Sportas - tai ne tik fizinė veikla, bet ir svarbi visuomenės dalis, turinti įtakos kultūrai, politikai, ekonomikai ir individų gerovei. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius sporto aspektus, pradedant sporto apdovanojimais ir baigiant filosofinėmis sporto esmės interpretacijomis. Pateiksime konkrečių pavyzdžių, apžvelgsime skirtingas nuomones ir aptarsime sporto reikšmę šiandieninėje visuomenėje.
Šiaulių Sporto Bendruomenės Apdovanojimai: Jaunų Talentų Ir Patyrusių Sportininkų Pripažinimas
Šiauliuose įvyko iškilmingas miesto sporto bendruomenės vakaras, surengtas naujai atidarytame „SunCity Hotel“. Renginį jautriai atidarė jaunasis talentas, fortepijono virtuozas Povilas Ušinskis, atlikęs M. K. Čiurlionio kūrinį. Susirinkusiuosius pasveikino vicemeras Justinas Švėgžda, savo kalboje išskyręs ryškiausius Šiaulių sporto metų pasiekimus ir žmones.
Šiaulių miesto sporto apdovanojimų vakaras prasidėjo nuo jaunųjų talentų - sportininkų, kurie dar tik žengia savo kelią didžiajame sporte, tačiau jau šiandien demonstruoja brandą, atkaklumą ir tarptautinį konkurencingumą. Jaunųjų talentų blokas tapo aiškiu patvirtinimu, kad Šiauliuose kryptingai auginama sporto ateitis - nuo individualių olimpinių ir paralimpinių sporto šakų iki komandinių žaidimų. Suaugusiųjų sportininkų apdovanojimų blokas buvo skirtas tiems, kurie savo rezultatais, stabilumu ir ilgamečiu darbu Šiaulių vardą garsina aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. Komandų apdovanojimų blokas priminė, kad didelės pergalės gimsta ne pavieniui, o bendru darbu, pasitikėjimu ir ilgamete sistema.
Eljoto Zarembos Sėkmė Brazilian Jiu-Jitsu Čempionate: Jaunojo Talento Pavyzdys
Šių metų vasario 2 dieną Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dhabyje startavo 3 dienas trunkantis nacionalinės Brazilian Jiu-Jitsu čempionatas, į kurį atvažiavo geriausi imtynininkai iš viso pasaulio. Šis prestižinis čempionatas buvo atviras visoms šalims. Jame Eljotas (2017 m.) vėl buvo geriausias tarp geriausiųjų.
Vaiko laimėjimai dideliuose turnyruose žavi daugybę Brazilian Jiu-Jitsu sportininkų. Jo triūsas priverčia žiūrovus, pasibaigus kovai, atsistoti ir paploti mažajam sportininkui. „Viskas taip paprasta - „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“, kai tave supa nuostabūs treneriai nuo Lietuvos iki Jungtinių Arabų Emyratų. Klaipėdoje mažylis sportuoja pas trenerį Iran Mascarenhas (Brazilian Jiu-Jitsu), Edgarą Voitechovskį (laisvosios imtynės) ir Šilutėje pas Rimvydą Lukošių (Judo). Papildomai šioms varžyboms buvo ruošiamasi pas „Team Nogueira Dubai“ ir „Khabib Nurmagomedov Gym UAE“. Trenerių atsidavimas ir palaikymas buvo tiesiog nuostabus iki pat varžybų ir jų metu. Po varžybų Eljotas susipažino su vietiniais vaikais, kur puikiai praleido laiką kartu žaisdamas. Tai puikus pavyzdys, kaip sportas jungia žmonės geriems santykiams neskaitant, iš kur tu esi, kokia tavo religija ar odos spalva.
Taip pat skaitykite: Krepšinio Pasiekimai Lietuvoje
Diskusijos Dėl Jaunųjų Sportininkų Apdovanojimų
Paklausus, kodėl Eljoto paraiška nebuvo pateikta dėl jo pasiekimų į 2023 metų geriausių sportininkų rinkimus, atsakė, jog buvo kalbėta apie tai su Egle Česniene, kuri pasakė, jog geriausio metų sportininkų rinkimų nebebus ir Eljotas gali pretenduoti tik į padėką, nes pagal įstatus už aukšto meistriškumo pasiekimus sporte vaikai apdovanojami piniginiais prizais tik nuo 12 metų. Už tokius pasiekimus tik padėka? Nebejuokinga. Tuo labiau, kas tas padėkas teikia? Tokie abejotinos reputacijos žmonės kaip Pupšys, kuris yra sporto komiteto pirmininkas. Dar nenusigyvenome iki tokio lygio. Negi vaikas vertas tik padėkos ir to, kad kažkas darytųsi reklamą sau - fotografuotųsi su neaiškios reputacijos žmonėmis. Vaiko žalojimas. Nu gėda už Šilutės valdžią.
