka, kuriame vaikas iškrauna save.
- Šokiai: Nesvarbu, kokio stiliaus šokiai pasirenkami, jie yra labai naudingi vaiko kūno raidai. Šokiai padeda suformuoti laikysenos įgūdžius, tobulina koordinaciją, lankstumą, stiprina viso kūno raumenis, todėl šį būrelį reikėtų išbadyti visiems vaikams. Muzikos, ritmo pajautimas padeda išmokti valdyti savo kūną.
Taigi, jei krūvis yra subalansuotas visi sporto būreliai yra naudingi, o traumą galima gauti ir namuose ar bėgiojant lauke.
Trumpa atmintinė tėveliams, į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį renkantis būrelį:
- Reiktų atkreipti dėmesį į užsiėmimų skaičių per savavaitę, nes kūno tvirtinimui, sveikatos gerinimui, užtenka 2-3 kartų per savaitę. Vaiko organizmui reikia atsistatyti bent 1 paros, todėl planuojant būrelių grafiką, geriausia, kad jie būtų kas antrą dieną.
- Didelio fizinio krūvio metu išsiskiria pieno rūgštis, ir ji per trumpą laiką nespėja išsivaikščioti, tada pradeda skaudėti raumenis. O tuo pačiu pablogėja ir raumens kokybė, todėl nebeatlaiko sąnariai, stuburas, o tai iššaukia traumas.
- Labai svarbu ir tai su kokia avalyne vaikas sportuoja - tai bene svarbiausia sportinio inventoriaus dalis. Žinoma, vaiko kojos greitai auga, tačiau į gerą, kokybišką avalynę investuoti būtina. Visose sporto šakose, kuriuose reikia bėgti, šuoliuoti, išvystyti greitį, labai svarbi amortizacija. Taigi, sportinė avalynė - investicija numeris vienas.
- Rekomenduojama nueiti į pirmą treniruotę, apžiūrėti kokios sąlygos. Jei jos vyksta patalpoje, kurioje trūksta deguonies, treniruotė bus nenaudinga, vaikas bus pervargęs.
- Sportuojantis vaikas turi sveikai maitintis. Jo racione kiekvieną dieną turi būti pieno produktų, mėsos arba žuvies. Taip pat didelė bėda - per mažas skysčių vartojimas. Įpratinkite vaikus treniruotės metu išgerti bent jau pusę litro vandens.
Sportas ir karantinas
Pastarieji metai, kuomet dėl karantino pandemijos daug laiko teko praleisti namuose, turėjo įtakos vaikų psichologijai. „Niekada nėra gerai būti uždarytiems. Nuo senų laikų nusikaltėlius uždaro į kalėjimą, kad jie atliktų bausmę ir pasitaisytų. Dabar visi buvome uždaryti be nusikaltimo. Faktas, kad reikia tą kažkaip ištverti. Būtent tada ypač svarbios yra sporto ugdomos valia ir kantrybė. Tai tik patvirtina, kad turime mokytis ne tik matematikos, bet ir charakterio, o tą geriausiai ugdo sportas ir tikslo siekimas. Karantinas taip pat mus moko valios ir kantrybės“, - vaizdingai kalbėjo S. Ridzevičius.
„Karantinas suvaržo, bet nepanaikina mūsų laisvės judėti. Pradėti mankštintis paaugliai gali jau ir dabar, namuose. Parinkti tinkamą sporto namuose programą nuotoliniu būdu gali profesionalus treneris. O pasibaigus karantinui, sportinę veiklą bus galima tęsti ir išplėsti. Svarbu žengti tą pirmąjį žingsnį. Kuo daugiau laiko leisime aktyviai - tuo geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę turėsime", - pranešime spaudai pasakoja asmeninis ir moterų sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies‘‘ treneris Vidmantas Čiūta.
Fizinio aktyvumo svarba paaugliams
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 76 proc. berniukų ir 85 proc. 11-17 metų mergaičių, lankančių mokyklą, fizinis krūvis yra nepakankamas. Tai yra labai dideli ir gąsdinantys skaičiai. Nemaža dalis paauglių laisvalaikį leidžia internete ir laiko sportui nelieka. Nepadeda ir dažnas piktnaudžiavimas greitu maistu. Anot PSO, kasmet šalyje auga antsvorį turinčių paauglių skaičius. Tai tampa didele problema ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, nes antsvorį turintis paauglys, patekęs į priešišką aplinką, susiduria su patyčiomis ir ilgainiui gali susidurti su depresija, apleisti socialinį gyvenimą, mokslus.
Pastebėta, kad paauglius užsiimti sportine veikla skatina galimybė labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai tokie faktoriai kaip buvimas komandos nariu, savęs priskyrimas tam tikrai jaunuolių grupei, socialinio statuso įtvirtinimas (Allen, 2003). Todėl kalbėti turime paauglių kalba, sudominti juos tuo, kas aktualu ir naudinga jiems, o ne mums, suaugusiesiems.
Už fizinį aktyvumą labiausiai atsakingi yra tėvai. Jie patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam - šokiai, o trečiam - individualios sporto šakos. Tėvams siūlyčiau pasidomėti, kokios sveikatingumo ar sporto organizacijos yra jūsų gyvenvietėje, nes kūno kultūros pamokų tikrai neužtenka, kad jūsų vaikai būtų pakankamai fiziškai aktyvūs.
Jei remtumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paaugliai turėtų kasdien užsiimti 60 minučių trukmės fizine veikla, apimančią aukšto ir žemo intensyvumo pratimus. Tai gali būti tiek įvairūs sportiniai žaidimai, tiek vaikščiojimas, važiavimas dviračiu. Deja, tos pačios Sveikatos organizacijos statistika rodo, kad tiek laiko sportui skiria tik 1 iš 5 paauglių.
Labai svarbu paaiškinti moksleiviams, kad jie, suprasdami, kuriose srityse yra stipresni, kuriose mažiau stiprūs, kas jiems patiems labiau patinka, nenusimintų negalėdami pasiekti vienodai aukštų rezultatų. Nuvertinantis kūno kultūros mokytojas gali visam gyvenimui atimti norą sportuoti, todėl labai svarbu, kad atmosfera kūno kultūros pamokose būtų pozityvi, motyvuojanti, tarp moksleivių būtų skatinamas tarpusavio palaikymas ir supratimas.
Sportas ir širdies sveikata
Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui.
Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.
Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, arba sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga.
Apsilankius pas vaikų kardiologą dažniausiai yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.
Sportas - investicija į vaiko ateitį
Sportas - tai puiki investicija į vaiko sveikatą, gerovę ir sėkmę. Skatindami vaikus sportuoti, mes padedame jiems užaugti sveikiems, laimingiems ir pasitikintiems savimi. Sportas moko juos disciplinos, atkaklumo, bendradarbiavimo ir kitų svarbių gyvenimo įgūdžių. Todėl skirkime daugiau dėmesio vaikų fiziniam aktyvumui ir padėkime jiems atrasti sporto džiaugsmą.