Vasaros vėjelis glosto veidą, saulė žaižaruoja vandens paviršiuje, o horizontas vilioja nuotykiais - plaukimas laivu daugeliui asocijuojasi su laisve ir poilsiu. Tačiau ši idiliška patirtis gali akimirksniu virsti nemaloniu išbandymu, kai kūną užvaldo jūros liga. Mūsų lietuviškos Baltijos pakrantės ir vidaus vandenys kasmet vilioja vis daugiau vandens pramogų mėgėjų. Laivų nuoma Lietuvoje tapo prieinama ir populiari, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai pasiruošti kelionei vandeniu.
Kas yra jūrligė?
Jūros liga, arba supimo liga, nėra retas reiškinys net ir patyrusiems jūreiviams. Ji atsiranda dėl prieštaravimų tarp to, ką mato akys, ir to, ką jaučia vidinė ausies pusiausvyros sistema. Plūduriuojant bangose, pusiausvyros organai jaučia judėjimą, tačiau akys, ypač laivo viduje, gali matyti nejudančią aplinką.
Jūrligės simptomai
Galvos svaigimas ir dezorientacija: Pasaulis tarsi pradeda suktis, sunku išlaikyti pusiausvyrą, o aplinka atrodo nestabili.
Pykinimas ir vėmimas: Tai labiausiai gąsdinantys jūros ligos simptomai, dėl kurių daugelis bijo leistis į kelionę vandeniu.
Šaltas prakaitas ir padidėjęs seilėtekis: Oda tampa drėgna ir vėsi, o burnoje susikaupia daugiau seilių nei įprastai.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Blyškumas: Veidas ir lūpos gali tapti neįprastai išblyškę dėl kraujagyslių susitraukimo, kurį sukelia organizmo streso reakcija.
Silpnumas ir nuovargis: Žmogus jaučiasi išsekęs, nors fiziškai nėra pavargęs.
Hiperventiliacija: Pagreitėjęs kvėpavimas, ypač jei žmogus pradeda jaudintis dėl savo būklės.
Įdomu tai, kad jūros liga nėra susijusi su žmogaus fizine sveikata ar jėga - ji gali paveikti bet ką, nors kai kurie žmonės yra jautresni nei kiti. Vaikai nuo 2 iki 12 metų ir moterys (ypač nėščiosios) paprastai yra labiau linkę kentėti nuo šios būklės.
Kaip pasiruošti kelionei, kad išvengtumėte jūrligės?
Prieš planuojant kelionę laivu, verta atkreipti dėmesį į orų prognozę. Ramesnė jūra reiškia mažesnę tikimybę susirgti jūros liga. Baltijos jūra gali būti gana nenuspėjama - net ir šiltą vasaros dieną gali kilti stipresnis vėjas ir bangos. Pirmai kelionei geriau rinkitės ramią dieną Kuršių mariose ar Kauno mariose, o ne atvirą Baltiją. Taip jūsų kūnas turės galimybę palaipsniui priprasti prie supimo. Taip pat svarbu psichologiškai pasiruošti kelionei. Stresas ir nerimas gali padidinti jūros ligos tikimybę. Prisiminkite, kad jūros liga nėra pavojinga, ir daugelis žmonių ilgainiui pripranta prie laivo judėjimo.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Mitybos įtaka
Tai, ką valgote prieš kelionę, gali turėti didelės įtakos jūsų savijautai laive:
- Venkite sunkaus, riebaus ar aštraus maisto: Tokie patiekalai kaip kepti riebaluose patiekalai, grietininiai padažai ar aštrus maistas gali ilgiau užsibūti skrandyje ir sustiprinti pykinimo jausmą supant.
- Venkite alkoholio išvakarėse: Net nedidelis kiekis alkoholio gali sukelti dehidrataciją ir padidinti jautrumą supimui.
- Valgykite lengvus, lengvai virškinamus angliavandenius: Sausainiai ar duona padeda sugerti skrandžio rūgštis ir užtikrinti stabilią cukraus koncentraciją kraujyje.
- Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija gali sustiprinti jūros ligos simptomus.
- Imbieras: Tai natūralus antiemetinis produktas, mažinantis pykinimą. Galite išgerti imbiero arbatos ar suvalgyti imbierinį sausainį prieš kelionę.
Medikamentai ir natūralūs papildai
Rinkoje yra įvairių preparatų, skirtų jūros ligos prevencijai:
- Receptiniai vaistai: Skopolaminas (klijuojami pleistrai už ausies) stabdo signalus tarp pusiausvyros sistemos ir smegenų pykinimo centro. Jų pranašumas - ilgalaikis veikimas (iki 72 valandų).
- Nereceptiniai antihistamininiai preparatai: Dimenhydrinate (Dramamine) ar Meclizine (Bonine) slopina centrinę nervų sistemą ir mažina jautrumą judėjimui.
- Natūralūs papildai: Imbiero kapsulės mažina pykinimą be šalutinių poveikių. Vitaminas B6 kai kuriems žmonėms taip pat padeda mažinti pykinimą.
Daugelį šių vaistų reikia vartoti prieš kelionę (dažniausiai 30-60 minučių iki plaukimo pradžios), kad jie spėtų pradėti veikti. Atminkite vaistai nuo jūros ligos nėra vienodai efektyvūs visiems.
Tinkamos vietos pasirinkimas laive
- Rinkitės laivo centrą: Čia supimas yra mažiausias.
- Būkite ant denio, kur galite matyti horizontą: Tai leidžia jūsų akims matyti tai, ką jaučia jūsų pusiausvyros sistema - judėjimą. Horizontas yra nekintantis atskaitos taškas, padedantis smegenims suderinti vizualią informaciją su kūno judesiais.