R. Ką tu ten nusišneki, komentare žemiau? Tas vaikas jau pasiekė daugiau negu tu pasiekei per visą savo gyvenimą. Tokį talentą turint, jį reikia ugdyti, o ne surišti sparnus. Ką čia rašinėjat, jis gi užaugs ir gal net nieko nebesieks, ar nepasieks šioje gana ribotoje sporto šakoje. Taip ir liks vaiku be vaikystės. Kiek reikia pavyzdžių apie gaminamus "vunderkindus", piramidės pagrindas didžiulis, viršūnė viena ir slidi. Pastebėjimas. Vaikinuko talentas ir pinigai yra du skirtingi dalykai.
Filosofinė Esė Sporto Tema: Struktūra, Argumentavimas Ir Vertybės
Filosofija ir sportas iš pažiūros gali atrodyti kaip skirtingos sritys, tačiau iš tiesų jos yra glaudžiai susijusios. Sporto filosofija nagrinėja esmines sporto prasmės, vertybių ir etikos problemas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip rašyti filosofinę esė sporto tema, atsižvelgdami į esė struktūrą, argumentavimo principus ir vertinimo kriterijus.
Esė Struktūra Ir Turinys
Esė - tai trumpas rašto darbas, kuriame autorius išreiškia savo nuomonę, refleksijas ar analizę tam tikra tema. Filosofinė esė sporto tema turėtų būti struktūruota, logiška ir nuosekli. Svarbu, kad esė atitiktų pasirinktą temą, o išvados būtų pagrįstos argumentais ir teorinėmis žiniomis. Esė pavyzdys padės suprasti bendrą esė struktūrą: įvadą, kuriame pateikiama tema ir pagrindinė mintis (tezė), išplėtotą turinį su argumentais bei išvadas.
Įvadas
Įvadinėje dalyje svarbu sudominti skaitytoją ir aiškiai apibrėžti esė temą. Galima pradėti nuo bendro teiginio apie sporto svarbą visuomenėje, o vėliau pereiti prie konkretesnės problemos ar klausimo, kurį nagrinėsite savo esė. Įvado pabaigoje turėtumėte suformuluoti pagrindinę mintį (tezę), kurią argumentuosite savo darbe.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Dėstymas
Dėstymo dalyje turėtumėte išplėtoti savo pagrindinę mintį, pateikdami argumentus, pavyzdžius ir teorines žinias. Svarbu, kad argumentai būtų stiprūs, pagrįsti ir susiję su esė tema. Argumentų stiprumas yra vienas iš svarbiausių esė vertinimo kriterijų. Stiprūs argumentai yra tie, kurie yra pagrįsti, logiški ir įtikinami. Norint sustiprinti argumentus, svarbu:
- Naudoti patikimus šaltinius ir duomenis.
- Atsižvelgti į skirtingas perspektyvas ir požiūrius.
- Vengti apibendrinimų ir stereotipų.
- Pateikti konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius jūsų argumentus.
Nuoseklumas Ir Vientisumas
Esė turėtų būti nuosekli ir vientisa. Tai reiškia, kad visos esė dalys turėtų būti susijusios tarpusavyje ir palaikyti pagrindinę mintį. Svarbu, kad argumentai būtų išdėstyti logine seka, o perėjimai tarp skirtingų temų būtų sklandūs.
Išvados
Išvadų dalyje turėtumėte apibendrinti savo esė, pakartodami pagrindinę mintį ir apžvelgdami pagrindinius argumentus. Taip pat galite pateikti savo įžvalgas ir apmąstymus apie nagrinėjamą temą. Svarbu, kad išvados būtų pagrįstos argumentais, pateiktais dėstymo dalyje.
