Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau įsitvirtina tendencija, kai automobilių sporto atstovai, nepatenkinti varžybų rezultatais, diskvalifikacijomis ar nuobaudomis, vis dažniau kreipiasi į bendros kompetencijos teismus, o ne į sportinį arbitražą. Tokia situacija kelia nemažai iššūkių ir diskusijų dėl sporto ginčų sprendimo efektyvumo ir teisinio reguliavimo.
Sporto Ginčų Nagrinėjimo Problematika Bendros Kompetencijos Teismuose
Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) atstovai pastebi, kad sportininkai, nepatenkinti varžybų rezultatais, diskvalifikacijomis ar nuobaudomis, kreipiasi ne į LASF, o į šalies teismus. Deja, šalies teismuose automobilių sporto problematika nepažįstama, todėl teisėjams reikia daug laiko susipažinti ir suprasti visą specifiką, o bylų nagrinėjimas kartais užtrunka net iki kelių metų. Tai gali lemti ne tik ilgą ginčo sprendimo procesą, bet ir ne visada teisingus sprendimus, neatitinkančius sporto specifikos.
Anot specialistų, bendros kompetencijos teismai tiesiog turėtų atsisakyti nagrinėti tokias bylas. Dabar pasitaiko atvejų, kai teismas, neturėdamas patirties tokio pobūdžio sportiniuose ginčuose, juos sprendžia remdamasis ne specifiniais tą sporto šaką reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, bet bendrosios kompetencijos teismams aiškesniais ir dažniau juose taikomais bendraisiais valstybėje galiojančiais norminiais teisės aktais, priimtais įstatymų leidėjo (pvz., Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ar pan.). Tokiu atveju ginčo išsprendimo rezultatai dažnai būna akivaizdžiai priešingi tikslams, kurių siekiama automobilių sporte. Be to, ginčų baigtis absoliučiai priešinga, nei federacijos viduje veikiančiame teisme, kuriame ginčus sprendžia tame sporte didelę savo gyvenimą dalį praleidę specialistai. Taip yra kuriami labai prasti precedentai ir nepasitikėjimas federacijų teismais.
Pavyzdžiai iš Praktikos: Ralio Čempionatas ir Krepšinio Ginčai
Vienas iš skaudžių pavyzdžių - ralio čempionatas, kai teismas du metus sprendė ginčą, ir tuos du metus mes negalėjome apdovanoti nugalėtojų. Panašios situacijos pasitaiko ir kitose sporto šakose. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) būna atvejų, kad kreipiasi tėvai dėl techninių reikalavimų pažeidimų, federacija dažniausiai anuliuoja rezultatus, tada tėvai kreipiasi į šalies teismus. Yra buvę atvejų, kai kreiptasi net į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Tarptautinė Praktika ir Sporto Federacijų Autonomija
Tarptautinė patirtis rodo, kad visi sportiniai klausimai turi būti sprendžiami federacijų viduje, nes federacijos veikia asociacijų pagrindu. Tarptautinė automobilių federacija (FIA) taip pat skatina taip elgtis. Kitas atvejis, jeigu į teismą kreipiamasi dėl, pavyzdžiui, suvažiavimo metu priimtų sprendimų teisėtumo, legitimumo. Tokiu atveju ginčus sprendžia bendros kompetencijos teismai. Tačiau jei ginčo objektas yra sportinis (pvz. rezultatai, diskvalifikacijos) tada vienareikšmiškai viską sprendžia federacijos teismas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Specialisto teigimu, pirmiausia turėtų augti LASF narių savimonė. Jie turi suprasti, kad patys yra automobilių sporto bendruomenės nariai, patys formuoja apeliacinio teismo sudėtį bei valdymo organus. Jeigu sportininkai nepatenkinti išrenkamų narių komptenecija, jie turi suprasti, kad patys nepakankamai buvo aktyvūs suvažiavimų metu. Kiekvienas turi stengtis ir prisidėti prie bendruomenės kūrimo. Jeigu mes įstojame į federaciją, vadovaujamės jos įstatais bei kitais reglamentuojančiais teisės aktais (vienas pagrindinių - Tarptautinis sporto kodeksas), sutampa mūsų tikslai, tai ir ginčus turime palikti viduje (jei pagal priskirtą komptenciją juos sprendžia LASF apeliacinis teismas, turime gerbti jo sprendimą; jei pagal komptenciją ginčas priskirtinas spręsti FIA Tarptautiniame tribunole ar FIA Tarptautiniame apeliaciniame teisme, - kreipkimės į pastaruosius bei gerbkime jų priimamus sprendimus, tačiau bet kokiu atveju sportiniai ginčai turi likti sporte.
Sporto Teisė: Kompleksinė Teisės Šaka
Advokatas, Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) Tarptautinio Apeliacinio Teismo ir Tarptautinio Tribunolo teisėjas Arnas Paliukėnas - vienas iš nedaugelio sporto teisės specialistų Lietuvoje. Jei trumpai - tai vis dar besiformuojanti kompleksinė teisės šaka, apjungianti visumą teisės normų, reglamentuojančių esminius kūno kultūros ir sporto veiklos principus, tvarką, formas. Kai sakome, kad tai yra kompleksinė teisės šaka, turime omenyje, jog jos reguliavimas apima daug skirtingų visuomeninių tykių grupių, susijusių su kūno kultūra ir sportu. Jei bandytume išvardinti sporto teisės subjektus, vėlgi jie būtų labai skirtingi: tarptautinės federacijos, Tarptautinis Olimpinis komitetas, nacionalinės federacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai, valstybių vykdomosios valdžios institucijos (Lietuvoje - Kūno kultūros ir sporto departamentas), sporto klubai, jų savininkai, sportininkai, treneriai, sporto teisėjai, padedantys fiksuoti pasiekimus, agentai, rėmėjai, žiniasklaidos atstovai, išskirtinių teisių transliacijoms turėtojai, sporto aikštynų savininkai, valdytojai, tarptautinės bei nacionalinės atskirų sporto šakų lygos, varžybų čempionatų, taurių organizatoriai, anti-dopingo kontrolę vykdančios tarptautinės bei nacionalinės institucijos, sporto ginčus nagrinėjančios tarptautinės bei nacionalinės institucijos (teismai, arbitražai, kt.) ir pan.
Dažnai sporto teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai yra glaudžiai susiję, persipynę su kitų įvairių teisės šakų (civilinės teisės, baudžiamosios teisės, tarptautinės viešosios teisės, administracinės teisės ir kt.) reguliuojamais visuomeniniais santykiais.
LASF Narių Savimonė ir Bendruomenės Kūrimas
Specialisto teigimu, pirmiausia turėtų augti LASF narių savimonė. Jie turi suprasti, kad patys yra automobilių sporto bendruomenės nariai, patys formuoja apeliacinio teismo sudėtį bei valdymo organus. „Jeigu sportininkai nepatenkinti išrenkamų narių komptenecija, jie turi suprasti, kad patys nepakankamai buvo aktyvūs suvažiavimų metu. Kiekvienas turi stengtis ir prisidėti prie bendruomenės kūrimo. Jeigu mes įstojame į federaciją, vadovaujamės jos įstatais bei kitais reglamentuojančiais teisės aktais (vienas pagrindinių - Tarptautinis sporto kodeksas), sutampa mūsų tikslai, tai ir ginčus turime palikti viduje (jei pagal priskirtą komptenciją juos sprendžia LASF apeliacinis teismas, turime gerbti jo sprendimą; jei pagal komptenciją ginčas priskirtinas spręsti FIA Tarptautiniame tribunole ar FIA Tarptautiniame apeliaciniame teisme, - kreipkimės į pastaruosius bei gerbkime jų priimamus sprendimus, tačiau bet kokiu atveju sportiniai ginčai turi likti sporte“, - tvirtina FIA Tarptautinio tribunolo teisėjas A.
Sporto Teisės Reglamentavimo Problemos Lietuvoje
Yra keletas esminių probleminių aspektų, kylančių dėl sporto teisės reglamentavimo netikslumų ir tas sporto teisės normas turinčių taikyti praktikoje subjektų neįsigilinimo į sporto teisės specifiką. Pirma, teisėjai, prokurorai, tyrėjai ir kiti specialistai dažniausiai profesionaliu lygmeniu nesidomi sporto teise. Dažnai tenka susidurti su situacija, kai pareigūnai tapatina visiškai skirtingų formų juridinius asmenis, t.y. federacija - asociacija, turinti išskirtinius, tik jai priskirtus įgalinimus konkrečioje sporto šakoje (pvz., siejamoje su padidinto pavojaus šaltinio pasitelkimu siekiant rezultato), visoje Lietuvos teritorijoje, pareigūnų nuomone, gali būti prilyginama pelno siekiančiam juridiniam asmeniui - UAB ar pan.. Dėl pakankamo neįsigilinimo į federacijų/asociacijų specifinę teisinę padėtį kyla ir daugiau teisinių problemų. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti federacijas, kurios visoje Lietuvos teritorijoje tarptautinių federacijų pavedimu yra atsakingos už sportines varžybas, kuriose rezultatų siekiama pasitelkiant padidinto pavojaus šaltinius.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Dar viena problema - kai bendrosios kompetencijos teismai imasi nagrinėti bylas dėl sporto varžybų rezultatų. Šiuose teismuose gali būti nagrinėjami tik ginčai dėl, pavyzdžiui, (vėlgi, tik tais atvejais, kai tai vyksta nepažeidžiant teismingumo taisyklių) federacijos suvažiavimo metu priimtų sprendimų, balsavimo legitimumo, teisėtumo ir pan.. Tačiau, jei ginčo objektas yra sportinis (pvz. rezultatai, diskvalifikacijos), tada vienareikšmiškai viską sprendžia arba prie nacionalinių federacijų įsteigti teismai/arbitražai arba prie tarptautinių federacijų įsteigti teismai/arbitražai arba kiti specializuoti teismai/arbitražai. Lietuvoje praktika šiuo klausimu nėra vienoda.
Teisėjų Požiūris į Sporto Ginčus
Kiek pats esu susidūręs, Vilniuje teisėjai stengiasi nesiimti tokių bylų nagrinėti, laikydamiesi pozicijos, kad tokios bylos nėra teismingos bendrosios kompetencijos teismams. Tokia pozicija iš tiesų yra sveikintina. Kaune buvo atvejis, kai apylinkės teismas atsisakė nagrinėti bylą dėl rezultato, bet Kauno apygardos teismas visgi išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą. Taip atsirado precendentas, formuojantis ydingą praktiką. Juk tokiu procesiniu sprendimu vėliau galima remtis sprendžiant kitus ginčus dėl sportinių rezultatų. Tai nėra gerai.
Teisinio Sporto Reguliavimo Vertinimas Lietuvoje
Mano nuomone, reiktų aiškesnio teisinio reguliavimo. Dabar Kūno kultūros ir sporto įstatymo aktualioji redakcija yra labai abstrakti. To gali pakakti nebent tik dalies mėgėjiško sporto reglamentavimui, bet tikrai ne viso sporto, ir juolab - tikrai ne profesionalaus. Man pačiam yra tekę dalyvauti darbo grupėje, svarsčiusioje įstatymo aktualiąją redakciją bei siūlomą naująją. Realybė tokia, kad dažnai į teisės aktų rengimo/derinimo darbo grupes įtraukiami stereotipų vedini, atstovaujantys siaurų interesų grupes, asmenys, nepasiruošę argumentuotai diskutuoti. Jie nėra pakankamai įsigilinę į aspektus, apie kuriuos kalbama darbo grupėse, manydami, kad ir taip puikiai viską išmano, nors dažnai realybėje visą sporto pasaulį suvokia tik per kelių Lietuvoje populiarių sporto šakų prizmę. Dažnai trūksta supratimo, kad įstatymo (bent jau kol jis Lietuvoje yra vienas vienintelis ir yra skirtas viso sporto reglamentavimui) nuostatos taikomos visiems visų sporto šakų atstovams, o ne kažkurios vienos sporto šakos, kad ir kokia ta sporto šaka populiari Lietuvoje bebūtų.
Jei kalbėtume apie sporto šakas, kuriose siekiant rezultato varžomasi pasitelkiant padidinto pavojaus šaltinius, mano įsitikinimu, norint tai tinkamai reglamentuoti, reikia bent keleto atskirų įstatymo skyrių. Pavyzdžiui, derinimo procedūros prieš vykdant varžybas tokiose sporto šakose iš tiesų yra specifinės.
Dar vienas aktualus klausimas - ar komandinėse (kai kuriais atvejais ir individualiose) sporto šakose iš savo klubo atlygį gaunantį žaidėją su klubu/komanda sieja civiliniai ar darbo santykiai. ESTT praktikoje bent keletas darbo santykių požymių šiame kontekste yra atskleisti, bet teisinis reglamentavimas yra nacionalinės teisės dalykas. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių (šalia Slovakijos), kurioje teisinis šių santykių reglamentavimas dar vis yra griežtai civilinis. Priimant naujajį Darbo kodeksą Lietuvoje, šis klausimas taip ir liko neišspręstas (viena pagrindinių priežasčių - Lietuvoje vis dar nėra stiprių profesinių sąjungų, apjungiančių profesionalius sportininkus.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Tarptautiniai Sporto Arbitražo Teismai: FIA Pavyzdys
Tarptautinė automobilių federacija (FIA) turi du teismus: Tarptautinį Tribunolą ir Tarptautinį Apeliacinį Teismą. Tai yra dvi skirtingos institucijos, ilgą laiką turėjusios atskirus teisėjų, iš kurių galima formuoti kolegiją, sąrašus. Tačiau po reformos liko vienas sąrašas su 36 teisėjais, kurie gali teisėjauti abiejose institucijose. Į Tarptautinį Tribunolą patenka bylos, kurios nėra iš konkrečių varžybų, o apskritai iš automobilių sporto, pavyzdžiui, kai pažeidžiamos kokios nors taisyklės ar reglamentai. O bylos iš konkrečių varžybų, kuriose jau siekiama rezultato, patenka į Tarptautinį Apeliacinį Teismą. Jam galima skųsti sprendimą, kurį kiekvienose varžybose priima trys sporto komisarai, turintys aukščiausią sporto valdžią automobilių sporto varžybose bei tvirtinantys galutinius rezultatus. Šiame teisme formuojama praktika, precendentai, nagrinėjama gerokai daugiau bylų.
