Pandemija turėjo įtakos visam verslui, įskaitant ir taksi paslaugų sektorių. Nors taksi įmonės nenukentėjo taip smarkiai, kaip viešbučiai ar restoranai, jų pajamų apyvarta sumažėjo dėl sumažėjusio klientų srauto ir apribojimų. Šiame straipsnyje nagrinėjama taksi paslaugų atskaitomybė, lyginant ją su pavežėjų veikla, aptariami skirtumai, reguliavimo iššūkiai ir konkurencija rinkoje.
Istorinis kontekstas ir rinkos iškraipymai
Pavežėjams situacija buvo šiek tiek paprastesnė dėl susidariusios „paprotinės teisės“ po 2015 m., kai „Uber“ pradėjo veiklą. Rinka išsikreipė dėl nelygiavertės konkurencijos ir pilkųjų zonų pavežėjų paslaugų reguliavime. 2015-2017 m. pavežėjimo veiklos forma pagal įstatymą tiesiog neegzistavo, todėl ja užsiimti nebuvo galima.
Dar iki 2015 m. nelegalūs Vilniaus taksistai sugalvojo būdą veikti paprastais automobiliais, deklaruodami, kad užsiima ne taksi veikla, bet nuomoja automobilį su vairuotoju. Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyrius bausdavo tokius taksistus už taksometrų ir licencijų neturėjimą.
2015 m. įvyko lūžis, kai į rinką atėjo „Uber“. Politikai, siekdami padaryti Lietuvą patrauklią užsienio prekių ženklams, leido „Uber“ veikti kaip pilotiniam projektui, nors tai prieštaravo tuo metu galiojusiai tvarkai. „Bolt“ (tuomet „Taxify“) iš pradžių veikė kaip taksi paslaugų organizavimo įmonė, tačiau vėliau persiorientavo į pavežėjų veiklą. Dauguma panašaus pobūdžio įmonių ėmė veikti pagal „Uber“ modelį, nors pavežėjų veikla dar nebuvo reglamentuota.
Nekontroliuojama veikla tęsėsi iki 2018 m., kol politikai pradėjo reglamentuoti pavežėjų veiklą. Įdomu, kad Susisiekimo ministerija pavežėjimo sąvoką įteisino tik 2017 m., o leidimų išdavimo tvarka atsirado 2019 m.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pasus ES
Taksi ir pavežėjai: skirtumai ir panašumai
Taksi ir pavežėjai dažnai lyginami. Tačiau ar jų veikla iš tiesų tokia pati? Pažvelkime į esminius skirtumus ir panašumus.
PVM mokestis
Taksi įmonėms, kaip juridiniams asmenims, taikomas 21 proc. PVM mokestis. Pavežėjai, vykdantys individualią veiklą, nėra PVM mokėtojai. Tai suteikia pavežėjams 21 proc. pranašumą.
Darbo santykiai
Vienas pagrindinių ginčų - darbo santykių įforminimo skirtumas. Nors individualią veiklą dirbančių pavežėjų veikla turi daug darbo santykių požymių. Pavyzdžiui, pavežėjų pajamos gali siekti daugiau nei 2000 eurų per mėnesį. Norint sugeneruoti tokias pajamas, reikia dirbti pilną darbo dieną, galbūt net savaitgaliais. Tai prieštarauja argumentui, kad pavežėjimas yra tik papildomas užsiėmimas.
Darbo inspekcija, taikydama turinio prieš formą principą, gali konstatuoti, kad tai yra darbo santykiai, jei yra organizatorius, kuris nustato paslaugos kainą, darbo grafiką ir atskaitomybę. Kyla klausimas, ar individualią veiklą vykdantis pavežėjas gali pats nusistatyti savo paslaugos tarifus? Greičiausiai ne, nes juos nustato kelionių organizatorius.
Mokestinė lengvata
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali taikyti 30 proc. sąnaudų lengvatą ir gyventojų pajamų mokestį mokėti tik nuo 70 proc. pajamų. Taksi įmonės tokios galimybės neturi.
Taip pat skaitykite: Išvengkite baudos už TA
Reguliavimas
Norint vykdyti taksi veiklą, būtina mokama licencija. Taksometras yra privalomas, net jei kaina skaičiuojama programėlėje. Taksometrą reikia kasmet metrologiškai tikrinti. Be to, taksi automobilius privaloma techniškai tikrinti kas pusmetį, o pavežėjai tai daro kartą per dvejus metus.
Draudimo kaštai
Draudimo bendrovės identifikuoja didesnę riziką, kai automobilis naudojamas taksi veiklai (geltoni numeriai). Todėl draudimo kaina taksi įmonėms gali skirtis iki 10 kartų. Jei pavežėjas sąžiningai nurodo, kad vykdo pavežėjų veiklą, draudimo kaina bus ta pati, tačiau daugelis bando sumažinti išlaidas ir draudimą perka kaip paprasti gyventojai.
Kainodara
Taksi įmonių kainodara privalo būti registruojama savivaldybėje. Įkainių didinti operatyviai negalima, nes reikia pateikti naujų įkainių deklaraciją ir sulaukti patvirtinimo. Pavežėjai savo įkainių niekur neregistruoja ir gali juos keisti kada panorėję, vadindami tai dinamine kainodara.
Statistika: realybė ir interpretacijos
VMI statistika rodo, kad taksi veiklą Lietuvoje vykdo 609 įmonės. Tačiau šie skaičiai gali būti netikslūs, nes niekas netikrina, ar įmonė vis dar veikia. 2018 m. mokesčius mokėjo 279 taksi įmonės, o 2021 m. - 240. Vilniuje iš 151 įregistruotos taksi įmonės mokesčius sumokėjo tik 25.
2018 m. 4 pavežėjų įmonės sumokėjo 517,576 Eur mokesčių, nors leidimų išdavimo tvarka atsirado tik 2019 m. Tai rodo, kad statistika turi būti interpretuojama atsižvelgiant į kontekstą.
Taip pat skaitykite: KET ir baudos už priekabas be šviesų