Filosofinis Temos Supratimas
Filosofinis temos supratimas yra dar vienas svarbus esė vertinimo kriterijus. Tai reiškia, kad turėtumėte ne tik aprašyti sporto reiškinį, bet ir jį interpretuoti, remdamiesi filosofinėmis koncepcijomis ir teorijomis. Pavyzdžiui, galite nagrinėti sporto ir moralės, sporto ir politikos, sporto ir kūno santykį.
Darbo Originalumas
Darbo originalumas taip pat yra svarbus esė vertinimo kriterijus. Tai reiškia, kad turėtumėte pateikti savo asmenines įžvalgas ir apmąstymus apie nagrinėjamą temą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto Filosofijos Temos
Štai kelios galimos sporto filosofijos esė temos:
- Sporto etika: sąžiningas žaidimas, dopingo vartojimas, smurtas sporte.
- Sporto ir kūno santykis: kūno idealai, kūno kontrolė, kūno patirtis.
- Sporto ir politikos santykis: sporto instrumentalizavimas, sporto boikotai, sporto nacionalizmas.
- Sporto ir moralės santykis: sporto vertybės, sporto dorybės, sporto teisingumas.
- Sporto prasmė: sportas kaip žaidimas, sportas kaip darbas, sportas kaip spektaklis.
Patarimai Rašant Esė
- Prieš pradėdami rašyti, atidžiai perskaitykite esė temą ir vertinimo kriterijus.
- Suplanuokite savo esė struktūrą ir argumentus.
- Naudokite patikimus šaltinius ir duomenis.
- Atsižvelkite į skirtingas perspektyvas ir požiūrius.
- Venkite apibendrinimų ir stereotipų.
- Pateikite konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius jūsų argumentus.
- Būkite nuoseklūs ir vientisi.
- Pateikite savo asmenines įžvalgas ir apmąstymus.
- Perrašykite ir redaguokite savo esė.
Lietuvos Mokinių Filosofijos Olimpiados
Lietuvoje kasmet vyksta Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada, kurioje mokiniai rašo filosofines esė įvairiomis temomis. Olimpiados tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi filosofija, ugdyti kritinį mąstymą ir rašymo įgūdžius. Šių metų kovo 7-8 dienomis Lietuvos edukologijos universitete vyko XVII Respublikinė Filosofijos olimpiada. Vertinimo komisijos sprendimu, I vietą užėmė ir aukso medalį gavo Vilniaus licėjaus mokinys Mantas Pajarskas (mokyt. Ernestas Šidlauskas). II vieta ir sidabro medalis atiteko taip pat Vilniaus licėjaus moksleiviui Tadui Temčinui (mokyt. Ernestas Šidlauskas). III vietą pasidalino Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis Justinas Mickus (mokyt. Darius Klibavičius), Alytaus Jotvingių gimnazijos moksleivė Monika Šerelytė (mokyt. Danutė Sasnauskienė) ir Kėdainių Šviesiosios gimnazijos moksleivė Greta Guogaitė (mokyt. Elona Rimdeikienė). Šiems moksleiviams įteikti bronzos medaliai.
Švietimo ir Mokslo ministro pasirašyti pagyrimo raštai už puikų pasirodymą Respublikinėje Filosofijos olimpiadoje atiteko Vilniaus licėjaus mokiniams Lukui Jonuškai, Monikai Repčytei, Julijonai Biveinytei (mokyt. Ernestas Šidlauskas), Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniams Elzei Drūlytei, Pauliui Mockevičiui, Rūtai Karpauskaitei (mokyt. Darius Klibavičius) ir Kauno Milikonių vidurinės mokyklos mokinei Evelinai Sinkevičiūtei. Tarptautinė Filosofijos olimpiada (IPO 2014) vyko Lietuvoje, tad mūsų šaliai (šeimininkų teisėmis) leista į Tarptautinę olimpiadą išsiųsti net 10 moksleivių. 2014 m.
Esė Rašymo Svarba
Esė rašymas yra svarbus įgūdis, kuris praverčia ne tik mokykloje ar universitete, bet ir gyvenime. Esė rašymas lavina kritinį mąstymą, rašymo įgūdžius ir gebėjimą glaustai bei aiškiai pateikti savo mintis.
