Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama laipiojimo nauda asmenų lankomumui. Fizinis aktyvumas yra svarbus vaikų vystymuisi ir raidai, todėl straipsnyje aptariami fizinio aktyvumo aspektai. Straipsnyje analizuojamos respondentų nuomonės apie ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą.
Fizinio aktyvumo svarba
Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sudedamųjų dalių. Volbekienė (2004) ir Mendoza ir kt. (2007) pastebi, kad vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi įtaką daro daug veiksnių - šeima, žiniasklaida, tradicijos, tautiniai, politiniai prioritetai. Vaikai nori žaisti, būti aktyvūs. Keturakis ir kt. (2002) teigia, kad vaikas yra prigimties silpna būtybė. Vaikų sveikata ir fiziniu vystymusi reikia rūpintis nuo pat mažens. Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą.
Skurvydas ir kt. (2006) teigia, kad fizine veikla vaikai realizuoja visus svarbiausius savo poreikius (judėjimo, pažinimo, veikimo, bendravimo, saviraiškos), atskleidžia savo fizines galias ir gebėjimus. Ąžuolienė (2004 a) teigia, kad Lietuvos vaikų sveikata yra prasta dėl nepakankamai sąmoningo ir motyvuoto tėvų, pedagogų ir vaikų požiūrio į ją. Vaikų sveikatos stiprinimo problema yra labai aktuali, todėl būtina ieškoti būdų, kaip tai daryti. Nepakankamas fizinis aktyvumas lemia daugelį ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimų. Norint ugdyti sveikus ir stiprius vaikus, daugiau dėmesio reikia skirti vaikų kūno kultūrai ir sveikatai, siekti, kad vaikų sveikata taptų prioritetine ugdymo sritimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei šeimose, kuriose auga ikimokyklinio amžiaus vaikai, nes kaip tik šiuo amžiaus tarpsniu formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai. Pasak Ąžuolienės (2004), šiais laikais šeimoms stinga laiko sveikai mitybai ir gyvensenai. Taip pat svarbus tėvų požiūris į vaikų fizinį aktyvumą.
Tyrimas apie fizinį aktyvumą
Virbašikštės tyrime buvo siekiama atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir tėvų požiūrį į fizinio aktyvumo svarbą vaikų vystymuisi ir raidai, ištirti respondentų nuomonę apie ikimokyklinio amžiaus vaikų nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmes ir išanalizuoti respondentų nuomonę apie atsakomybę už vaikų fizinio aktyvumo skatinimą.
Tyrimas atliktas 2009-2010 metais trijuose Kauno rajono ir Kauno miesto vaikų darželiuose. Dalyviai parinkti patogiuoju būdu. Atliekant tyrimą, respondentams buvo leidžiama patiems apsispręsti dėl dalyvavimo. Tiriamiesiems buvo išdalintos anketos, paaiškintas tyrimo tikslas, buvo garantuotas anonimiškumas bei konfidencialumas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio įžvalgos Lietuvoje
Tyrimas atskleidė, kad tėvų ir pedagogų nuomonės apie fizinio aktyvumo įtaką vaikų vystymuisi ir raidai skiriasi. 46 proc. tėvų ir 34 proc. pedagogų mano, kad fizinis aktyvumas vaikų vystymuisi yra svarbus. 11 proc. tėvų ir 2 proc. pedagogų mano, kad fizinis aktyvumas yra ne itin svarbus. Ir tik 43 proc. tėvų bei 64 proc. pedagogų mano, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus vaikų vystymuisi ir raidai.
Tėvų ir pedagogų nuomonės dėl nepakankamo vaikų fizinio aktyvumo pasekmių yra panašios. Dauguma tėvų (58 proc.) ir pedagogų (68 proc.) teigia, kad nepakankamo vaikų fizinio aktyvumo pasekmė yra prasta sveikata. 23 proc. tėvų ir 24 proc. pedagogų mano, kad tai lemia dažną sergamumą, 12 proc. tėvų ir 6 proc. pedagogų teigia, kad dėl to greitai pavargstama. 7 proc. tėvų ir 2 proc. pedagogų teigia, kad dėl to atsiranda antsvoris.
