Birštonas, žinomas kaip vienas mėgstamiausių Lietuvos kurortų, garsėja ne tik gydomosiomis procedūromis ir ramybe, bet ir aktyviu sportiniu gyvenimu. Šis straipsnis apžvelgia sporto galimybes Birštone, nuo tradicinių jėgos sporto klubų iki modernių sporto ir sveikatingumo centrų, atkreipdamas dėmesį į įvairias sporto šakas ir pramogas, prieinamas tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.
Birštonas - sveikatos ir aktyvaus poilsio oazė
Birštonas nuo seno garsėja gydomosiomis procedūromis. Tie, kurie nepasirengę vykti į mineralinių vandenų kurortus, pavyzdžiui, Čekijoje ar Slovakijoje, gali šį miestą pasiekti vos per pusvalandį ar valandą iš Kauno ir Vilniaus, per kiek daugiau nei dvi valandas - iš Klaipėdos. Dabartinė miesto misija - ir toliau išlaikyti senąsias gydymo tradicijas, tad dauguma jo išvardytų pramogų turistams susiję būtent su tuo. Mieste reiktų praleisti kuo daugiau laiko. Kuo daugiau laiko skirsite sveikatai, tuo atvykimas bus geresnis. Nepabos ir sveikatinimo procedūros, ir aktyvus laisvalaikis. Pavyzdžiui, vasaros metu aktyviam laisvalaikiui tikrai reikia pakankamai daug laiko, kad išbandytumėte viską. Anksčiau buvo manoma, kad Birštoną tik vyresnio amžiaus žmonės renkasi, bet tai tikrai nėra tiesa, atvažiuoja su šeimomis, jaunos šeimos su mažais vaikais, kadangi tai yra saugus miestas.
Sveikatingumo procedūros
Birštono pasididžiavimas - sanatorijos. Nors jos daugeliui asocijuojasi su įstaigomis silpnos sveikatos žmonėms, čia jėgas iš tiesų atgauti gali ne tik sveikatos problemų turintys žmonės, bet ir visi miesto svečiai. Tos paslaugos ir suformuojamos taip, kad nebūtina būti ligoniu, kad jomis naudotumeisi. Būtent todėl ir yra suformuojamos tos trumpesnės sveikatinimo programos - jos yra sudarytos kompetentingų gydytojų. Šiuo metu mieste yra dvi sanatorijos - „Versmės“ ir „Tulpės“, sveikatingumo procedūros taip pat atliekamos ir kurortiniame SPA viešbutyje „Karališkoji rezidencija“, baseiną turi ir viešbutis „Nemuno slėnis“. Kitąmet pradės veikti ir rekonstruojama „Eglės“ sanatorija. Ji talpins šešis šimtus žmonių. Yra purvo vonios. Jeigu atvyksite į „Versmės“ sanatoriją, skirtingai nuo „Tulpės“ sanatorijos, galima eiti į druskų kambarį, vadinamą haloterapijos kabinetą, atlikti vadinamą „Šreko“ procedūrą - savitarnos purvą. Jie kol kas vieninteliai su šia savitarnos purvo procedūra: durpės sumaišomos su mineraliniu vandeniu ir moliu ir šią masę žmogus deda sau ant kūno, gaunasi kaip natūralus šveitimas Tai jis ją pats ir daro - ateina, išsirengia nuogas, atskirai vyrai, atskirai moterys, ir tą visą masę dedasi sau ant kūno.
Aktyvus poilsis
Atnaujinamos viešosios erdvės, kad žmogus kuo daugiau laiko praleistų lauke ir judėtų. Viena iš jų - pasivaikščiojimams puikiai tinkantis centrinis miesto parkas, kuris pritaikytas tiek aktyvią, tiek pasyvią veiklą mėgstantiems žmonėms. Miesto centrinis parkas ir jo veikla yra suformuota taip, kad vienas takas yra vadinamas aktyvaus poilsio taku. Ten yra lauko treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės, riedučių rampos jaunimui. Kitas takas yra poilsio - ten yra formuojamas skulptūrų takas. Prie Birštono prieplaukos yra įrengtos krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikštelės, mieste yra vieta, specialiai pritaikyta ir tenisui žaisti. Parke yra unikali galimybė pačiam eiti Nemuno vingiais: Trečiasis takas yra iš lauko riedulių ir jis atkartoja Nemuno vingius, Nemuno kilpas. Žmogus eidamas gali susidaryti vaizdą, kaip Nemunas vingiuoja, nes dažnas atvykęs klausia - atvažiavau, kur man nueiti, kad pamatyčiau tas Nemuno kilpas? Nemuno kilpas realiai galima pamatyti tik iš paukščio skrydžio. Žmonės nesuvokia, kad jie ir atvyko į pačią Nemuno kilpą, nes Birštonas išsidėstęs pačioje Nemuno kilpoje. Todėl specialiai formuojamas vienas iš takų, kad žmogus galėtų pajausti kaip tas Nemunas vingiuoja.
Dauguma pramogų vasarą Birštone vyksta lauke. Yra laivų, kuriais galima plaukti Nemunu, organizuojamos ekskursijos. Yra du laivai: pramoginis laivas „Vytenis“ ir „Justina“ - mažesnis. O tiems, kurie nori ir patys pairkluoti, pasiirstyti, yra sporto klubas „Birštono Nemunas“, kuris nuomoja suomiškas vikingų valtis.
Taip pat skaitykite: Sporto bazių būklė Prienų rajone
Į miestą galima pažvelgti ir iš viršaus - pakilus oro balionu galima pamatyti ir garsiąsias Nemuno kilpas. Skrydžiai vyksta Birštono apylinkėse - ryte, saulei patekėjus, arba vakare. Jo trukmė - maždaug viena valanda, tačiau su pasiruošimu iš viso galima užtrukti ir triskart ilgiau. Poilsiautojams, norintiems pasigrožėti gamta ne tik iš paukščio skrydžio, siūloma aplankyti Vytauto kalną. Be abejo, būtina apsilankyti, jeigu tik yra sveikatos ir noro, ant Birštono piliakalnio. Jį mes vadiname Vytauto kalnu. Šis piliakalnis yra prie senojo kurorto. Šiame parke galite rasti mineralinio vandens gėrimo paviljoną. Taip pat derėtų aplankyti ir Alksniakiemio atminimo taką: Ten yra medinės skulptūros, pastatytas atminimo takas. Ten viskas prie Nemuno yra - galima ir dviračiu atvažiuoti per visą taką, galima automobiliu, pasistačius jį, pasivaikščioti Panemune. Ji pataria nueiti ir į maždaug už kilometro nuo Birštono nutolusią Škėvonių atodangą, nuo kurios atsiveria panorama į Prienų šilą, Nemuno kilpą, apsilankyti Žvėrinčiaus miške. Žvėrinčiaus miške - su dviračiais pasivažinėti, automobiliu čia negalima. Pravažiuoji labai gražia krantine, ten yra senasis ąžuolas, aišku, jis dabar jau nuvirtęs. Kai buvo audra, išvertė - mes jį taip ir palikome, kaip atminimą. Žvėrinčiaus mišku - tik dviračiu arba pėstute. Viskas pritaikyta: visur takeliai, visur ženkliukai, poilsiavietės, ten yra ir supynių padaryta, nameliai nuo lietaus pasislėpti, laužui susikurti.
Mieste vasarą vyks ir keletas renginių. Ką tik praūžė pats didžiausias renginys - miesto, vasaros sezono atidarymo šventė. Per Mindaugines tradiciškai vyksta Nemuno galiūnų varžybos, ten atvažiuoja ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių galiūnai. Liepos mėnesio šeštadieniais Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje vyksta Sakralinės muzikos koncertai, vadinami „Vargonų muzika Birštone“. Miesto viešoji biblioteka visuomet organizuoja skaitymus - jie būna atvirose erdvėse, lauke. Besidomintiems istorija, galima aplankyti šimto metų senumo Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, 1927 m. pastatytą senąją „Tulpės“ sanatorijos purvo gydyklą. Taip pat patariama užsukti ir į lankytojų centrą. Galima apsilankyti lankytojų centre - turime labai gražų filmą apie Nemuno kilpų regioninį parką, ką galima jame pamatyti, tokią ekspoziciją. Truputėlį, jeigu žmonės nori, papasakojam, galima pasižiūrėti filmą.
Sporto infrastruktūros plėtra Birštone
Pastaraisiais metais Birštonas aktyviai investuoja į sporto infrastruktūrą, siekdamas sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams.