Jevgenijaus Kinderio triumfas šiuolaikinės penkiakovės čempionate
Lietuvos penkiakovininkas Jevgenijus Kinderis tapo pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionu. Pasaulio čempiono sąskaitoje iš viso 5824 taškai. Sidabro medalį iškovojo Didžiosios Britanijos atstovas Nicholas Woodbridge'as (5804), bronzą - rusas Aleksandras Lesunas (5788). 26-erių metų Lietuvos penkiakovininkas prieš finalinę jungtinę šaudymo ir bėgimo rungtį buvo 2-as ir startavo 4 sekundėmis vėliau nei pirmoje vietoje žengęs rusas Aleksandras Lesunas. Fechtavime lietuvis užėmė trečią vietą (952 tšk.), plaukime liko 16-as (1288 tšk.), jojimo rungtyje - 7-as (1200 tšk.).
Interviu po pergalingo finišo
„Jaudinausi dėl savo šaudymo, nes kvalifikacijoje jis buvo siaubingas dėl oro sąlygų. Šiek tiek nerimavau. Su treneriu nusprendėme visą dėmesį sukoncentruoti tik į šaudymą ir pamiršti žiūrovus, pamiršti varžovus, pamiršti Aleksandrą Lesuną (Rusijos penkiakovininkas laikomas ryškiu bėgimo ir šaudymo rungties lyderiu - DELFI). Paprastai bėgu šiek tiek greičiau už jį ir galiu sau leisti kelis kartus suklysti šaudykloje. Ketvirtą kartą joje apsilankius spaudimas buvo milžiniškas, šaudžiau tarsi loterijoje, bet viskas baigėsi laimingai. Iš tiesų, Lauros Asadauskaitės pergalė nebuvo man palanki. Kai matai, kaip mergina iš tavo šalies tampa pasaulio čempione, užplūsta emocijos, dėl kurių pamiršti savo reikalus. Tačiau galiausiai man tai nepamaišė. Du aukso medaliai Lietuvai, kuri į čempionatą atsiuntė vos tris sportininkus - tai nuostabu“, - kirtęs finišo liniją pasakojo naujasis pasaulio čempionas.
Pasveikino aukščiausi šalies vadovai
„Jūsų iškovotas auksas - ypatinga visos Lietuvo pergalė. Kartu su Jumis laukėme ir tikėjome. Kartu su Jumis džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai auksinė diena Lietuvos sportui ir Lietuvai“, - sakoma Prezidentės sveikinime. Šalies vadovės teigimu, penkiakovininkas J. Kinderis - ištvermės, ryžto ir atkaklumo pavyzdys. Prezidentė padėkojo sportininkui už pastangas ir didžiulį užsidegimą bei palinkėjo sėkmės ateities varžybose.
„Šiandien visiems Lietuvos žmonėms Jūs padovanojote dar vieną didžiulę šventę. Po Lauros Asadauskaitės iškovoto aukso Jūs irgi pelnėte aukščiausios prabos medalį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate. Nuoširdžiai sveikinu Jus su šiuo pasiekimu. Dėkoju už ryžtą, atsidavimą ir pastangas, kurias įdėjote tam, kad taptumėte geriausiu pasaulyje. Jūsų ir Lauros dėka rugpjūčio 24-oji visiems laikams tapo viena iš žymiausių dienų Lietuvos sporto istorijoje. Ačiū Jums už tai, kad šiandien jau antrą kartą privertėte visą pasaulį ištarti ir kartoti Lietuvos vardą. Tikiu, kad jo garsinimas Jums asmeniškai taip pat yra labai svarbus: lygiai kaip visiems kitiems lietuviams, kurie šiandien su pasididžiavimu taria Jūsų ir Lauros vardus. Linkiu Jums sėkmingos tolesnės sportinės karjeros bei dar daug solidžių laimėjimų, kuriais kartu su Jumis džiaugsimės taip, kaip džiaugiamės šiandien“, - rašoma Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo sveikinime.
„Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos sportininkus, dar kartą pademonstravusius aukščiausią meistriškumą ir nugalėtojams būdingą ryžtą. L. Asadauskaitės ir J. Kinderio dėka Lietuva pasaulyje ir vėl pirma“, - sveikindamas pergales iškovojusius penkiakovininkus sako premjeras. Vyriausybės vadovas dėkoja sportininkams už jų atsidavimą ir pastangas siekiant aukščiausių rezultatų ir garsinant mūsų šalies vardą.