Tyrimas atskleidė, kad tėvų ir pedagogų nuomonės apie atsakomybę už vaikų fizinio aktyvumo skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje skiriasi. 59 proc. tėvų mano, kad atsakomybė už vaiko fizinio aktyvumo ugdymą tenka ikimokyklinio ugdymo įstaigai, nes jos strategija susijusi su fizinio aktyvumo svarba. Taip mano 24 proc. pedagogų. 30 proc. tėvų ir 50 proc. pedagogų teigia, kad atsakomybė tenka šeimai kaip artimiausiai vaiko aplinkai. Tik 11 proc. tėvų ir 26 proc. pedagogų teigia, kad atsakomybė už vaiko fizinį aktyvumą yra pedagogų ir tėvų pareiga.
Fizinio aktyvumo apibrėžimas
Skurvydas ir kt. (2006) teigia, kad skirtingų autorių darbuose aptinkami įvairūs terminai fiziškai aktyviai veiklai apibūdinti - fizinis aktyvumas, judėjimo aktyvumas, motorinė veikla, fizinė veikla. Fizinį aktyvumą apibūdinti galima kaip tikslingą žmogaus judėjimo veiklą, kurios tikslas - stiprinti sveikatą, ugdyti fizinį potencialą, siekti savo įgimtų gabumų bei savybių fizinio tobulumo, atsižvelgiant į asmeninę motyvaciją bei socialinius poreikius.
Ąžuolienės (1996) teigimu, fizinis aktyvumas - tai veikla, kurios metu vaikai aktyviai juda, veikia, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus, mankštinasi ar sportuoja. Jo išraiškos forma - judesiai, veiksmai bei sudėtingesnė fizinė veikla - fiziniai pratimai, judrieji sporto žaidimai. Ąžuolienė (1999) mini, kad fizinei veiklai priskiriami vaikų žaidimai ir sportas kieme, gamtoje, aikštelėje, salėje ar kituose sporto įrenginiuose. Savarankiškai bėgiodamas, žaisdamas ar kitaip judėdamas vaikas dažniausiai nekelia sau jokio tikslo. Jis tai atlieka savo malonumui, nes nori judėti. Judėjimas jam teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą aktyvia veikla. Šią veiklą vaikas dažniausiai pasirenka pats, skatinamas tam tikrs impulss.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti laipiojimo virves
Juškeliene (2003) fizinį aktyvumą apibūdina kaip kūno judesius, kuriems atlikti reikia daugiau energijos negu ramybės būsenoje. Caspersen (1985, cit. Skurvydas ir kt., 2006) fizinį aktyvumą apibūdina kaip skeleto raumenų atliktą judesį, kurio padarinys - energijos išeikvojimas. Celikovskij (1987, cit. Skurvydas ir kt., 2006) motorinę veiklą supranta kaip fizinis pratimų atlikimą, darbinę veiklą laisvalaikiu, judėjimo visumą, atliekamą kasdieniniame gyvenime. Anot Bouchard (1990, cit. Skurvydas ir kt., 2006), žmogaus fizinis aktyvumas reiškiasi poilsiaujant, mankštinantis, dirbant namų ruošos darbus, buityje ir kitoje veikloje, susijusioje su energijos eikvojimu.
Armontienė (1998) teigia, kad kūno kultūra ir sportas papildo ugdymo procesą, kurio tikslas - harmoninga asmenybė. Pedagogikoje harmoningos asmenybės samprata neatsiejama nuo fizinio tobulumo, siekiamo suformuotu sąmoningu požiūriu į kūno kultūrą, kai atsiranda poreikis fiziškai tobulėti, gerinti sveikatą. Formuojasi suvokimas, kad sveikata žmogui yra didelė vertybė. Taigi, fizinis aktyvumas yra svarbus asmenybės fiziniam ugdymui.
