Šilutės kraštas, turtingas istorinio paveldo ir gamtos grožiu, deja, susiduria su apleistų objektų problema. Šiame straipsnyje nagrinėjama apleisto sporto komplekso istorija Šilutėje, taip pat apžvelgiama apleistų objektų situacija regione ir dedamos pastangos atgaivinti kultūros paveldą.
Vilkėnų dvaras: Apleistas grožis
Šilutės rajone, Vilkėno I kaime, stūkso įspūdingas, tačiau apleistas Vilkėnų dvaras. Iki 1820 m. Vilkėnai priklausė Švėkšnos dvarui. Šis dvaras, su 13 ha parku, kuriame auga apie 70 rūšių medžių ir krūmų, galėtų būti traukos centras turistams. Tačiau šiuo metu dvaras ir parkas yra apleisti.
Einant prie dvaro, pasitinka užžėlę krūmai, o atnaujintos sienos jau yra papilkėjusios. 2007 m. buvo restauruota dvaro išorė, tačiau darbai sustojo. Dvarą ne kartą aplankė vandalai, nes daug langų išdaužyta.
Dvaro istorijos vingiai
Po Jurgio Pliaterio mirties Vilkėnai atiteko jo sūnui Pranciškui, kuris dvare gyveno nuolat. Po Pranciškaus mirties dvaras atiteko sūnui Aleksandrui, kuris 1880 m. pradėjo kurti dvaro parką ir 1880-1887 m. 1912 m. Švėkšnos grafui Jurgiui Pliateriui vedus Vilkėnų dvaro grafaitę Janiną, Švėkšnos ir Vilkėnų dvarai vėl buvo sujungti.
1940 m. Vilkėnų dvaras buvo nacionalizuotas, jame apsigyveno Rusijos kariuomenės daliniai. Grafienė Janina iki mirties gyveno malūne, o grafas mirė tremtyje. 1944 m. artėjant frontui, grafas Aleksandras pasitraukė į Vakarus, o po kelerių metų dvare buvo įkurti vaikų namai.
Taip pat skaitykite: Kinijos olimpinio miestelio likimas
Didžiausia žala pastatui buvo padaryta po 1980 metų, kai jis atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Restauruojant rūmus, bendrovės „Pamario restauratorius” vadovas Aldas Kliukas teigė, kad su tokia patirtimi iki tol nebuvo susidūręs. Reikėjo atkurti tris grafų Pliaterių herbus, „išsprogdintus” tiesiog ant jų augančios žolės ir berželių. Statinyje buvo aptikta surenkamų elementų, nors tuo metu cemento Švėkšnoje nebuvo, o mūro ir tinko rišamoji medžiaga buvo kalkės.
Vilkėnų dvarui priklausė ir istoriniai paveikslai, skulptūros. 2002 m. parke per audrą išversta parko puošmena - kanadinė cūga, o Vilkėnų dvarui priklausęs garsusis Jono Rustemo paveikslas „Lietuvaitė” šiuo metu yra kitur, o marmurinė dvaro ansambliui prancūzų skulptoriaus Huberto Luis Noelio sukurta skulptūra „Rebeka, Vandens nešėja”, atsidūrė Palangos rūmų kieme.
Nuo 2007-ųjų niekas nepasikeitė. Grafienė Janina teigė, kad jei kada visam sugrįžtų gyventi į gimtinę, tai įsikurtų Švėkšnos dvare.
Šilutės aerodromas: Nuo aviacijos istorijos iki apleisties grėsmės
Šilutė - vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kuriame pokariu pradėta kurti sportinė aviacija. 1957 m. garsaus lakūno aviakonstruktoriaus Vlado Kensgailos iniciatyva čia pradėjo veikti aeroklubas. Klubo nariai pastatė administracinį pastatą su mokymo klasėmis, skrydžių vadaviete, o 1974 m. baigtas statyti lėktuvų angaras su dirbtuvėmis ir garažais.
Nuo 1978 metų vasarą iš Šilutės rajono lėktuvu AN-2 buvo skraidinami ir keleiviai - veikė regioninė oro susisiekimo linija Šilutė-Tauragė-Kaunas-Vilnius. Sovietmečiu Šilutės aerodromu naudojosi ir žemės ūkio, sanitarinės aviacijos lėktuvai bei sraigtasparniai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Nuosavybės perėmimas ir veiklos apribojimai
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Šilutės aerodromo nuosavybė perėjo valstybės žinion. 1998 metais aerodromas patikėjimo teise perduotas Lietuvos kariuomenei. Tuo tarpu Šilutės aeroklubas pagal pastatų panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene ir toliau vykdė įprastą veiklą.