Klaipėdos miesto tarybos sprendimai sporto bendruomenei: prioritetinės sporto šakos ir motyvuojantys krepšeliai
Šį ketvirtadienį Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bus priimti keli itin svarbūs sprendimai sporto bendruomenei. Vienas iš jų - bus patvirtintos prioritetinės sporto šakos olimpiniam ciklui. Sprendimas ilgai brandintas, nes paskutinį kartą tokias šakas Klaipėdoj turėjom 2010-aisiais (keturių metų ciklui) ir po to ilgą laiką jų net nebuvo. Bet žiūrim toliau - apie metus laiko brandinti kriterijai, kaip nustatyt tą prioritetinę sporto šaką, buvo nušlifuoti ir patvirtinti miesto Taryboj. Jie ganėtinai aiškiai apibrėžti - turi būt bent 100 vaikų, bent 10 trenerių, kažkokie pasiekimai, rezultatai.
Diskusijos dėl prioritetinių sporto šakų
Man kilstelėjo antakis, kai pamačiau, kad į šį sąrašą išimties tvarka bando prasprūsti ir kiti. Pavyzdžiui, buriavimas turėtų būti prioritetinė sporto šaka su tokiu argumentu: „turi senas tradicijas Klaipėdos mieste ir kuriai plėtoti reikalingos išskirtinės gamtinės sąlygos”. Sunkioji atletika: „Viena iš pirmaujančių sporto šakų, kuri daugelį metų savo aukštais pasiekimai garsina Klaipėdos miestą, o infrastruktūros trūkumas riboja jos plėtrą”. Dviračių sportui buvo sugalvota dar keistesnė sąlyga: „Pripažįstama strategine tik įgyvendinus dviračių treko (Kretingos g. 38, Klaipėda) rekonstrukcijos klausimus bendradarbiaujant su valstybe ir (ar) privačiais investuotojais”. Panašu, kad reikalas gavosi šiek tiek „atbulas", t.y. Ar gamtos sąlygos turėtų apspręst sporto šakos svarbumą? Buriavimo mokyklos egzistuoja ir kituose miestuose. Kai kur (pvz. Kauno mariose) tos sąlygos tikriausiai net geresnės nei Klaipėdoj, ten netrukdo intensyvi uosto veikla. Šiauliuose - didelis Rėkyvos ežeras, taip pat esantis miesto teritorijoj. Vilniečiai vyksta į Trakus, kurie gal net yra arčiau nei Dreverna klaipėdiečiams. O kaip bus su sunkiąja atletika, kuriai 2024-ųjų olimpinės bus paskutinės? Jie kartu su boksu išbraukti iš olimpinių sporto šakų, tad net jei ir pririnktų 100 vaikų ar 10 trenerių, vėliau nebeatitiks pačio pirmo kriterijaus - būti olimpine sporto šaka. Dėl šios šakos prioritetizavimo greičiausiai pasistengė patyręs politikos vilkas Vytautas Čepas, kuris kartu yra ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas (nors ir vadinasi „laikinai einantis pareigas”), žinantis su kuo ir kaip tinkamai pakalbėti. Man, turbūt kaip ir daugeliui nepatinka dopingo skandalai sunkiojoj atletikoj, tačiau turiu sutikt su V.
Motyvuojantys sporto krepšeliai vaikams
Matant kas vyksta, kyla natūralus klausimas, ką apčiuopiamo duos tas buvimas „prioritetiniu”? Taigi, lygiagrečiai bręsta ir sprendimas dėl vadinamų motyvuojančių sporto krepšelių vaikams, kurie nuo šių metų futbole, tapusiame bandomuoju triušiu, pradėjo veikti Klaipėdoje. Jie dabar atrodo taip: auksinis - 150€/mėn., sidabrinis - 90€/mėn., brozninis - 50€/mėn. vienam vaikui. Didelė dalis sporto šakų veikia biudžetinėse įstaigose, jos gauna dotacijas, tačiau dar šiemet turi atsirasti planas kaip pakeisti finansavimą šiais krepšeliais. Perėjimas bus sunkus ir jis prasidės jau greičiausiai kitoj miesto Tarybos kadencijoj. Tarkim, buriavimo mokykla „Žiemys”, dabar treniruojanti 31 vaiką iš Klaipėdos, gauna 74 529 € miesto savivaldybės dotaciją metams, kas yra ~200€/mėn. vienam vaikui, o tai yra daugiau nei auksinis futbolo krepšelis. Spėju, niekas nenorės susimažint savo gaunamų pinigų, net ir pagal teisingus kriterijus. Ypatingai didelį triukšmą girdėsim iš tų, kurie dabar dirba biudžetinėse sporto įstaigose, bet jų sporto šaka nebus prioritetinė. Deja, ne prioritetinių sporto šakų klubai ir toliau turės tenkintis vadinamuoju „baziniu krepšeliu”, kurio dydis nesikeičia nuo pat jo įvedimo pradžios 2013-ais ir išlieka ~17€/mėn. vienam vaikui. Tiksliau, krepšelis nuo 60 Lt išaugo iki 17.43 € (5 euro centais). Šioje vietoje neskubama ką nors keisti, nors vaikų skaičius po „bazinio krepšelio” eilute gerokai išaugęs ir dabar lenkia biudžetinėse įstaigose sportuojančių vaikų skaičių.
