Nė viena šalis nepanoro viena pati organizuoti viso Europos krepšinio čempionato, todėl buvo nuspręsta, kad 2021 metais pirmenybės vyks taip pat, kaip ir 2017 bei 2015 metais, - keturiose valstybėse. FIBA Europe valdybos posėdyje turėjo paaiškėti, kurios šalys taps turnyro šeimininkėmis.
Europos krepšinio čempionatų organizavimo tendencijos
Pastaraisiais metais Europos krepšinio čempionatų organizavimas tapo bendradarbiavimo pavyzdžiu, kai kelios šalys suvienija jėgas, kad surengtų aukšto lygio varžybas. Ši tendencija leidžia ne tik pasidalinti finansine našta, bet ir suteikia galimybę skirtingoms šalims pristatyti savo krepšinio kultūrą ir infrastruktūrą.
Primename, kad 2015 metais varžybas rengė Kroatija, Vokietija, Prancūzija ir Latvija, o 2017 metais - Suomija, Izraelis, Rumunija ir Turkija. Po FIBA kalendoriaus reformos Europos čempionatai vyksta ne kas dvejus, o kas ketverius metus. Tuo metu 2019-ųjų žemyno moterų pirmenybių šeimininkų paieškas teko pratęsti iki balandžio 15 d.
Rumunijos debiutas Europos krepšinio arenoje
Rumunija pirmą kartą istorijoje tapo Europos vyrų krepšinio čempionato organizatore 2017 metais. Nors šalis neturi gilių krepšinio tradicijų, ji pastaruoju metu rengė kelis aukšto lygio krepšinio renginius, tarp kurių buvo ir Europos moterų krepšinio čempionato grupės turnyras.
Gheorghe Mureșano indėlis
Buvusi NBA žvaigždė Gheorghe Mureșanas aktyviai agitavo už Rumunijos kandidatūrą. Pasak Mindaugo Špoko, „Už rumunus agitavo ir buvusi jų NBA žvaigždė Gheorge Muresanas. Grupės rungtynės vyks visiškai renovuotoje arenoje, kuri talpins daugiau nei 10 000 žiūrovų. Žinant didėjantį rumunų susidomėjimą krepšiniu, arena turėtų būti pilna. Ypač jei grupėje žais Rumunijos kaimynai”.
Taip pat skaitykite: Steponas Batoras ir krepšinis: Lietuvos ir Rumunijos ryšys
Infrastruktūra ir pasiruošimas
Rumunija kruopščiai ruošėsi čempionatui, renovuodama arenas ir gerindama infrastruktūrą. Visiškai renovuota arena, talpinanti daugiau nei 10 000 žiūrovų, tapo svarbiu akcentu, siekiant pritraukti sirgalių ir sukurti puikią atmosferą varžybų metu.
2017 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas
Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos padalinys paskelbė, kad 2017 m. Europos vyrų čempionatas vyks keturiose valstybėse: Izraelyje, Rumunijoje, Suomijoje ir Turkijoje. Finalas buvo numatytas Turkijoje.
FIBA Europe valdyba, į kurią įeina ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, nutarė Europos čempionatą vėl rengti keturiose valstybėse. Grupės etapas vyko Izraelyje, Rumunijoje, Suomijoje ir Turkijoje. „Visų kandidačių pasiūlymai buvo labai solidūs, visos turėjo garantuotą valstybės paramą.
Valstybės galėjo rinktis po vieną ekipą, kurios norėtų savo grupės turnyre. Tačiau pasiskirstymas buvo sprendžiamas vėliau. Pasak M.Špoko, spėlioti, kur žais Europos vicečempionė Lietuva, dar anksti. Lietuva yra viename krepšelyje su ispanais, prancūzais ir serbais.„Tačiau dabar, žinodami, kur vyks čempionatas, galėsime paprasčiau dėliotis planus”, - sakė LKF generalinis sekretorius.