Tačiau situacija pasikeitė, kai Lietuvos kariuomenės vadas pranešė aviatoriams, kad jų naudojamas nekilnojamasis turtas yra kariškių nuosavybė, kurios jie negalintys perduoti panaudai. Aviacijos sporto mėgėjams teko likviduoti aeroklubą.
Šilutiškių teigimu, aviatoriai iškeldinami visą turtą paimant kariuomenės reikmėms ir nepaliekant galimybės vystyti aviacijos sportą pamaryje, nors aerodromas kurtas ir statytas aeroklubo pastangomis.
Šilutės aerodromas yra vienas seniausių Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio, vienijančių tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai yra viso pamario krašto istorija bei paveldas.
Viltis išsaugoti aerodromą
Šilutės aeroklubas derybose su Krašto apsaugos ministerija (KAM) susitarė dalį turto perduoti rajono savivaldybei, kad būtų išsaugota galimybė tęsti aviacijos sporto plėtrą. Tačiau kariškiai staiga vienašališkai nutraukė sutartį dėl patalpų panaudos.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis teigė, kad būtina išsaugoti aviacijos klubą Šilutėje ir ieškoti kompromisų su kariškiais.
Kiti apleisti objektai Šilutės rajone
Šilutės rajone galima rasti ir daugiau apleistų pastatų, kurių istorijos dažnai būna dramatiškos. Netoli Druskininkų, pasienyje, yra apleistas aerouostas. Pasivaikščiojus po gyvenvietę galima rasti miške pastatytą ir žemėmis užverstą didelį apleistą pastatą, kurį neseniai aptiko į medžioklę išsirengę vietiniai gyventojai. Išėjus iš tankaus miško matyti pušys, už kurių esti dar vienas apleistas bei savo statybų pabaigos taip ir nesulaukęs namukas, bylojantis apie dužusią jo savininko svajonę.
Apleisti namai ne kartą yra tapę vagišių taikiniais. Patalpose yra gausybė duženų, matyti stipriai apgriautos sienos, kuriose žiojėja skylės.
Kintų miestelio atgimimas: Kultūros ir meno pavyzdys
Kintuose bendruomenė stengiasi atgaivinti miestelį kultūros ir meno pagalba. Audra Kiminiūtė-Juodeškienė, sugrįžusi į gimtinę, ėmėsi iniciatyvos paversti Kintus kultūros centru. Restauruota Kiminių sodyba tapo kultūrinių marių audrų epicentru.
Meno rezidencijos pastatas, statytas prieš daugiau nei šimtą metų, anksčiau buvęs miestelio rotuše ir mokykla, atvėrė duris visuomenei. Pastatas tarnauja tarptautinėms menininkų rezidencijoms, paveikslų galerijai, amatų centro veiklai, susitikimams, knygų pristatymams.
Kintuose rengiami dailininkų plenerai, skamba muzika. Juodeškų sodyboje gimdytas festivalis „Kintai Art" tapo atlikėjams, vietos ir regiono bendruomenei, visam Šilutės kraštui svarbiu ir laukiamu reiškiniu.
Žalgirių kaimas: Išsaugota pelkininkų istorija
Žalgirių kaimas, įkurtas XIX a. pelkininkų kolonijoje, išsaugojo savo unikalų identitetą. Atšiaurios gyvenimo sąlygos lėmė, kad čia gyveno ir gyvena darbštūs ir ištvermingi žmonės.
Pelkininkų kolonijos Rytprūsiuose atsirado XIX a. antrojoje pusėje Vokietijos imperijai ėmus vykdyti sumanią, bet rizikingą politiką: apgyvendinti pelkes taip bežemiams valstiečiams suteikiant sklypus.
Dabar Žalgirių kaimas - nykstantis ir tampantis savotišku muziejumi po atviru dangumi, gyvu Vokietijos imperijos reliktu su didžiausios pagarbos vertais gyventojais.
tags: #apleistas #sporto #kompleksas #siluteje