Aukštoji Krepšinio Mokykla: Kas Tai?

Įvadas

Aukštoji krepšinio mokykla - tai specializuota sporto aukštojo mokslo įstaiga arba studijų programa, orientuota į krepšinio specialistų rengimą. Šios mokyklos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos trenerius, vadybininkus, kineziterapeutus ir kitus specialistus, kurie galėtų sėkmingai dirbti krepšinio srityje. Lietuvoje kelios aukštosios mokyklos siūlo įvairias studijų programas, susijusias su sportu, įskaitant ir krepšinį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra aukštoji krepšinio mokykla, kokias studijų programas ji siūlo, kokie yra stojimo reikalavimai ir kokios karjeros galimybės laukia absolventų.

Aukštojo Mokslo Įstaigos Lietuvoje, Rengiančios Sporto Specialistus

Lietuvoje yra kelios aukštojo mokslo įstaigos, kurios siūlo studijų programas, susijusias su sportu ir krepšiniu. Tarp jų:

• Lietuvos sporto universitetas (LSU)
• Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
• Mykolo Romerio universitetas (MRU)

Šios įstaigos siūlo įvairias studijų programas, pradedant kūno kultūros mokytojų rengimu ir baigiant sporto vadyba bei kineziterapija.

Lietuvos Sporto Universitetas (LSU)

Lietuvos sporto universitetas (LSU) yra vienintelė specializuota sporto aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje. LSU rengia sporto mokslo specialistus, apimančius platų spektrą profesijų - nuo kūno kultūros mokytojų ir aukštos kvalifikacijos trenerių iki kineziterapeutų ir sporto vadybininkų. Ši aukštoji mokykla siūlo įvairias studijų programas - nuo bakalauro iki doktorantūros.

LSU Studijų Programos ir Kryptys

LSU vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Tai leidžia studentams siekti karjeros įvairiose sporto srityse. Universitetas rengia specialistus šiose srityse:

Taip pat skaitykite: Istorinis žvilgsnis į Lietuvos krepšinio rinktinės aprangą

• Kūno kultūros mokytojai
• Įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos treneriai
• Kineziterapijos specialistai
• Turizmo ir sporto vadybininkai

LSU Struktūra ir Padaliniai

Universiteto struktūra apima įvairius padalinius, užtikrinančius efektyvų studijų procesą ir mokslinę veiklą:

• Sveikatinimo ir reabilitacijos katedra
• Treniravimo mokslo katedra
• Fizinio ir socialinio ugdymo katedra
• Sporto ir turizmo vadybos katedra
• Lietuvos sporto universiteto biblioteka
• Studijų departamentas
• Informacinių technologijų skyrius
• Žinių ir inovacijų perdavimo departamentas
• Mokslo ir doktorantūros departamentai
• Sporto mokslų ir inovacijų institutas
• Nacionalinis sveikatinimo institutas
• Studentų atstovybė
• Sporto ir laisvalaikio centras
• Infrastruktūros paslaugų centras

Universitetas taip pat turi išvystytą sporto bazių infrastruktūrą, įskaitant baseiną, įvairias sporto sales (bokso, gimnastikos, imtynių, treniruoklių), lengvosios atletikos maniežą ir treniruočių aikštyną. Fizinis ugdymas ir gerovėKrepšininkų rengimo modernios technologijosRaumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimasSportininkų rengimo technologijosSporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika

Universitetas leidžia įvairius studijų ir mokslo leidinius, įskaitant monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius bei mokslo žurnalus, pavyzdžiui, "Baltic Journal of Sport & Health Sciences" (nuo 2014 m., anksčiau - "Ugdymas. Kūno kultūra", 1998-2013 m.).