Masiškumas prieš meistriškumą
Ir grįžtant prie amžino klausimo, kas svarbiau masiškumas ar meistriškumas, mano manymu, teisinga politika sporte yra tokia, kad savivaldybės turėtų labiau rūpintis bendru vaikų užimtumu, taip pat ir sporto masiškumu. O talentų paieška ir meistriškumo skatinimu turi užsiimti sporto federacijos, kurios geriausiai mato savo šakos situaciją visos Lietuvos mastu. Šito principo laikantis nukristų daugybė biurokratinio darbo savivaldybėse, o sporto lygis pakiltų.
Rūtos Meilutytės pozicija dėl apdovanojimo nepriėmimo
Šis įvykis sulaukė didelio susidomėjimo, o pati plaukikė R. Meilutytė pateikė savo poziciją, kuria parodė, kodėl priėmė tokį sprendimą. Anksčiau ją citavo delfi.lt: „Dėkoju žmonėms, kurie skyrė savo balsus - man dėl to yra labai malonu, bet tai, kas dabar vyksta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto siūlomoje reformoje, mūsų valstybėje, vyriausybėje - eina viena kryptimi ir eina mūsų demokratinės valstybės griovimo link. Nestoviu su tuo. Priimu apdovanojimą ir palaikau visus sportininkus, bet nestoviu už to, kas dabar daroma. Nemanau, kad reikia daug sakyti ir taip visi žino, mato. Tai vyksta ne pirmi metai.“
Etiketo žinovo komentaras dėl R.Meilutytės poelgio
Apie tai, ar pasirinkimas nepriimti gauto apdovanojimo iš kunigo rankų ant scenos yra etiškas bei ką parodė R. Doveikos nulipimas nuo scenos ir apdovanojimo įteikimas plaukikei tiesiai į rankas, naujienų portalui tv3.lt prabilo protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Pasirinkimą nelipti ant scenos gali lydėti ne viena priežastis
Kaip skaitytojams pasakojo A. Lydeka, visuomenėje vis dažniau matome, kuomet tam tikri laureatai, laimėtojai pasirenka nelipti ant scenos ir neatsiimti apdovanojimų. Pasak jo, dažniausiai tokie sprendimai būna priimami sąmoningai, taip parodant tam tikrą savo nepritarimą. „Kartais apdovanotasis žmogus gali įžvelgti vedančiojo įžeidimą. Tarkime, vedantysis paėmė ir blogai suformulavo pasiekimus, iškreipė vardą ar pavardę, pasityčiojo iš užimamų pareigų ir visiškai puikiai suprastume, kad nelipti ant scenos, nespausti rankos būtų pagrįsta ir pateisinama“, - pasakojo jis, pridurdamas, kad dar viena priežastis - savo politinės ir pilietinės valios išreiškimas. Dėl to, anot etiketo žinovo, į kiekvieną situaciją vertėtų žvelgti individualiai ir pagal tai spręsti, ar poelgis tinkamas.