Owczarek (2005) fizinį aktyvumą akcentuoja kaip veiksnį, formuojantį žmogaus organizmą, organizmo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų sudėtį ir gyvybingumą. Anot autoriaus, žmogui fizinio aktyvumo reikia lygiai taip pat, kaip maisto ir oro. Tai ypač svarbu vaikams, kurie intensyviai auga, tvirtėja ir tobulėja. Fizinis aktyvumas yra laikomas intelektualios veiklos išraiška ir psichinio vystymosi išraiška. Taip pat fizinis aktyvumas turi įtakos charakterio ir individualybės vystymuisi. Fizinis aktyvumas yra veikla, kurios metu vaikai aktyviai juda, veikia, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus, mankštinasi ar sportuoja. Tai vienas reikšmingiausių vaikų vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių. Fizinis aktyvumas, t. y. impulsyvus judėjimas, judrieji žaidimai, fiziniai pratimai yra itin svarbūs vaiko raidai. Sporto terminų žodyne (2002) teigiama, kad fizinio aktyvumo išraiška yra mankšta, kūno kultūros pamokos, sporto pratybos, namų ruoša, aktyvus poilsis ir kita veikla. Itin daug dėmesio turi būti skiriama judėjimui. Stonkus ir kt. (2006) teigia, kad vaiko fizinis išsivystymas priklauso ne tik nuo amžiaus, individualių savybių, bet ir nuo fizinio aktyvumo. Fizinis aktyvumas ir sportas teigiamai veikia individo fizinę būseną, stiprina sveikatą, aktyvina socialinę integraciją.
Skurvydas ir kt. (2006) tiria fizinio aktyvumo įtaką žmogaus motorikos ontogenezei, t. y. žmogaus judesių ir judėjimo galių kaitai gyvenime. Judėjimas yra vienas iš svarbiausių valingųjų veiksmų. Tyrimais nustatyta, kad ne visi žmogaus judesiai yra įgimti. Fizinis aktyvumas yra itin reikšmingas saugant ir stiprinant sveikatą. Fizinės veiklos metu vaikas pratinamas sveikai gyventi, formuojami saugaus elgesio įgūdžiai. Dilienės (1997) nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad fizinės veiklos metu formuojamos vertybinės orientacijos, skiepijamas teigiamas požiūris į savo ir kitų sveikatą, fizinių ir psichinių galių stiprinimą, vaikas išgyvena džiaugsmą, pasitenkinimą judria veikla. Būdamas fiziškai aktyvus, vaikas mankština kūną, kartu treniruojamos organizmo funkcijos ir sistemos, stiprinamas ir grūdinamas organizmas (Dundulis ir Rauckis, 2004; Kahan, 2008; Spaulding et al., 2008; Trost et., al., 2008; Žilinskienė, 2009). Sportuojant, žaidžiant ar tiesiog judant vaikui yra sudaromos sąlygos susipažinti su savo kūno sandara ir jo veiklos principais. Žvelgiant į vaikų fizinį aktyvumą iš holistinės perspektyvos, yra ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, t. y. bendradarbiavimas, pagarba, atsakomybė. Taip pat organizuojami papildomi užsiėmimai. Judėjimo aktyvumo įtakos fizinei būklei tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams palankiausia judėjimo norma yra 3-4 valandos kasdien.
Ąžuolienė (2000) pastebi, kad fizinis aktyvumas glaudžiai siejasi su kitomis veiklos sritimis. Remiantis autorės nuomone, fizinis aktyvumas gali būti integruotas į visą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesą, t. y. įvairiose veiklose: pažintinėje, darbinėje, savarankiškoje ir t. t. Remiantis Skurvydu ir kt. (2006) galima teigti, kad žmogaus sveikatą, fizinį aktyvumą, fizinį pajėgumą sieja ne tik glaudūs tarpusavio ryšiai - juos lemia paveldimumas ir kiti veiksniai (gyvenimo būdas, požiūris, socialinė bei fizinė aplinka ir t. t.). Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį judėjimo poreikį. Judėjimas būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Jo įtaka organizmui neabejotina (Juškeliene, 2003; Ąžuolienė, 2004). Vaikui judant skatinamas judėjimo analizatorius ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, ištvermės, judesių pusiausvyros ir koordinacijos) formavimasis, sukeliamos teigiamos emocijos. Juškeliene (2003) teigimu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad optimalus fizinis aktyvumas veikia ir gerina vaiko fizinius, psichomotorinius bei intelektinius gebėjimus. Analizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, labai svarbu suvokti ne tik fiziologinės raidos ypatybes, bet ir psichologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius. Juškeliene (2003) nurodo, kad mokslininkai, kūno kultūros specialistai, pedagogai pabrėžia fizinio aktyvumo skatinimo nuo pat vaikystės reikšmę.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Montis Magia
Skurvydas ir kt. (2006) teigia, kad nepakankamam fiziniam aktyvumui apibrėžti literatūroje dažnai vartojamos hipokinezės ir hipodinamijos sąvokos. Žodis hipokinezė kildinamas iš graikų kalbos žodžių: hipo - priešdėlis, reiškiantis buvimą po kuo nors, sumažėjimą, kinesis - judėjimas. Taigi hipokinezė reiškia sumažėjusį judėjimą. Hipodinamijos terminas yra taip pat graikiškas žodžių derinys: gr. hipo- ir dynamis - jėga. Dažnai abu terminai vartojami kaip sinonimai, abu reiškia menkos fizinės veiklos buvimą ir jos pasekmes. Šie įpročiai susiformuoja vaikystėje. Nustatyta, kad ankstyvas vaiko įtraukimas į fiziškai aktyvią ar sportinę veiklą turi didžiulės reikšmės tolesnei tokios veiklos plėtrai suaugus. Gera fizinė sveikata užtikrina puikią vaiko savijautą, leidžia aktyviai dalyvauti ikimokyklinio ugdymo procese. Dauguma vaikų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs, o tai neigiamai veikia jų augimą ir vystymąsi, t. y. fizinę sveikatą.