Kaip teigiama oficialiame „FIBA Europe” pranešime, grupės kovos Turkijoje vyko Stambulo „Abdi Ipekci” arenoje, o finalinis etapas - Sinano Erdemo arenoje, kurioje vyko ir 2010 m. pasaulio čempionato finalai. Ten bronzos medalius iškovojo Lietuvos vyrų rinktinė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos-Rumunijos krepšinio palyginimas
Savo ruožtu Suomijoje aukščiausio lygio Europos krepšinio rungtynės vyko po 50 metų. Pastarąjį kartą Europos čempionatas ten vyko 1967-aisiais (Helsinkyje ir Tamperėje), minint 50-ąsias Suomijos nepriklausomybės metines. 2017 m. Suomija šventė nepriklausomybės 100-metį.
Europos čempionatas Izraelyje jau vyko 1979 metais, kai šeimininkai iškovojo sidabrą.
Arenų lankomumas ir krepšinio populiarumas
Eurobasket 2013 prasidėjo. Šiame įraše pažvelgsiu į arenų lankomumą. Ne pagrindinių varžybų, tačiau atrankos, kurioje dalyvavo 31 Europos rinktinė. Taigi, kur iš šių sąlyginai vidutinio pajėgumo krepšinio valstybių ši sporto šaka populiariausia? Vien arenų lankomumas to neparodo, nes lemia ir kiti dalykai: arenų dydis, bilietų kainos, populiacija.
Įspūdingiausiai atrodo Gruzijos fanų skaičiai, bet tai jau nieko keisto: ir Lietuvoje vykusiame 2011 m. čempionate gruzinų sirgalių atvažiavo daugiausiai (neskaičiuojant kaimyninių šalių). Pietų Europoje (Serbijoje, Bosnijoje, Turkijoje) krepšinis populiarus nuo seno, šios komandos nuolat žaidžia Europos čempionatuose. Įdomiau atrodo nemaži lankytojų skaičiai Lenkijoje, Suomijoje ir Belgijoje, kur krepšinis, nors ir atsilikdamas nuo futbolo ar (Suomijoje) ledo ritulio, atrodo, jau yra įgijęs tvirtas pozicijas.
Vokiečiai apskritai pasižymi pomėgiu lankyti arenas - net ten vykusiame mėgėjų Amerietiško futbolo čempionate stadionai buvo pilni, o Vokietijos krepšinio bundeslygos lankomumas lenkia LKL. Iš šių valstybių aukštais pasiekimais krepšinyje garsėja tik Kroatija, iškovojusi net olimpinį sidabrą. Keista, kad lankomumas joje smarkiai atsiliko nuo kitų buvusios Jugoslavijos šalių. Atsižvelgiant į valstybės dydį galima sakyti, kad lankomumas Islandijoje nemažas - juk jos sostinėje tegyvena tiek žmonių, kiek Klaipėdoje, o visoje šalyje - kiek Kaune.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynės
Žemiausias krepšinio populiarumas, atrodo, šiose valstybėse, kuriose vidutinis lankomumas svyravo nuo 288 iki 980 lankytojų: Slovakijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Albanijoje ir Kipre. Šiuose kraštuose krepšinis neužima vietos kaip viena pagrindinių sporto šakų; t.y. yra maždaug panašioje padėtyje, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje beisbolas ar regbis. Apie krepšinį mažai praneša vietos spauda ir gerbėjų jis turi mažai. Ne sutapimas, kad šios šalys yra pasiekusios puikių rezultatų kitose komandinėse sporto šakose: futbole, ledo ritulyje.
Šios FIBA atrankoje išvis atsisakė dalyvauti, nors ir neturi automatinio kvietimo į čempionatą: Lichtenšteinas, Monakas, Armėnija, Danija, Airija ir Norvegija. Įdomu, kad Norvegija, Airija, o taip pat futbolą/regbį/kriketą mėgstanti (bet kaip buvusi olimpiados šeimininkė be atrankos į krepšinio čempionatą patekusi) Didžioji Britanija, yra tos šalys, į kurias šiais laikais emigruoja daugiausiai lietuvių, kas, kaip jau rašiau, sukuria populiarią legendą, jog užsienyje krepšinis nepopuliarus, apie jį nerašo jokia užsienio spauda. Ši legenda tokia pati klaidinga, kaip ir legenda, kad Lietuva yra “vienintelė krepšinio šalis Europoje” - atkreipus dėmesį į draugiškų mačų prieš čempionatą lankomumą Lietuvoje, jis daugmaž atitiko lankomumą Serbijoje, Turkijoje, Izraelyje ar Bosnijoje, o gruzinams gal net nusileidome.
