Audriaus Žemaičio, sporto gydytojo, biografija

Šis straipsnis skirtas Audriaus Žemaičio, sporto gydytojo, biografijai. Straipsnyje remiamasi įvairiais istoriniais šaltiniais ir asmenimis, susijusiais su Lietuva.

Įžanga

Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią informaciją apie Audriaus Žemaičio, sporto gydytojo, biografiją, atsižvelgiant į istorinį ir kultūrinį kontekstą.

Žymūs Lietuvos asmenys ir įvykiai

Lietuvos istorija yra turtinga įvykių ir asmenybių. Štai keletas jų:

• Anupras Jacevičius: Vienas iš 1831 m. sukilimo rengėjų. Gimė 1800 m. Telšių apskrityje, mirė 1836 m. kovo 17 d. Prancūzijoje. Buvo Telšių apskrities bajorijos sekretorius. 1831 m. kovo 28 d. sudarė vietos sukilimo valdžią ir, gavęs generolo majoro laipsnį, dalyvavo Darbėnų, Kretingos, Palangos ir Berkinionių mūšiuose.
• Genovaitė Jacėnaitė: Dailininkė keramikė, pedagogė. Gimė 1933 m. birželio 1 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.), mirė 2016 m. liepos 21 d. Vilniuje. 1939-1951 m. mokėsi: Kuršėnų pradinėje, vėliau - vidurinėje mokykloje. 1951-1957 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), keramikos specialybėje. G. Jacėnaitės dėstytojai buvo: prof. L. Žuklys, J. Mackonis, doc. L. Vaineikytė, prof. K. Morkūnas, J. Kėdainis, doc. T. Miknevičienė, prof. J. Mikėnas, L. Strolis. Kūrybinį darbą dirbo nuo 1957 m. 1957-1999 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje, vyr. laborante, mokymo meistre, vyr. dėstytoja, docente, keramikos ir dailės pedagogikos katedrose. Dėstė keramikos technologiją, piešimą, erdvinių formų pagrindus. Menininkė aktyviai dalyvavo įvairiose taikomosios dailės parodose. Surengė apie 20 personalinių parodų. G. Jacėnaitės darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Mažeikių muziejus, Maskvos dailininkų sąjunga, nemažai privačių kolekcininkų ir kt. Keramikė nuolat domėjosi lietuvių etnine kultūra, šia tema skaitė paskaitas dailės ir etnokultūros mokytojams.
• Jonas Jagėla (1945-2019): Skulptorius. Jo darbai Palangoje: paminklai L. Vaineikiui (1989), J. Žemaičiui (2004), 1918-1991 m.
• Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874-1958): Pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų. 1899 m. Palangoje kartu su G.
• Jonas Jamielkovskis: Kražių kolegijos rektorius. Jėzuitas. Gimė 1576 m. Žemaitijoje, mirė 1649 m. spalio 1 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniuje. 1616 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas naujai kuriamos Kražių kolegijos rektoriumi.
• J. Kipras Jančiauskis: Žemaičių bajoras, „Juodųjų brolių“ draugijos veikėjas. Gimė 1805 m. gruodžio 9 d. Raseinių apskr., mirė 1853 m. rugsėjo 19 d. ten pat. Mokėsi Raseiniuose, Kaune. Mokydamasis Kauno gimnazijoje pradėjo rašyti satyrines eiles, nukreiptas prieš policiją, ir todėl kilo nesutarimų tarp jo ir vietos valdžios. Po to buvo priverstas mokslus tęsti Kražių gimnazijoje. Čia jis su draugais įsteigė „Juodųjų brolių“ draugiją, kurios tikslas buvo veikti prieš rusų valdžią ir baudžiavą. Kai 1823 m. šios draugijos veikla buvo susekta, K. Jančiauskas nuteistas mirti. Vėliau ši bausmė pakeista 10 m. kalėjimu, o dar vėliau - tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. Paleistas iš įkalinimo vietos tarnavo kariuomenėje, gavo karininko laipsnį ir išėjo į dimisiją.
• Liūnė Janušytė: Rašytoja, žurnalistė, vertėja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje, mirė 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje. Mokėsi Klaipėdoje, Kaune, kurį laiką gyveno Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Žinoma kaip feljetonistė, vertėja.
• Augustinas Janulaitis (1878-1950): Teisininkas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas.
• Antanas Jareckas (1898-?): Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 21 metų, 1919 m. rugpjūčio 4 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. kovo 15 d. Po tarnybos gyveno Palangoje. A. Jareckas 1930 m.