Neatsiimti apdovanojimo iš kunigo - ne visuomet neetiška
Dar vienas klausimas, paliestas pokalbio metu, buvo R. Meilutytės pasirinkimas nelipti ant scenos, kai ją kvietė kunigas R. Doveika. Pasak A. Lydekos, į šį poelgį galima žvelgti dvejopai - vieniems jis prilygsta kone šventvagystei, kiti to pernelyg nesureikšmina. „Kunigai yra religinės institucijos atstovai, o žmonės gali būti daugiau ar mažiau tikintys. Tad religingam žmogui gali atrodyti, kad kunigo žodis šventas, prisilietimas šventas ir spaudžiama kunigo ranka - šventa, bet visai priešingai gali atrodyti netikinčiam žmogui“, - dalijosi jis. Etiketo žinovas atskleidė, kad kitų požiūris į kunigą nesiskiria nuo požiūrio į mokytoją, profesorių ar kitą garbingą asmenį, dėl to jiems R. Meilutytės pasirinkimas neatsiimti apdovanojimo iš kunigo gali atrodyti visai neiššaukiantis. „Tai yra tik religinių pažiūrų klausimas, jeigu kalbame apie tai, iš kieno rankų atsiimamas apdovanojimas“, - sakė specialistas.
R. Doveikos poelgis liudija apie išmintį
Nors R. Meilutytė taip ir neužlipo ant scenos atsiimti apdovanojimo, tačiau apdovanojimą jai turėjęs įteikti kunigas R. Doveika pats nulipo nuo scenos ir nunešė jį plaukikei. Šį poelgį A. Lydeka vertino itin palankiai. Pasak jo, tai buvo pats geriausias pasirinkimas nepatogioje situacijoje. „Aš manau, kad, šiuo atveju, kunigo R. Doveikos elgesys pademonstravo gilią išmintį. Jis sugebėjo nekurstyti neigiamų aistrų, vertinimų, o priešingai, net ir tada, kai pareiškiamas tam tikras protestas, surado galimybę visiems draugiškai, vieningai ir pakankamai patogiai jaustis tokioje situacijoje“, - kalbėjo pašnekovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip toje situacijoje pasirodė R. Meilutytė. Anot A. Lydekos, plaukikė tuomet parodė, kad neturi jokio nusistatymo prieš kunigą, jos protestas vyksta tik dėl politinių, pilietinių paskatų. „Tai, kad apdovanotoji priėmė apdovanojimą, paspaudė ranką, pasibučiavo į abudu skruostus, rodo R. Meilutytės pagarbą kunigui. Vis tik to nereikia suplakti su kitu konkrečiu dalyku, protesto forma, nes šiuo atveju, kai sporto biurokratijoje yra daug nesusikalbėjimų dėl sporto finansavimo modelių, labai suprantama, kad gali vienas ar kitas sportininkas užimti tam tikrą sporto politikos poziciją ir tokia forma išreikšti savo protestą“, - pasakojo jis.
Šios protestų formos - sąmoningos visuomenės ženklas
Etiketo žinovas A. Lydeka pokalbio metu ragino skaitytojus pažvelgti šiek tiek plačiau. Tokia protesto forma yra pasirenkama ne pirmą kartą. Ankstesnis pavyzdys - Evelinos Šimkutės atsisakymas priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą. Taip pat jis ragino pažvelgti į protestus - praėjusią savaitę, vakar, o taip pat ir šiandien žiniasklaidos atstovai ir pilietiški gyventojai rinksis į Nepriklausomybės aikštę parodyti savo nepasitenkinimo dėl žiniasklaidos politizavimo. „Jau anksčiau žmonės reagavo įvairiai - nelipo ant scenos, neatsiėmė apdovanojimų. Dabar matome jau dešimtis atvejų, kai tokia forma išreiškiamas protestas dėl kokių nors politinių, biurokratinių, teisinių diskusijų, dėl priimtų sprendimų“, - pasakojo A. Lydeka. Pasiteiravus specialisto, ar jis šiuose veiksmuose įžvelgia daugiau pozityvo ar negatyvo, etiketo žinovas turėjo vienareikšmę nuomonę - visuomenė turi ją išreikšti. „Jeigu žmogus turi savo nuomonę, tuomet įvairūs apdovanojimai yra pati matomiausia jo akimirka pademonstruoti savo politinę poziciją vienu ar kitu klausimu. Tada kameros ir fotografų blykstės yra nukreiptos į tą laimėtoją, nugalėtoją, laureatą, tad mes puikiai visi suprantame, kad tai laikas pademonstruoti savo politinę, pilietinę poziciją vienu ar kitu klausimu“, - pozicija dalijosi jis.
tags: #auksinis #sporto #komentaras