Įvadas
Kaunas - turtingos istorijos miestas, kupinas netikėtų faktų ir įdomybių. Šiame straipsnyje ne tik aptarsime konkrečius autobusų maršrutus iš Šančių į Sporto halę, bet ir pasinersime į įvairius Kauno istorijos ir kultūros aspektus, kurie atskleidžia miesto unikalumą ir savitumą.
Autobusų maršrutai iš Šančių į Sporto halę
Šančiai ir Kauno sporto halė yra du svarbūs Kauno miesto objektai. Patogiausias būdas nuvykti iš Šančių į Kauno sporto halę yra autobusu. Norėdami rasti tinkamiausią maršrutą, rekomenduojama naudotis Kauno miesto transporto tvarkaraščių ir maršrutų planavimo svetainėmis arba mobiliosiomis programėlėmis. Jose galima rasti atnaujintą informaciją apie autobusų numerius, tvarkaraščius ir stoteles.
Kauno sporto halė: istorinis krepšinio simbolis
Kauno sporto halė, atidaryta 1939 m. gegužės 21 d., turinti 3,5 tūkst. sėdimų vietų (iš viso galėjo tilpti 11 tūkst. žiūrovų), buvo pirmas statinys Europoje, pritaikytas specialiai krepšiniui. Ši halė tapo Lietuvos krepšinio simboliu, kur vyko daugybė svarbių varžybų ir kultūrinių renginių.
Šančiai: unikalus Kauno mikrorajonas
Aukštieji Šančiai - vienas iš įdomiausių Kauno mikrorajonų, pasižymintis savo istorija ir kraštovaizdžiu. Į Aukštuosius Šančius veda šeši kalniukai, suteikiantys šiai vietovei unikalų reljefą. Šančiai turi savitą bendruomenę ir istoriją, kurią atspindi 2018 m. sukurta Šančių bendruomenės inicijuota opera „Kopūstų laukas“.
Kauno istorijos įdomybės
Kaunas turi ką pasiūlyti istorijos mėgėjams. Štai keletas įdomių faktų:
Taip pat skaitykite: Treniruotės „Fitnie Academy“
Tvirtovė ir bažnyčios
- Kauno tvirtovė, statyta ir tobulinta 33 metus, buvo užimta per 10 dienų.
- Po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi sovietiniais metais buvo įrengta suomiška pirtis.
- Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčioje saugomas Andriejaus Romanovskio apie 1680 m. tapytas Šv. Angelo Sargo paveikslas su miesto fragmentu - seniausia žinoma Kauno panorama, žvelgiant į jį iš šiaurės pusės nuo Neries.
Tiltas ir filmas
- XIX a. Aleksoto tiltas buvo vadinamas „ilgiausiu pasaulyje“, nes juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų.
- 1931 m. Kaune sukurtas pirmas pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“, kurio premjera įvyko tuo metu moderniausiame Kauno kino teatre „Forum“.
Elektra ir kainos
- Tarpukario Kaune buvo didelės elektros kainos.
Parko tvenkiniai
- Aukštosios Fredos (dab. VDU Botanikos sodo) parko tvenkiniai buvo neįprastų formų: vienas J, kitas G raidės, o trečiasis taško formos - taip žemaičių bajoras Jozefas Godlevskis savo inicialais įsiamžino gamtos peizaže.
Maudymosi įstatymas
- 1923 m. Kauno miesto apskrities viršininkas išleido įstatymą, draudžiantį kartu maudytis vyrams ir moterims.
Moterų kongresas
- 1933 m. Kaune įvyko Moterų kongreso dainų šventė, kurioje dainavo tik moterys, dirigavo joms Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė - pirmoji moteris dirigentė Lietuvoje.
Kino teatras „Odeonas“
- Kauno „Odeono“ kino teatre buvo demonstruotas pirmasis garsinis filmas, grojo pirmasis simfoninis orkestras.
Kariuomenės kūrėjas
- Petras Činša - vienintelis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kilęs iš Kinijos.