FIA Teismų Veikla ir Bylų Skaičius
Ginčui persikėlus į FIA teismus, FIA teismų prezidentas skiria teisėjus - konkrečią bylą nagrinėsiančios kolegijos narius. Tuomet teisėjai atvyksta į bylos nagrinėjimo vietą, paprastai tai vyksta Paryžiuje. Nors ginčai nėra dažni, tačiau institucija veikia nuolatos, teisėjai keičiasi informacija tiek susitikimų metu, tiek nuotoliniu būdu. Į Tribunolą nagrinėjimui vidutiniškai per metus patenka vos 1-2 bylos, į Apeliacinį teismą - 6-8 bylos. Dar prieš kokius 10 metų jų buvo žymiai daugiau. Matyt, sumažėjo dėl to, kad formuojasi precendentai, rečiau pasitaiko atvejų, kurie nėra panašūs į jau anksčiau išnagrinėtus. Taip pat pastebėjau, kad vis daugėja inicijuojančių procesą, tačiau atsiimančių apeliacijas apeliantų.
Įsimintiniausia Byla FIA Teismuose
Teko nagrinėti apeliaciją, kai apeliantas buvo iš Saudo Arabijos, o tretysis asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, Kataro atstovas. Labai įdomu. Šalims byloje atstovavo vieni garsiausių sporto teisėje besispecializuojančių Paryžiaus advokatų. Ši byla buvo įdomi, kadangi aiškinomės itin specifinius techninius dalykus, į bylą buvo teikiamos ekspertų išvados, vyko specialistų ir liudytojų apklausos, betarpiškai apžiūrimi visureigio agregatai/detalės, dėl kurių (ne)atitikimo techniniams reikalavimams bei galimos įtakos galutiniam sportiniam rezultatui ir vyko ginčas.
Sporto Teisės Specifika ir Aktualios Problemos Lietuvoje
Advokatas Audrius Biguzas, turintis didelę patirtį sprendžiant sporto ginčus, teigia, kad sporto teisė yra plati teisės sritis, apimanti įvairialypius visuomeninius teisinius santykius, kurie susiklosto sporto srityje tarp sporto veiklos subjektų. Sporto teisė paliečia ne tik teisinius santykius tarp sporto organizacijų ir sportininkų, bet ir teisinius santykius, susiklostančius olimpinio ir neolimpinio sporto, fizinio aktyvumo, mėgėjų sporto vykdymo srityse. Teisiniai sporto santykiai apima ir santykius tarp tarptautinių sporto subjektų, sporto šakų federacijų ir nacionalinių sporto šakų federacijų.
Aktualiausios sporto teisės problemos mūsų šalyje yra sporto finansavimo problematika, sporto šakų federacijų ir jų narių teisiniai santykiai bei jų interpretavimas, neleistinų preparatų vartojimo (dopingo) atvejai ir sutartų varžybų reiškinys.
Sporto Ginčų Nagrinėjimas Lietuvoje ir Ikiteisminis Sprendimas
Sporto ginčai nėra vien tik ginčai dėl sportininkui neišmokėto atlygio pagal sporto veiklos sutartį, bet gali būti ir įvairūs ginčai dėl sporto klubų narystės sporto šakos federacijose, sporto taisyklių lygiateisiškumo principų sporto lygų nariams, sporto organizacijų finansavimo, todėl tenka pripažinti, kad sporto ginčų, t. y. tokių ginčų, kurie vienaip ar kitaip paliečia teisinius sporto santykius, sportinės veiklos vykdymo specifiką, tik daugėja.
Dauguma sporto federacijų yra įsteigusios vidines ginčų nagrinėjimo institucijas. Tokie ikiteisminiai ginčų sprendimo būdai pasitarnauja visoms ginčo šalims, padeda sporto šakų federacijų ginčų nagrinėjimo organams rasti atitinkamą bendruomenę, o kartu ir specifinę situaciją tenkinantį sprendimą. Natūralu, kad ne visuomet sprendimas, pasiektas ikiteisminėje stadijoje, tenkina šalis ir pasitaiko tokių sprendimų apskundimų atvejų. Tačiau bet kokiu atveju vidinių ginčų nagrinėjimo organų turėjimas sporto šakų federacijose tik prideda daugiau galimybių atitinkamų sporto šakų federacijų bendruomenei siekti optimalaus ginčo sprendimo būdo jų pačių sporto bendruomenėje.
Dopingo Vartojimas ir Sankcijos
Sprendimus dopingo bylose Lietuvoje priima prie Lietuvos antidopingo agentūros veikianti Dopingo bylų nagrinėjimo komisija, sudaryta iš nepriklausomų asmenų. Tokie sprendimai kaip išimtinė apeliacija skundžiami tik TSAT. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad minėta komisija nagrinėja dopingo bylas tik tuo atveju, jei to paprašo sportininkas. Pažymėtina, kad Lietuvos antidopingo agentūra pirmiausia pati siūlo skirti sportininkui sankciją už antidopingo taisyklių pažeidimą, o sportininkui paprašius byla perduodama Dopingo bylų nagrinėjimo komisijai.
Sporto Arbitražo Teismas (TSAT): Kompetencija ir Ypatumai
Bet koks subjektas, kuris mano, jog jo teisės pažeidžiamos dėl tam tikrų sporto sutarčių, sporto taisyklių, statutų, įstatų, nuostatų, įkaitant, bet neapsiribojant, Olimpinės chartijos priėmimo, taikymo, interpretavimo ar pan., ir (arba) jeigu atitinkamam subjektui taikomi tam tikri dokumentai (statutai, nuostatai, įstatai), kurie numato galutinį ginčo nagrinėjimą TSAT, gali kreiptis į šį teismą. TSAT nagrinėjamos bylos, susijusios su komerciniais teisiniais sporto santykiais (kontraktiniai ginčai), arba disciplinos bylos (pavyzdžiui, dopingo bylos). Be to, TSAT nagrinėja ir dėl sporto šakų federacijų, sporto varžybų taisyklių, Olimpinės chartijos interpretavimo kylančius ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sportininkų perėjimais tarp sporto organizacijų, sportine pilietybe, galimybe atstovauti vienai ar kitai sporto šakos federacijai ir t. t.
Didžiausias TSAT ypatumas yra tas, jog jis turi kompetenciją nagrinėti ginčus, susijusius su teisiniais sporto santykiais. Antra, bylas nagrinėja itin patyrę arbitrai, sukaupę ilgametę patirtį sporto ginčuose ne tik TSAT, bet ir užsiimantys sporto teisės praktika privačiai. Kaip vieną iš šios institucijos ypatumų išskirčiau tai, jog TSAT turi išimtinę teisę olimpinių žaidynių ar kitų tarptautinių sporto renginių metu formuoti ad hoc arbitražines kolegijas, kurios per kelias dienas išsprendžia atitinkamų tarptautinių varžybų metu kylančius sporto ginčus.
TSAT, nagrinėdamas ginčus, paprastai vadovaujasi šalių pasirinkimu nustatyta materialine teise, o jeigu šalys nepasirinko savo teisiniams santykiams taikytinos teisės, - labiausiai su ginču susijusia teise.
Apeliacijos Dėl TSAT Sprendimų ir Sutartų Varžybų Problema
TSAT sprendimų teisinė galia yra kaip ir kitų arbitražų - tai galutiniai ir neginčijami sprendimai. Kaip ir kitų arbitražų sprendimai, TSAT sprendimai pripažįstami Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu ir Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Sporto teisė yra persipynusi su kitomis teisės šakomis, todėl sutartų varžybų problematiką nagrinėja tiek baudžiamoji teisė, tiek išimtinai sporto teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjant sutartų varžybų atvejus baudžiamosios teisės prasme, institucijos, atliekančios sutartų varžybų tyrimą, neapsieina be tarptautinių ir (arba) nacionalinių sporto organizacijų, sportininkų pagalbos. Galiausiai paminėtina, kad daugelis sporto šakų federacijų turi savo atskiras sutartų varžybų tyrimo taisykles ir turi teisę skirti sportines sankcijas už sutartų varžybų atvejus.