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas - tai veikla, kurios metu vaikai aktyviai juda, veikia, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus, mankštinasi ir sportuoja. Jo išraiškos forma - judesiai, veiksmai bei sudėtingesnė fizinė veikla - fiziniai pratimai, judrieji sporto žaidimai. Svarbu, kad būtų ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiai. Fizinis aktyvumas - vaiko fizinio ir psichinio vystymosi paskata. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia vaikų sveikatą, fizinį vystymąsi, protinį darbingumą. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą, funkcinius pajėgumus. Dėl fizinio aktyvumo trūkumo jaučiamas nuovargis.
Vaikystės svarba
Vaikystė - tai asmenybės formavimosi, psichinių ir fizinių galių ugdymo laikotarpis. Vaikai auga, bręsta fiziškai ir psichiškai. Puiki vaiko sveikata - tai nuolatinis malonios energijos pojūtis, geros nuotaikos, džiaugsmo šaltinis, nenykstanti gyvenimo vertybė. Sveikas vaikas gali jaustis laimingas, laisvas, įgyvendinti savo gyvenimo tikslus, pažinti darbo, žaidimų, šokių ar kitos veiklos džiaugsmą (Ąžuolienė, 2002; Kahan, 2008; Spaulding et al., 2008; Žapkauskienė ir kt., 2009).
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikla
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos aktyviai įtraukia vaikus į įvairias veiklas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną. Projektas „Treniruokimės kartu“, finansuojamas Kauno rajono savivaldybės, skirtas vaikų sveikatos stiprinimui ir fizinio aktyvumo poreikio tenkinimui. Įstaigoje įrengtas žaidimų-sporto kambarys su laipiojimo kompleksu ir treniruokliais. Taip pat organizuojamos varžybos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kuriose vaikai varžosi estafečių rungtyse.
Įstaigoje vykdomos ir kitos veiklos, skatinančios vaikų kūrybiškumą ir saviraišką. Prieš Šv. Kalėdas organizuojama Advento vakaronė, kurios metu vaikai kartu su tėveliais ir seneliais dalyvauja senovės tradicijose ir kuria pasaką apie Advento angelus. Taip pat organizuojamos koncertinės išvykos į kitus darželius, kurių metu vaikai susipažįsta su naujais draugais ir dalinasi savo kūryba.
Darželyje skiriamas dėmesys vaikų pažintiniams gebėjimams ugdyti. Įgyvendinamas edukacinis projektas „Stebiu, tiriu, atrandu“, kurio metu vaikai eksperimentuoja su vandeniu, spalvomis, stebi gamtą ir jos reiškinius. Mokslo metus pabaigiama pramoga „Kodėl-todėl“, kurios metu vaikai atsako į įvairius klausimus apie pasaulį.
Šeimos dalyvavimas
Šeimos nariai aktyviai dalyvauja įstaigos veikloje. Vakaronės „Dainuokime kartu“ metu vaikai kartu su tėveliais ir seneliais dainuoja lietuvių liaudies dainas, žaidžia muzikinius žaidimus ir inscenizuoja dainas. Taip pat tėveliai dalyvauja akcijose, skirtose judėjimo sveikatos labui dienai.
tags: #asmenu #lankanciu #laipiojimo