Mišios ir pirtis
- Būsimasis Prezidentas Valdas Adamkus vaikystėje patarnaudavo šv. Mišiose Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
- Sovietiniais metais po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi buvo įrengta suomiška pirtis.
Muziejus
- Dabartinis V. Skulptūros ir vitražo galerija (atidaryta 1965 m., dab. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia) buvo vienintelis tokio pobūdžio muziejus Sovietų Sąjungoje.
Nuoma
- Būsimasis Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas su broliu Gerardu, studijų Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijų universitetas) metais, nuomojosi J. Zikaro name.
Žydų gelbėjimas
- Kauno benediktinių vienuolyno seserys kartu su kapelionu T. Matulioniu gelbėjo žydus iš Kauno 1-ojo geto teritorijos, kuri iš vienuolyno palėpės buvo matoma kaip ant delno. Prikrovusios pilnus krepšius maisto, seserys juos plukdydavo Nerimi. Surinkę produktus, žydai suguldydavo į krepšius kietai miegančius vaikus.
Dviračių trekas
- 1925 m. birželio 14 d. Kaune, Laisvės alėjos pradžioje, buvo atidarytas pirmas laikinas medinis trekas su dviračių ir motociklų taisykla, persirengimo kambariu, kavine, orkestro vieta ir keliomis dešimtimis dviračių, skirtų važinėti treke ir mieste. Liepos 12 d. vyko pirmosios tarptautinės dviračių lenktynės, kurias stebėjo apie 1500 žiūrovų; laimėjo Kauno komanda.
Kostiumas
- Sovietų sąjungos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas oficialaus vizito į JAV metu dėvėjo kostiumą, pasiūtą iš Kauno „Drobės“ audinio.
Pėsčiųjų zona
- Žymiausia Kauno gatvė - Laisvės alėja po 1982 m. rekonstrukcijos tapo pirmąja pėsčiųjų zona Sovietų Sąjungoje.
Vizitas
- 1920 m. sausio 29-30 d. Kaune lankėsi Šventojo Sosto nuncijus Varšuvoje ir apaštalinis vizitatorius Rytų Europos kraštams arkivyskupas Achilė Ratis (ital. Achille Ratti), vėliau tapęs popiežiumi Pijumi XI.
Danga
- 1926 m. Laisvės alėjoje ties miesto sodu buvo įrengta pirmoji asfaltinė gatvės danga (tuomet vadinta meksfaltu) Kaune.
Autobusai
- 1909 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji du maršrutiniai autobusai.
Kino leidinys
- 1946 m. balandį Lietuvos ekranuose pasirodžiusi „Tarybų Lietuva“ buvo pirmasis periodinis kino leidinys, sukurtas Kauno kino bazėje savomis kūrybinių darbuotojų jėgomis. „Tarybų Lietuva“ Nr. 15 pirmą kartą rodomi sinchroniškai užrašyti siužetai.
Gydytojai
- 1936 m. Lietuvoje buvo 672 gydytojai, iš jų - net 308 gyveno Kaune.
Kvartalai
- XX a. 3 deš. Žaliakalnyje ant Neries slėnio šlaito susiformavo du unikalūs gyvenamieji kvartalai - „Brazilka“ (Brazilija) ir „Argentinka“ (Argentina).
Gatvė
- Laikinosios sostinės laikotarpiu (1919-1939 m.) V. Putvinskio gatvė buvo viena iš prestižiškiausių Kaune.
Freskos
- 1958 m. Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios freskos yra unikalios: tai vienintelės nereglamentuotos Kryžiaus kelio stotys Lietuvoje.
Ąžuolynas
- Kauno Ąžuolynas yra didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje.
Pastatas
- Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune (L. Zamenhofo g. 5) yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su jos autoriaus L. Zamenhofo šeima.