Europos krepšinio čempionatų istorija
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės.
Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais: žaidėjai P. Talzūnas, F. Kriaučiūnas, J. Žukas (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), P. Mažeika, L. Petrauskas, A. Andrulis, S. Šačkus, E. Nikolskis, L. Kepalas, Č. Daukša, Z. Puzinauskas, L. Baltrūnas; treneris F. Kriaučiūnas.
III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktinėje žaidė: P. Lubinas, M. Ruzgys, V. Budriūnas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Z. Puzinauskas, A. Andrulis, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, L. Baltrūnas, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Šliūpas; treneris F. Kriaučiūnas.
1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo. 1947-1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko.
Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais. Vicečempionais tapo: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, Š. Marčiulionis, G. Einikis, G. Krapikas, D. Lukminas, G. Markevičius, A. Karnišovas, S. Štombergas, M. Timinskas, A. Visockas, V. Chomičius; vyriausiasis treneris V. Garastas, treneris H. Giedraitis. XXX Europos čempionate (1997) Lietuvos vyrų rinktinė buvo šešta, XXXI (1999) - penkta, XXXII (2001) - dvylikta.
1975 metų Europos krepšinio čempionatas
1975 metais Europos čempionatas pirmą kartą vyko net keturiuose miestuose. Nauja buvo ir varžybų sistema. Dvylika komandų iš pradžių buvo padalintos į tris grupes, iš kurių po dvi stipriausias pateko į šešių ekipų finalo grupę. Tuo tarpu finalo rungtynės visai nebuvo žaidžiamos. Taip buvo siekiama sumažinti atsitiktinumų tikimybę. Tokių kaip prieš dvejus metus, kai SSRS rinktinė dėl vienintelės nesėkmės pusfinalio dvikovoje užėmė tik trečiąją vietą.
Jugoslavijos arenose kovojant dėl tauriausių apdovanojimų staigmenų ir atsitiktinumų nebuvo. Namie žaidusi ir Europos čempionės vardą gynusi Jugoslavijos rinktinė bei 1974 metų pasaulio čempionė SSRS komanda rungtyniaudamos su kitų šalių ekipomis suklupti sau neleido. Neformalus finalas vyko pagal jugoslavų scenarijų. Jie tai nutoldavo, tai leisdavo sovietų ekipai priartėti, bet priekyje buvo beveik visą laiką. Vis dėlto mačo pabaigoje SSRS komandai pavyko sutelkti paskutines jėgas ir iš šeimininkų pranašumo liko mažmožis - vienoje atakoje panaikinama dviejų taškų persvara. SSRS rinktinė, kurioje nebuvo nė vieno Lietuvos krepšininko, pirmą kartą Europos čempionatų istorijoje tapo sidabrine prizininke.
Daug atkakliau vyko kova dėl bronzos medalių. Finalo grupėje prieš paskutinįjį turą vienodai taškų turėjo net keturios komandos. Vis dėlto svarbiausią, bronzos atspalvį turėjusią pergalę iškovojo Italijos krepšininkai, galutinėje lentelėje tik dėl tarpusavio rungtynių rezultato aplenkę ketvirtoje vietoje likusią Ispanijos komandą.
Galutinė rikiuotė: 1. Jugoslavija, 2. SSRS, 3. Italija, 4. Ispanija, 5. Bulgarija, 6. Čekoslovakija, 7. Izraelis, 8. Lenkija, 9. Turkija, 10. Nyderlandai, 11. Rumunija, 12.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. A.Golomejevas (Bulgarija) - 160, 2. W.Brabenderis (Ispanija) - 152, 3.