LSU Istorija

LSU ištakos siekia 1934 m., kai buvo įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Svarbiausi etapai universiteto istorijoje:

• 1945 m. lapkričio 3 d.: Įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas.
• 1948 m.: Išleista pirmoji laida.
• 1990 m.: Institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu.
• 1999 m. gegužės 8 d.: Institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.
• 2012 m. rugsėjo 12 d.: Akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu.

LSU Fakultetai ir Centrai

2019 metais LSU veikė du fakultetai:

Taip pat skaitykite: Transliacijų Tvarkaraštis

• Sporto biomedicinos fakultetas (Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros)
• Sporto edukologijos fakultetas (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros)

Taip pat veikė Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas ir universiteto biblioteka.

LSU Darbuotojai ir Studentai

2020 metais universitete dirbo 307 darbuotojai, iš kurių 167 buvo dėstytojai ir mokslo darbuotojai (įskaitant 21 profesorių ir 48 docentus). Tais pačiais metais studijavo 1483 studentai (1210 nuolatinėse studijose ir 273 ištęstinėse studijose).

LSU Garbės Daktarai ir Profesoriai

Lietuvos sporto universitetas turi ilgą garbės daktarų ir profesorių sąrašą, įskaitant žymius sporto ir mokslo veikėjus iš Lietuvos ir užsienio. Tarp jų:

• Profesorius H. Aksmanas (Axmann, Vokietija; 1993)
• Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas (2000)
• Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Lietuvos nusipelnęs treneris V. Garastas (2003)
• Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus (2004)
• Profesorius H. van Kopenolė (Coppenolle, Belgija; 2004)
• Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Ž. Rogas (J. Rogge; 2005)
• Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas Dž. Kilianas (G. E. Killian; Jungtinės Amerikos Valstijos, 2007)
• Marguette universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) profesorius D. Noimanas (Neumann; 2007)
• To paties universiteto profesorius G. Simoneu (Simoneau; 2007)
• Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius E. J. Burokas (2008)
• Profesorius A. K. Haknis (A. C. Hakney, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008)
• Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius A. Raslanas (2009)
• Lietuvos edukologijos universiteto profesorius J. Skernevičius (2009)
• Lietuvos golfo federacijos valdybos narys V. Motiejūnas (2010)
• Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) prezidentas A. Gvaltjeris (Gualtieri, Italija, 2010)
• Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas E. Skrabulis (2010)
• Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto tarybos narys V. Stakėnas (2011)

Lietuvos sporto universiteto garbės profesoriai: profesorės V. Stakionienė ir J. Ivaškevičienė (Lietuvos kūno kultūros institutas, 1993), Tartu (Estija) universiteto profesorius A. Viru (2004), profesorius G. Hocholoušekas (Chocholouschek, Vokietija; 2004), profesorius P. Sövényi (Vengrija; 2004).

LSU Absolventai

Lietuvos sporto universitetas parengė daugiau kaip 14 000 absolventų. Tarp absolventų - 64 olimpinių žaidynių dalyviai (iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai). Kiti žymesni absolventai: treneriai, kūno kultūros mokytojai, profesoriai, valstybinių ir visuomeninių sporto organizacijų vadovai.

Taip pat skaitykite: Knygos apie Lietuvos krepšinį

LSU Mokslinė Veikla

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų - monografijų. 1968-1996 leistas mokslo darbų rinkinys Kūno kultūra, nuo 1998 leidžiamas periodinis mokslo žurnalas Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (nuo 2005 turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus).

Vytauto Didžiojo Universitetas (VDU)

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) taip pat siūlo Sporto studijų programą, kuri orientuota į šiuolaikinį trenerių rengimą. Ši programa remiasi Amerikos sporto švietimo programos principais ir suteikia studentams galimybę įgyti tarptautinės patirties atliekant treniravimo praktiką Lietuvoje ir užsienyje. VDU siekia sukurti puikią studijų programą, kuri suteiktų studentams naudingų žinių ir leistų jiems tęsti savo pasirinktą kelią sporte. Programa apima "Žalgirio" trenerių rengimo gilinamąsias studijas ir suteikia galimybę įgyti vadybinio sporto darbo patirties.

Mykolo Romerio Universitetas (MRU)

Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo Sporto industrijų vadybos studijas. Šios studijos leidžia pažinti sportą mokslo aspektu, o paskaitose teorija yra derinama su praktika. Studijų lektoriai yra savo sričių specialistai, kurie reiškinius aiškina siedami juos su sporto klausimais. Studijos yra novatoriškos, paskaitos vyksta nedidelėse grupėse, daug diskutuojama ir remiamasi praktiniais pavyzdžiais. Šios studijos yra tinkamos dirbantiems ar aktyviai sportuojantiems žmonėms. Absolventai įgyja naudingų žinių, kurias gali pritaikyti savo profesinėje veikloje, ir sutinka daug savo srities profesionalų.

Stojimo Reikalavimai

Stojantiesiems į universitetus nuo šių metų padidėjo balų skaičius už sporto pasiekimus. Balai skiriami ir treneriams už auklėtinių pasiekimus. Norintiems studijuoti nemokamai reikia būti išlaikiusiems matematikos, lietuvių kalbos ir dar vieno dalyko (pasirinktinai) valstybinį egzaminą. Kadangi už sporto pasiekimus skiriama daugiausia balų, tereikia šiuos valstybinius egzaminus išlaikyti patenkinamai. Taip pat galima studijuoti nemokamai ir dirbti (ištęstinės studijos), tačiau jos trunka ilgiau - 5 metus (nuolatinių studijų trukmė yra 4 metai).

Karjeros Galimybės

Sėkmingai baigus studijas, absolventai gali realizuoti savo idėjas, savarankiškai kurti naujas ar kokybiškai plėtoti jau teikiamas sporto ir fizinio aktyvumo paslaugas. LSU absolventai dirba įvairiose srityse - nuo trenerių ir mokytojų iki sporto vadybininkų ir kineziterapeutų.

Aukštojo Mokslo Esminiai Aspektai

Aukštoji mokykla iš esmės skiriasi nuo vidurinės. Aukštojoje mokykloje svarbiausiu žinių šaltiniu yra studijos. Studijuoti reiškia savarankiškai mokytis klausant paskaitų ir , svarbiausia, - studijuojant įvairius žinių šaltinius.savarankiškas studento darbas yra studijų pamatas. Aukštasis mokslas apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, pavyzdžiui: ,,aukštosios mokyklos įgyjamo mokslo ir praktinių įgūdžių visuma” (Lietuvos enciklopedija., Vilnius, 1976, t. I.); ,, aukštoji tam tikros specialybės kvalifikacija” (L. JJovaiša. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993). Pradėkime nuo mokslo sampratos: mokslas - tai teoriškai susistemintos žinios apie tikrovę. Be teorinio pagrindimo šiais laikais neįmanomas joks žmonijos veiklos progresas. Aukštasis mokslinis pasirengimas reiškia mokslo teorijos įsisavinimą, reikalingą visų pirma aukštajam profesiniam pasirengimui: taip pat tai yra pagrindas tam, kuris sieks tapti mokslininku. Studijuojant reikia daug kruopštumo, valingumo ir sistemingo savarankiško darbo. Priešokiais išsamus teorinio išsimokslinimo neįgysi. Sistemingas savarankiškas darbas padeda lavinti ir intelektą ( lot. intellectus - pažinimas, supratimas, protas). Aukštąjį mokslą suteikia universitetai bei kitos aukštosios mokyklos - institutai, akademijos. Universitetų skiriamasis bruožas - studentų platus išsimokslinimo ir intelekto išprusimo siekis. Specialiosiose aukštosiose mokyklose (institutuose, akademijose) daugiau dėmesio skiriama profesiniam išsimokslinimui. Lietuvoje buvusių specialaus aukštojo mokslo institucijų (KPI,VISI, VPI) pervadinimas universitetais (atitinkamai: Kauno technologijos, Vilniaus technikos, Vilniaus pedagoginis) nėra tik iškabos pakeitimas.

Lietuvos aukštosios mokyklos, yra autonominės mokslo ir studijų institucija. Universiteto esminiai požymiai - demokratiškumas ir atvirumas: visos mokslo ir akademinės pareigybės užimamos konkurso tvarka, egzistuoja nuomonių raiškos ir pasirinkimo laisvė, pagarba kiekvienam. Tai taikoma visai universiteto bendruomenei (studentams, dėstytojams, darbuotojams) kovojama su vis dar pasitaikančiais komandavimo, nepagarbos žmogui atvejais. Aukščiausioji universiteto valdžia - Senatas. Jis renka rektorių, tvirtina prorektorius ir rektoratą ( į jį be rektoriaus, prorektorių, įeina fakultetų dekanai ir kitų universiteto padalinių vadovai), kurie organizuoja universiteto darbą ir jam vadovauja. Fakultetuose yra analogiškai - aukščiausia valdžia turi fakultetų tarybos. Jų renkami dekanai, patvirtinti prodekanai bei dekanatas (į jį be dekano, prodekanų įeina ir katedrų vedėjai) organizuoja fakultetų darbą jam vadovauja. Fakultetų mokslinį bei akademinį darbą organizuoja ir vykdo katedros, jungiančios vienos ar kelių giminingų specialybių dėstytojus.

Istorinis Kontekstas

Europos šalyse kūno kultūros mokytojus, fizinio auklėjimo vadovus aukštosiose mokyklose imta rengti jau nuo 19 a. pradžios. Kopenhagos karo mokykloje (įkurta 1799) nuo 1808 imta rengti gimnastikos (kūno kultūros) mokytojus. 1911 ten pat įsteigtas Valstybinis gimnastikos institutas, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti kūno kultūros mokytojus. 1848 Berlyne įsteigtas Centrinis gimnastikos institutas buvo žinomas ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų. Nuo 1852 Austrijoje kūno kultūros mokytojus ėmė rengti universitetai. 1913 Stokholme įsteigtame Centriniame gimnastikos institute buvo rengiami kūno kultūros mokytojai, gydomosios gimnastikos specialistai, fizinio auklėjimo vadovai kariuomenei. 1925 Budapešte įkurtoje Aukštojoje fizinio auklėjimo mokykloje buvo rengiami kūno kultūros mokytojai, sporto šakų treneriai, sporto gydytojai, keliama kūno kultūros mokytojų kvalifikacija, rengiami didelio meistriškumo sportininkai, atliekami moksliniai tyrimai.

LIETUVOJE pirmosios fizinio lavinimo ir auklėjimo, kūno kultūros idėjos aukštojoje mokykloje - Vilniaus universitete - siekia 17 a. vidurį. Jo profesorius Aaronas Aleksandras Olizarovskis veikale De politica hominum societate (1651) nemažai vietos skyrė jaunimo fiziniam auklėjimui. Aukštosios mokyklos statusą turėję ↑ Aukštieji kūno kultūros kursai 1934-1937 rengė kūno kultūros ir karinio rengimo mokytojus. 1938-1939 mokslo metais Kūno kultūros katedra, kurios pagrindinė funkcija buvo rengti kūno kultūros mokytojus, įkurta Vytauto Didžiojo universitete, 1939 perkelta į Vilniaus universitetą (ši katedra nespėjo išleisti nė vienos laidos). Aukštoji mokykla, rengianti kūno kultūros mokytojus, sporto šakų trenerius, sporto organizatorius, vadybininkus, gydomosios kūno kultūros (kineziterapijos) specialistus - Lietuvos kūno kultūros institutas (nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas) - įkurtas 1945.

tags: #aukstosios #krepsini #mokykla