- Venkite laivo priekio ir galinio denio: Čia judėjimas yra stipriausias.
- Venkite laivo apačios ir uždarų kajučių be langų: Ten ne tik stipriau jaučiamas supimas, bet ir nėra galimybės matyti horizontą. Be to, uždarose erdvėse gali būti prastesnis vėdinimas ir stipresni kvapai (degalų, maisto), kurie gali sustiprinti pykinimą.
Kvėpavimo technikos
Lėtas, gilus kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą ir mažina pykinimą. Įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių, trumpai sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki šešių.
Dėmesio nukreipimas
Užsiimkite aktyvia veikla, kuri reikalauja koncentracijos, bet nėra pernelyg sudėtinga ar varginanti. Tačiau būkite atsargūs su veiklomis, kurios reikalauja fokusavimosi į artimus objektus, pavyzdžiui, skaitymas ar žiūrėjimas į ekraną. Tokios veiklos gali tik pabloginti situaciją, nes jūsų akys susitelkia į nejudantį objektą, o vidinė ausies sistema vis tiek jaučia judėjimą. Geriausias ir paprasčiausias būdas užsiimti naudinga veikla jachtoje - vairuoti!
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Maisto ir skysčių vartojimas kelionės metu
- Gerkite vandenį mažais gurkšneliais: Taip išvengsite dehidratacijos.
- Rinkitės lengvus užkandžius: Krekeriai, sausainiai ar bananai padeda sugerti skrandžio rūgštis ir stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
- Ne persivalgykite: Mažos porcijos kas kelias valandas yra geriau nei vienas didelis valgis.
Ką daryti, jei jūrligė jau prasidėjo?
- Eikite į atvirą denį ir žiūrėkite į horizontą: Šviežias oras ir galimybė matyti horizontą gali žymiai palengvinti simptomus.
- Nebijokite vemti: Kartais tai yra greičiausias būdas pasijusti geriau.
- Naudokite šaltus kompresus: Užsidėkite ant kaktos ar sprando, jei jaučiate karštį ar prakaitavimą.
- Paprašykite pagalbos: Jūros liga nėra gėdinga būklė, o veikiau fiziologinė reakcija, kuri gali paveikti bet ką.
- Gulėjimo padėtis: Jei jau yra tikrai blogai ir niekas nebeišeina, žinoma, geriausiai yra gulėti. Bet gulėjimui būtinai išsirinkite pačią žemiausią vietą laive (tai tikrai ne priekinės kajutės), kur bus mažiausia supimo amplitudė (ties laivo centru, arčiausiai grindų), patogiai įsitaisykite (sako, padeda gulėjimas ant pilvo), šiltai apsiklokite, užsimerkite ir dar geriau užsikimškite ausis ausų kimštukais.
Ar plaukimas padeda nuo pykinimo? Vestibuliarinio aparato treniravimas
Efektyvi profilaktinė priemonė yra vestibiuliarinio aparato treniravimas. Tam ypač tinka tinklinis, plaukimas, akrobatika, važinėjimas dviračiu. Taigi, plaukimas gali padėti sumažinti jautrumą supimui ilgalaikėje perspektyvoje.
Ką pataria buriuotojai Vita ir Simonas Gardauskai?
Vita ir Simonas apie jūrligę pasakoja savo puslapyje, pavadintame jachtos „Windarella“, kuria buriuoja, vardu. Pasak jų, svarbiausia kovoje su jūrlige pažinti savo priešą.
- Neskubėkite vartoti vaistų: Visų vaistų esmė yra „atjungti kaltininką“, todėl dažniausiai vaistai užmigdo vestibiuliarinį apartą. Tai reiškia, kad jie užmigdo ir jus: gal ir nebepykina, bet labai ilgai ir skaniai miegate. Geriant vaistus netreniruojamas vestibuliarinis aparatas.
- Neužsisupkite: Jei jaučiate, kad galva sunkėja, ima miegas, tai užkirskite tam kelią ir nelaukite, kol prasidės visas gražumas. Jokiu būdu neikite į laivo vidų, ten viskas suprastėja 10 kartų ir veda tikrai ne į gera. Taip pat - nenaršykite telefone, neskaitykite knygų.
- Žiūrėkite į tolį, į stabilius paviršius, arba raskite prasmingą veiklą ant denio: Jūrligė yra mūsų smegenų sukeltas blogumas, kuris realiai neegzistuoja, todėl bet kokia smegenis užimanti veikla, viską nuima kaip ranka.
- Imbieras ir citrina: Šilta arbata imbieru tikrai nepakenks. Kitas būdas - citrinos gėrimas (arba citrinos pridėjimas į imbiero arbatą). Labai svarbu gerti nuolat ir mažais gurkšniais.
- Valgykite sausą maistą: Džiūvėsėliai, bandelės suteiks skrandžiui daug veiklos, nukreips jo visą dėmesį į virškinimą ir jis pamirš, kad yra kitų problemų. Jokiu būdu nevalgykite riebaus ar ilgai skrandyje kliuksinčio maisto.
- Pusiausvyros laikymas: Atsistokite suglaudus kojas ir, nesilaikant už nieko, bandyti išstovėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jūsų vestibiuliarinis aparatas taip užsiima bandymu išstovėti, kad pamiršta, kad turėjo kitų bėdų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma jūros ligos atvejų praeina savaime, kai grįžtama į krantą, retais atvejais gali prireikti medikų pagalbos. Ypač atidžiai stebėkite vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, nes jie gali greičiau dehidratuoti.