Fontanas
- Į Lietuvą 1993 m. turėjo atvykti popiežius Jonas Paulius II, planuota, kad jis į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kur susitiko su kauniečiais, vyks Parodos gatve. Prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos buvo įrengtas fontanas, nors ir neveikiantis dėl nespėtų nutiesti vandentiekio vamzdžių.
Spurginė
- Kaune veikia spurginė „Žagaras“ (Laisvės al. 84), unikali nuo 1979 m.
Abėcėlė
- Lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio paminkle „paslėptas“ nedidelis Brailio rašto tekstas, kurį galima perskaityti liečiant skulptūrą.
Aikštė
- Kaune yra viena keisčiausių aikščių pasaulyje, į kurią negalima patekti ir kurios pėstieji net nemato. Tai vieno iš „Fluxus“ judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno aikštė.
Upės
- Šiandien Kaune yra 57 „betoninės upės“ (gatvės pavadintos upių vardais).
Fontanai
- Seniausias Kauno fontanas - prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Aukščiausias Kauno fontanas - prie restorano „Jachtklubas“. Didžiausias Kauno fontanas - Čečėnijos aikštėje. Ilgiausiai veikiantis ir geriausiai žinomas Kauno fontanas - Laisvės alėjoje. Trumpiausiai veikęs Kauno fontanas - prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos.
Verslo centras
- Verslo centro „1000“ dešimties aukštų pastatas yra netaisyklingos aptakios formos. Pastato fasadas atkartoja susuktą 1926-1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų.
Atminimas
- Vilijampolėje, A. Kriščiukaičio g. 21 buvo atidarytas Vilijampolės žydų geto atminimui skirtas objektas „Degantys akmenys“.
Skulptūra
- Kauniečiams puikiai žinomą šunį Bitę primena ją įamžinusi realaus senbernarės dydžio skulptūra, įsikūrusi Žaliakalnyje, prie Zanavykų turgavietės.
Gatvė
- Kaune yra gatvė pavadinta A. Mapu vardu.
Pušys
- Lampėdžiuose augančios „Pušys Sesės“ 1995 m. Kauno miesto savivaldybės paskelbtos saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.
Opera
- 2018 m. sukurta Šančių bendruomenės inicijuota opera „Kopūstų laukas“ - unikalus kultūrinis reiškinys.
Muziejus
- Buvusiame sovietiniame bunkeryje Vilijampolėje, Raudondvario pl. 164A įkurtas muziejus „Atominis bunkeris“.
Vieta
- Nemuno upės atkarpa nuo Kauno hidroelektrinės iki Č. Radzinausko tilto yra didžiausia vandens paukščių žiemojimo vieta ne tik Lietuvoje, bet ir tarp visų Baltijos šalių.
Laikrodis
- 2017 m. atidarytoje rekonstruotoje Kauno autobusų stotyje keliautojus sveikina rekordinis laikrodis - didžiausias elektromechaninis laikrodis šalyje.
Skulptūra
- Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės alėjoje.
Piešinys
- Lietuvos švietimo muziejaus raudonų plytų sieną papuošė kauniečio menininko Žygimanto Amelyno sukurtas gatvės meno piešinys, kuriame įamžintas muziejaus ir V. Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas.
Renginiai Kaune
Kaune nuolat vyksta įvairūs renginiai, skirti skirtingoms amžiaus grupėms ir interesams. Pateikiame keletą pavyzdžių:
- Pagyvenusių žmonių mėnesio atidarymo koncertas Kauno sporto halėje.
- Įvairios paskaitos, mankštos ir kūrybinės dirbtuvės, skirtos senjorams, vykstančios Kauno miesto poliklinikos padaliniuose ir kitose vietose.
- Ekskursijos po Kauno muziejus ir teatrus.
- Spektakliai ir koncertai Kauno miesto kameriniame teatre ir kitose kultūros įstaigose.
- Knygų pristatymai ir susitikimai su rašytojais Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padaliniuose.
- Parodos Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padaliniuose.
- Sporto renginiai, tokie kaip Lietuvos krepšinio veteranų 3×3 čempionatas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą