Nuo mažens girdime, kad judėjimas yra sveikata. Tačiau dažnai tik susirgę pradedame skirti laiko fiziniam aktyvumui. Po širdies infarkto daugelis žmonių keičia savo gyvenimo būdą, atsisako žalingų įpročių ir daugiau dėmesio skiria sportui. Sveikas gyvenimo būdas tampa patrauklus, kai sveikata ima šlubuoti. Ar verta laukti ligos, kad suprastume, kaip gera būti sveikam?
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip fizinis aktyvumas veikia širdį, kaip padidinti kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos, bei kokie vasaros karščių pavojai gresia širdininkams.
Fizinio Aktyvumo Poveikis Širdžiai
Mažas fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau nei 70 proc. suaugusiųjų juda nepakankamai. Technologijų amžiuje mūsų raumenys atleidžiami nuo bet kokio darbo. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis ir dažniau nuo jų miršta.
Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, didėja svoris, kraujyje padaugėja riebalų ir gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę ir koronarinę širdies ligą. Tyrimai rodo, kad minimalus fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, yra bent 30 minučių aerobikos pratimų mažiausiai 3 kartus per savaitę.
Ne visi fiziniai pratimai vienodai veikia širdį ir kraujagysles. Fiziniai pratimai skirstomi į:
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
- Izotoninius pratimus: keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas.
- Izometrinius pratimus: didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis.
Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos ir kojos. Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu. Aerobiniai pratimai, tokie kaip ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ir šokiai, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles.
Izometriniai pratimai apima raumenų susitraukimą be sąnarių judėjimo, pavyzdžiui, keliant ir laikant sunkius daiktus. Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, o deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais. Anaerobinių pratimų metu padidėja kraujospūdis, o sulaikant kvėpavimą gali sutrikti širdies ritmas ir atsirasti širdies raumens išemija (deguonies trūkumas).
Reguliarus fizinis aktyvumas:
- Mažina bendrojo cholesterolio, „blogojo“ cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) ir trigliceridų kiekį kraujyje, saugo kraujagysles nuo aterosklerozės.
- Mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo galimybę.
- Padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
- Treniruoja ir stiprina širdies raumenį.
- Didina širdies vainikinių (koronarinių) arterijų spindį.
- Gerina širdies raumens aprūpinimą krauju.
- Treniruoja skeleto raumenis, didina jų galią.
Kaip Padidinti Kasdienį Aktyvumą?
Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turėtų būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas. Jei anksčiau aktyviai sportavote, o dabar mažai judate, patenkate į padidintos rizikos grupę ir turite susirūpinti. Aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos vyresniame amžiuje. Padėti gali tik kasdienis judėjimas. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, yra geriau nei nieko. Pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu.
Jei nusprendėte mankštintis, pradėkite nuo mažų krūvių, palaipsniui didindami fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10-15 minučių per pietų pertrauką. Laipsniškai didindami krūvį, daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla (darbe, namie, gatvėje, sode). Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams ir pajėgumui. Jei abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga.
Taip pat skaitykite: Fizinio aktyvumo nauda hipertenzijai
Pajutus šiuos negalavimus, būtina kreiptis į gydytoją:
- Po nedidelio fizinio krūvio atsiranda dusulys ar sutrinka širdies ritmas.
Paprasti būdai, kaip padidinti kasdienį aktyvumą:
- Nesinaudokite liftu - keletą aukštų lipkite laiptais.
- Jei į darbą važiuojate viešuoju transportu, bent vieną stotelę eikite pėsčiomis.
- Automobilį statykite ne prie pat įėjimo į pastatą, o šiek tiek toliau.
- Darbe darykite aktyvias pertraukėles: atsistokite, lengvai pasimankštinkite.
- Per pietų pertrauką pasivaikščiokite.
- Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai.
- Užuot gulėję prieš televizorių, vakarais pavalgę eikite pasivaikščioti.
- Į artimiausią parduotuvę nevažiuokite automobiliu - eikite pėsčiomis.
- Jei turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.
Vasaros Karščių Pavojai Širdininkams
Vasarą keisti savo fizinio aktyvumo įpročių nereikėtų. Priešingai, vasara yra palankus metas juos sustiprinti arba pradėti aktyviai judėti. Daugelis žmonių vasarą daugiau juda dėl atostogų, kelionių ir sodo darbų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštis ir tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Per karščius netenkame daugiau skysčių, todėl kraujas tirštėja ir didėja jo krešumas. Tai didina trombų susidarymo riziką, kurie gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarktą ar insultą. Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas.
Žmonės, priklausantys rizikos grupei, karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje, ypač pavojingas laikas yra nuo 11 iki 15 valandos, kai saulė aktyviausia. Karštą dieną rekomenduojama gerti daug skysčių, dažniau nei jaučiate troškulį. Sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, persistengti ir gerti labai daug nereikėtų, todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju.
Taip pat svarbu tinkamai maitintis. Karštomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto ir tonizuojamųjų gėrimų. Rūpinkitės natūralaus pluošto apranga ir galvos apdangalais. Per pačius karščius visiems, o ypač sergantiesiems širdies ligomis arba priklausantiems rizikos grupei, patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke, o darbus atlikti ryte ir vakare. Nereikėtų nutraukti vaistų vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pagerėjo ar kraujospūdis sumažėjo.
Smegenų Išemija: Kas Tai?
Lėtinė smegenų išemija (LSI) - tai įvairios kilmės ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos sumažėjimas, pasireiškiantis nespecifiniais smegenų neurologiniais ir psichiniais simptomais. LSI dažniausiai vargina vyresnius nei 60 metų žmones. Normaliomis sąlygomis galvos smegenų ląstelės labai gerai aprūpinamos krauju, todėl jos ypač jautrios deguonies trūkumui.
Taip pat skaitykite: Sporto renginių savanorių galimybės
Lėtinės smegenų išemijos atsiradimą gali lemti:
- Galvos smegenų stambiųjų arterijų stenozė arba užsikimšimas.
- Smegenų smulkiųjų arterijų pažeidimas.
- Sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos ligos.
Į rizikos grupę patenka pacientai, turintys:
- Padidintą blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
- Sergantys arterine hipertenzija, vaskulitu, cukriniu diabetu.
- Sergantys išemine širdies liga ir ritmo sutrikimais.
- Patyrę insultą ar miokardo infarktą.
LSI simptomai:
- Galvos svaigimas.
- Ūžimas ausyse.
- Dažnas galvos skausmas.
- Sumažėjęs darbingumas.
- Sutrikęs miegas.
- Pablogėjusi atmintis (ypač blogai įsimenami nauji įvykiai).
Svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti pagrindinį LSI sukėlusį susirgimą. Pastebėjus išemijos simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Delsiant gali atsirasti net demencijos (silpnaprotybės) požymių ar ištikti insultas.
Prevencija reikalinga nuo mažų dienų:
- Stebėkite savo arterinį kraujospūdį.
- Koreguokite blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo.
- Maitinkitės sveikai, vartokite daugiau daržovių ir vaisių.
- Venkite piktnaudžiavimo alkoholiu ir rūkymo.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Venkite stresinių situacijų.
Karščio Smūgis Galvos Smegenims
Karščio smūgiai itin klastingi galvos smegenims. Kaitros metu patiriamas galvos apsunkimas, dėmesio sutrikimai ir sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai. Jei simptomai nepraeina ir pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais ar galūnių tirpimu, būtinas gydytojų įsikišimas.
Per karščius dehidratacija gali patirti bet kas, o sveiki žmonės linkę šią grėsmę vertinti atsainiau nei tie, kuriems diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir jau išaiškintos apsaugos nuo karščių priemonės. Gydytojai primena, kad pirma ir pagrindinė apsauga nuo dehidratacijos ir kraujo sutirštėjimo yra pakankamas skysčių vartojimas. Patikimiausias skysčių stygiaus indikatorius yra tamsi šlapimo spalva ir burnos džiūvimas.
Natokinazė: Apsauga Iš Azijos
Pastaraisiais metais karštėjant lietuviškoms vasaroms ir daugėjant insultų bei infarktų atvejų, medikai atkreipia dėmesį į Azijoje itin plačiai naudojamą profilaktinę priemonę nuo kraujo tirštėjimo ir trombų - natokinazę. Natokinazė yra fermentas, išgaunamas iš tam tikros bakterijos apdorotų sojos pupelių, kuris mažina kraujo klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams kraujagyslėse ir tirpdo jau susidariusius trombus.
Atminties Gerinimas Esant Lėtinei Smegenų Išemijai
Pastebėjus atminties sutrikimą, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris, esant indikacijoms, paskirs gydymą pats arba nukreips konsultuotis pas atitinkamus specialistus. Lėtinės galvos smegenų išemijos profilaktika turi prasidėti jau vaikystėje, diegiant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius.
Hipoksijos Pavojai
Specialistai perspėja, kad praktika, kai dirbtinai sukeliama hipoksija (deguonies trūkumas), yra itin pavojinga, nes tėra tik vienas žingsnis iki tragedijos. Esant nepakankamam galvos smegenų aprūpinimui svarbiausiomis maisto medžiagomis ir deguonimi, pablogėja atmintis, atsiranda galvos svaigimas, skausmai, ūžimas, padidintas nervingumas, sutrinka miegas bei koordinacija, galimi nugriuvimai ar net trumpalaikiai sąmonės praradimai.