• Julijonas Jasenskis (1875-1934): Kunigas, publicistas, vertėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius.
• Kazimieras Jaunius: Kalbininkas, teologas. Gimė 1848 m. Kvėdarnos valsčiuje, mirė 1908 m. vasario 25 d. Kaune. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Tyrinėjo lietuvių tarmes, baltų kalbų raidą.
• Antanas Jocevičius (1896-?): Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 23 metų, 1919 m. birželio 25 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 16 d. Po tarnybos gyveno Šventosios kaime, Palangos valsčiuje. A. Jocevičius 1929 m.
• Salvijus Jodka (1956-2008): gydytojas, verslininkas, Palangos miesto savivaldybės politinis veikėjas. Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (2000-2003, 2003-2007, 2007-2008), du kartus išrinktas Palangos miesto savivaldybės vicemeru.
• Jogaila: Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1381), (1382-1392) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Gimė apie 1351 metus Vilniuje, mirė 1434 m. birželio 1 d.
• Jonas Žiaurusis: Maskvos Didysis kunigaikštis (1533-1584), pirmasis oficialiai priėmęs caro titulą - 1547 metais Mirus jo tėvui Vosyliui III už nepilnametį sūnų Joną iš pradžių valdė jo motina Elena Glinskytė, LDK rūmininko Vosyliaus Glinskio duktė.
• Žymantė Vladislava Jonuškaitė (1936-2001): Skulptorė, literatė. Nuo 1960 m. gyveno ir kūrė Palangoje. Dirbo Klaipėdos „Dailės” kombinato Palangos gintaro ceche dailininke. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose dalyvavo nuo 1960 m. Palangos skulptūrų parkelyje eksponuojama jos dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Jos darbų saugo Lietuvos dailės muziejus. Ž.
• Adomas Liudvikas Jucevičius: Kunigas, vienas aktyviausių XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvių, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, istorikas, vertėjas. Gimė 1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvio dvare, mirė 1846 m. kovo 24 d. Vitebsko gubernijoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, vikaravo Švenčionyse, Svėdasuose. Čia atsisakė kunigystės, vedė ir 1843 m. priėmė provoslavų tikėjimą. 1836 m. išleido patriotišką Lietuvos istorijos vadovėlį vaikams. Parašė apybraižas „Žemaitijos bruožai“, „Žemaitijos atsiminimai“, išleido tautosakos rinkinius „Lietuvių liaudies priežodžiai“, „Lietuvių dainos“. Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos senovės paminklai, papročiai ir įpročiai“. Žymus darbas „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius“. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836). Etnografinėje knygoje „Žemaitijos prisiminimai“ aprašė Palangą, daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne. Lenkų ir lietuvių kalbomis išspausdino ir S.
• Adolfas Jucys: Gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. Kretingos rajono Klausgalvių Medsėdžiuose, mirė 1974 m. vasario 4 d. Vilniuje. Akademikas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, fizikas. 1931 m. baigė Kauno universitetą, kuriame pats pradėjo dirbti 1933 m. 1938, 1939-1940 stažavosi Mančesterio ir Kembridžo universitetuose. Nuo 1940 m. dėstytojavo Vilniaus universitete , 1944-1971 m. buvo Vilniaus universiteto teorinės fizikos katedros vedėjas , 1945-1949 m. - Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, Lietuvos švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas, ėjo kitas atsakingas pareigas. Jis - Lietuvos fizikų teoterikų mokyklos tėvas. Sukūrė, žymiai patobulino arba apibendrino atomų kvantmechaninio tyrimo metodus: vienkonfigūracinį ir daugiakonfiguracinį Hartrio ir Foko suderintinio lauko, nepilno kintamųjų atsiskyrimo bei išplėstinį skaičiavimo metodus, dvielektronių būsenų modelį.
• Markas Judelis (1897-1975): Pedagogas, jidiš kalbininkas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas. Gimė Palangoje, baigė Palangos progimnaziją (1911). M. Judelis į pasaulio kultūros istoriją įėjo dėl paskelbtų mokslo straipsnių, išleistų knygų, parašytos pirmosios jidiš gramatikos (1922).
• Jonas Juknius.
• Stepas Jukna: Aktorius. Gimė 1910 m. rugsėjo 2 d. Raseiniuose, mirė 1977 m. kovo 28 d. Vilniuje. 1931 m. baigęs Valstybės teatro vaidybos mokyklą, vaidino Šiaulių, Klaipėdos dramos teatruose, Valstybės teatre, o nuo 1940 m. - Lietuvos dramos teatre.
• Jonas Juknevičius: Žemaitis jėzuitas. Gimė 1618 m., mirė 1687 m. sausio 17 d. Drogičine. 1651-1664 m. sėkmingai misionieriaudamas specialiai kalbėjo lietuviškai. 1665 - 1671 m. buvo Kražių kolegijos rektorius, vėliau ėjo kitas atsakingas pareigas Gardine, Vilniuje ir kitur.
• Romualdas Juknevičius: Režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Peterburge, mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Telšiuose veikusiame Žemaičių teatre dirbo 1946-1948 metais. Vėliau įsidarbino Klaipėdos dramos teatre, vėliau dirbo Kauno, Lietuvos dramos teatruose režisieriumi. Savo kūrybinį kelią pradėjo 1931 m. dirbdamas Valstybės teatre, vėliau - Jaunųjų teatre, Klaipėdos dramos teatre, studijuodamas režisūrą Maskvos dramos teatruose.
• Justinas Juodaitis: Kanauninkas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius. Gimė 1899 m. lapkričio 2 d. Pavilktiniuose (Sintautų valsčius), mirė 1969 m. vasario 3 d. Kražiuose (Kelmės r.). Baigė Gižų kunigų seminariją. Įsteigus Telšių kunigų seminariją, pradėjo ten dirbti dėstytoju ir dvasios tėvu. Vėliau, nuo 1931 m., studijavo Romoje. 1933 m. grįžęs vėl dėstė Telšių kunigų seminarijoje filosofiją ir mistinę teologiją, o nuo 1941­ųjų buvo seminarijos inspektoriumi, nuo 1943 m. - rektoriumi.
• Valdonė Juozapavičienė: Pedagogė (muzikė), vokalistė, saviveiklininkė, chorvedė.
• Audronė Juozauskaitė-Visockienė: Pianistė, koncertmeisterė. Gimė 1972 m. kovo 21 d.
• Pranciškus Juozauskas (1938-2013): Architektas, visuomenininkas, dailininkas. Palangoje gyveno nuo 1972 m. Pagrindiniai architektūriniai darbai Palangoje: kavinė „Guboja“ Kunigiškėse (1974); kavinė „Eglaitė“ Palangoje (1976); individualių namų projektai ir rekonstrukcijos Palangoje, Šventojoje; Nežinybinės apsaugos administracinis pastatas Palangoje (1991); antkapinis paminklas Juozauskų šeimos kapavietėje Palangoje (su skulptore A. Januškaite); grafo A. Tiškevičiaus antkapinio paminklo stela Palangos miesto kapinėse (2010).
• Albertas Jurevičius (1925-1947): Partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės „Narimanto” kuopos įkūrėjas (1946). Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. A. Jurevičiui po mirties 1999 m. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas įamžintas Kretingos parapijos senųjų kapinių paminkle žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti.
• Laurynas Jurevičius (1880-1927): Knygnešys, žvejys.
• Stasys Jurevičius (1903-1977): Lietuvos karininkas, valstybės, visuomenės veikėjas, Palangos burmistras (1943).
• Vytautas Jurevičius (1922-2010): Pedagogas (matematikas), Birželio sukilimo (1941) dalyvis, Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Pušies“ kuopos Palangoje pirmasis vadas. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje, 1940 m. baigė Palangos gimnaziją. Dirbo mokytoju Palangos gimnazijoje (1945-1946). Pripažintas Kariu savanoriu (1990), apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, išrinktas Palangos miesto Metų žmogumi (2006). 2002 m. išleista V. Jurevičiaus eilėraščių knyga „Skausmo akordai“.
• Marija Jurevičiūtė (1925-2010): Partizanų ryšininkė. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. Mokėsi Palangos gimnazijoje. Buvo partizanų „Narimanto“ kuopos ryšininke (1946-1948). Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, įsijungė į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą, rinko istorinę medžiagą apie partizanus, kovos draugus, rūpinosi jų palaidojimo vietomis. M.
• Marcijonas Povilas Jurgaitis (1855-1926): Kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas, Palangos progimnazijos kapelionas (1883-1889).
• Rytas Jurgelis: dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1986). Jam paskirtas Lietuvos kūrėjo statusas (2006). Parodose dalyvauja nuo 1986 m.
• Antanas Jurgutis (1895-?): Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kapitonas. Gimė Palangoje. Būdamas 24 metų, 1919 m. liepos 4 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Savanoris dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1928 m. A.
• Juozas Jurgutis (1903-?): Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Būdamas 16 metų, 1919 m. spalio 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1921 m. lapkričio 21 d. Palangoje gyveno 1928-1939 m. J. Jurgutis 1929 m.
• Pranas Jurgutis (1884-1981): Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, medicinos felčeris, Palangos ligoninės įkūrėjas (1948), kraštotyrininkas, fotografas. P. Jurgutis gimė Palangoje, čia mokėsi progimnazijoje. 1918 m. kartu su broliu Antanu įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorius. 1948 m. rūpinosi Palangos ligoninės steigimu. 1951 m. Palangos ligoninėje pradėjo dirbti felčeriu, o nuo 1952 m. - Palangos sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje epidemiologo padėjėju ir sanitarijos gydytojo padėjėju. 1969 m. už darbą apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos padėkomis, garbės raštais. Išėjęs į pensiją, gilinosi į Palangos istoriją. Žiniomis apie senuosius Palangos miesto namus ir jų gyventojus dalijosi su žymia kurorto kraštotyrininke E. Adikliene, kartu su ja važinėjo po aplinkinius kaimus, rinko eksponatus būsimam kraštotyros muziejui, fotografavo. P.
• Romualdas Jurgutis: Medikas (terapeutas), biomedicinos mokslų daktaras (1993). Palanga - R. Jurgučio gimtinė. Jo tėvas - medicinos felčeris Pranas Jurgutis. 1943-1954 m. R. Jurgutis mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. R. Jurgutis - daugelio Lietuvos ir tarptautinių gydytojų organizacijų narys. 1989 m. išrinktas Klaipėdos krašto Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir tarybos nariu. Gydytojas apdovanotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nusipelniusio gydytojo diplomu (2005) ir nominacija už nuoširdų darbą (2008). 2014 m.
• Vladas Rafaelis Jurgutis: Akademikas, politikas, ekonomistas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, finansų terminijos kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius. Gimė 1885 m. lapkričio 17 d. Palangoje, mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1897-1901), Kaune, Petrapilyje, Miunchene. 1922 m. buvo paskirtas Lietuvos banko valdytoju. Šiose pareigose dirbo iki 1929 m ir darė didelę įtaką Nepriklausomos Lietuvos ekonominei politikai. Po 1929 m. V. Jurgutis atsidėjo akademiniam darbui. Parašė keletą didelės vertės turinčių veikalų finansų klausimais: „Finansų mokslo pagrindai“, „Pinigai“, „Bankai“. 1943 m. išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, nes nepalaikė vokiečių politikos Lietuvoje. Sugrįžęs iš Štuthofo, kurį laiką dar dirbo Vilniaus universitete, tačiau dėl savo įsitikinimų iš darbo buvo atleistas ir paliktas be materialinės paramos. Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už veiklą valstybės tarnyboje - Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934). 1997 m. Palangos 2-oji vidurinė mokykla pavadinta Vlado Jurgučio vidurine mokykla (dabar - V. Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo Palangoje, kur gyveno V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). Lietuvos banko ir lito 75 m. jubiliejaus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigtos V.
• Paulius Jurkus: Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1916 m. liepos 29 d. Žemaičių Kalvarijoje, mirė 2004 m. balandžio 9 d. Niujorke (JAV). Mokėsi Telšiuose, Vilniaus universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1950 m. pabaigos gyveno JAV. 1949-1950 m. buvo „Aidų“, 1951-1955 m. - „Ateities“ žurnalų redaktorius.
• Juozas Jurkus: Kalbininkas, tremtinys, poeto Vytauto Mačernio draugas, rašytojo, žurnalisto Pauliaus Jurkaus brolis. Gimė 19…

Palanga: miestas, kuriame gimė Vladas Rafaelis Jurgutis

Palanga, kurioje gimė Vladas Rafaelis Jurgutis, yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros miestas. Miestas iš žvejų kaimelio pamažu darėsi kurorto miestu. Didelės reikšmės tam turėjo du įtakingi palangiškiai: 1896 m. Palangoje klebonauti pradėjęs kun. Juozapas Šniukšta ir grafas F. Tiškevičius. Grafų Tiškevičių šaknys Palangoje siekė 1824 m. Jų lėšomis ir rūpesčiu buvo pastatytas jūros tiltas, mokykla, įkurtas botanikos sodas, nutiestas geležinkelis. O klebonas, pasikvietęs švedų architektą, 1907 m. pašventino vietoje medinės bažnyčios pastatytąją mūrinę. Taigi sūnų Jonuką Žemaičiai pakrikštijo jau naujoje bažnyčioje. Tačiau pats J. Žemaitis save laikė laisvamaniu. F. Tiškevičius buvo pažangus žmogus. Kaip tik tuo metu Vilniuje buvo susikūrusi Lietuvių mokslo draugija (1907 m. balandžio 7 d.), kurios veikloje ji…

Partizanų kova ir Jono Žemaičio vaidmuo

Nagrinėjant Audriaus Žemaičio biografiją, svarbu atsižvelgti į partizanų kovą ir Jono Žemaičio vaidmenį.

Taip pat skaitykite: Kaip prisiversti sportuoti

Iššūkiai rašant partizanų vadų biografijas

Nelengva rašyti biografiją žmogaus, kurį pažinojusių asmenų beveik nebėra tarp gyvųjų. Dar prisimenami epizodai jau gerokai laiko dulkių užtemdyti. Tačiau kartu tas metas tebėra toks artimas, skaudus, persmelktas subjektyvių emocijų. Išlikusi archyvinė medžiaga biografo darbo beveik nepalengvina. MGB dokumentai, parašyti specifiniu žargonu, greičiau ne pateikia istorinius faktus, o byloja apie jų pasitelkimą sovietinės ideologijos tarnybai. Išlikę partizanų dokumentai, ypač parengtieji Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio, parašyti sausa dalykine kalba, neleidžiančia pajusti gyvo, jautraus žmogaus. Epistoliarinis J. 1997 m. 1997 m. išėjo ir Viktoro Ašmensko knyga „Generolas Vėtra“, skirta Lietuvių tautinės tarybos įkūrėjui Jonui Noreikai. Mozaikiškos struktūros knyga, pagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga, nors ir atskleidė taurų J. Noreikos patriotizmą, tačiau labiau išryškino ne jo asmenybę, o Lietuvių tautinės tarybos veiklą. Be to, J. Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl iki šiol nerašomos partizanų vadų biografijos, yra okupacijų metais išplauti mūsų dvasinės orientacijos kontūrai. Nėra pasaulyje šalies, kurioje būtų abejojama, kad ginti tėvynę yra garbinga pareiga. Mūsų šiandien tebesvarstoma, ar partizanų kova priimtina atvirai demokratiškai visuomenei. Sovietinės propagandos recidyvai, nors ir rafinuotesne forma, nuolat iškyla, sumaišydami mūsų sąmonėje patriotizmo, pilietiškumo ir nacionalizmo sąvokas, paversdami tautinio identiteto paiešką tarsi provincialiu, netgi gėdingu dalyku. Europai žengiant vienijimosi keliu, tautinė valstybė tampa nebepopuliari, o jos idealams paaukoję gyvybę partizanai nūdienėje vartotojiškoje visuomenėje laikomi senamadiškais naivuoliais. Sąmoningai ar ne, tačiau nesusimąstomą, kokia buvo pasaulėžiūra tuometinio žmogaus, išaugusio ką tik susikūrusioje tautinėje valstybėje, iškovojusioje nepriklausomybę po daugiau kaip šimtmetį trukusios Rusijos carų priespaudos. Partizanams nuolat prikišama tai, kad jie pasirinko ginkluotos kovos formą, ir visai pamirštama, jog Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir iš karto pradėjus vyrų gaudynes bei civilių gyventojų žudymą nesmurtinis pasipriešinimas vargu ar buvo įmanomas. Vėliau, okupacijai užsitęsus, nors ir norėdami pakeisti kovos taktiką bei atsisakyti aktyvių kovos veiksmų, partizanai nebeturėjo kitos realios išeities, kaip tik likti nelegalioje padėtyje. Be to, visą laiką buvo stengiamasi išlaikyti nesuardytą pogrindžio struktūrą tam atvejui, jeigu pasikeistų tarptautinė situacija ir reikėtų perimti krašto valdymą.

#

Taip pat skaitykite: Audrius Kancleris: palikimas

Taip pat skaitykite: Karjera futbole: Audrius Kadziauskas

tags: #audrius #zemaitis #sporto #gydytojas