Sporto ir sveikatingumo centras
Atidarius Sporto ir sveikatingumo centro kompleksą, kurorto sporto bendruomenės gyvenimas tapo dar aktyvesnis, o daugiafunkcė salė sutalpina visus norinčiuosius joje sportuoti. Birštono sporto centre organizuojami septynių individualių ir komandinių sporto šakų užsiėmimai. Pagal Birštono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką nemokamai Sporto ir sveikatingumo centro sale treniruotėms gali naudotis Birštono sporto centrui atstovaujančios komandos ir moksleivių ugdymo grupės - krepšininkai, futbolininkai, lengvaatlečiai, tenisininkai ir kiti, o, įsigijus treniruoklius, į centro patalpas persikels ir jėgos sporto šakų atstovai. Keliame tikslą naujame centre sudaryti sąlygas ilgalaikiam vaikų ir jaunimo sportiniam ugdymui ir įgūdžių tobulinimui, būrimui į komandas. Tai ne vienkartinis, o kelerių metų darbas. Nereikia pamiršti, kad Sporto ir sveikatingumo centras pastatytas Valstybės investicijų programos lėšomis su ta sąlyga, kad jis tarnaus ir Lietuvos sportui kaip profesionalių sportininkų rengimo - treniruočių, stovyklų ir varžybų - bazė. Taigi esame atskaitingi ne tik Birštono savivaldybės tarybai, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Birštonas - sporto federacijų ir rinktinių traukos centras
Birštonas yra populiarus tarp šalies sporto federacijų, rinktinių, komandų. Nuomojame stadioną lengvosios atletikos bei futbolo treniruotėms ir varžyboms, teniso kortus -paslaugoms ir varžyboms, treniruoklių salę - fiziniam rengimui, yra universali sporto aikštelė. Naujame Sporto ir sveikatingumo centre sportininkai gali naudotis pagrindine sale krepšinio, futbolo, stalo teniso ir kt. Birštone nuolatiniai svečiai - Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių nariai. Sporto ir sveikatingumo centre vyko Nacionalinės salės futbolo rinktinės treniruotės, Lietuvos kurčiųjų krepšinio vyrų ir moterų rinktinės ruošėsi Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėms, neseniai baigėsi Lietuvos krepšinio merginų U20 rinktinės treniruočių stovykla, merginos sužaidė kelerias draugiškas rungtynes su Birštono sporto centro septyniolikmečių komanda (treneris A.Liuiza). Stadionas šiemet pasitarnavo Šiaurės Airijos rinktinei, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos stovyklai, Lietuvos studentų žaidynėms, jame surengti Kauno lengvosios atletikos atviri jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, o liepos mėnesį stovyklaus šalies futbolo komandų vartininkai, BC „Žalgirio akademija“ futbolo vaikų komandos, Lietuvos septyniolikmečių merginų rinktinė. Liepos 4-6 dienomis stadione vyks WU17 Baltijos šalių taurės futbolo varžybos. Yra planų ir rugpjūčiui. Šalies rinktinių ir komandų nariai Birštoną renkasi dėl patogios infrastruktūros, paslaugų įvairovės, gero aptarnavimo. Sporto ir treniruočių bazė sutelkta miesto centre, atstumai nedideli, rami aplinka. Papildomai sanatorijose galima užsisakyti reabilitacines paslaugas traumuotiems sportininkams. Viena, kas riboja, tai - brangios apgyvendinimo paslaugos kurorte, nepakankamas nakvynės vietų skaičius didesnėms sportininkų grupėms.
Taip pat skaitykite: Krepšinio komanda „Ąžuolas“
Investicijos į sporto inventorių ir įrangą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Birštono savivaldybei šiemet skyrė per 100 tūkst. eurų treniruoklių salei įrengti, pradėtas daugiafunkcių treniruoklių viešasis pirkimas, juos įsigijus treniruoklių salės paslaugomis galės naudotis ir vietos gyventojai, ir atvykstantys sportininkai. Į naujas patalpas iš „Ąžuolo“ sporto klubo, kuris yra prastos būklės, persikels ir kurorto jėgos sporto šakų atstovai, treniruojami Vido Blekaičio. Galbūt jėgos trikovės treniruotės su naujausiais treniruokliais pritrauks ir daugiau moksleivių.
Dar praėjusiais metais Birštono sporto centras Lietuvos sporto rėmimo fondo konkursui teikė paraišką „Vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, senjorų fizinio aktyvumo didinimas sukuriant naują modernią sporto erdvę Birštone“, kurios tikslas - gauti lėšų sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui ir padidinti centro sporto salės universalumą. Pirmiausia buvome numatę įsigyti specialią ruloninę dangą salei, skirtą badmintono ir teniso žaidimui - ji būtų užklojama ant grindų su išbraižytomis krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelių linijomis. Iš projekto lėšų (200 tūkst. eurų) buvo numatyta finansuoti ir daugiau veiklų, skirtų Birštono bendruomenei, jaunimui, neįgaliesiems ir senjorams (teniso, treniruoklių, aerobikos ir kt. Nors šis projektas buvo įvertintas aukštais balais, šiemet jam finansuoti ministerija pritrūko lėšų.
Tradicijos ir naujovės: sporto šakos Birštone
Birštone kultivuojamos įvairios sporto šakos, nuo tradicinių iki modernių, pritraukiančios įvairaus amžiaus ir interesų sportininkus.
Jėgos sportas ir klubas "Ąžuolas"
Kultūrizmo Birštone pradininko ir klubo įkūrėjo Stanislovo Martinaičio sukviestas būrelis senjorų paminėjo neoficialaus Birštono kultūrizmo klubo “Ąžuolas” įkūrimo 30 - metį. Ši data tapo atskaitos tašku jėgos sporto vystymuisi kurorte. Po netrumpos pertraukos vyrus, vėl apsilankiusius klubo patalpose, kuriose pradėjo savo veiklą ir kuriose iki šiol netyla štangų bildesys, užplūdo sentimentai, ne vienas vėliau prisiminė, kaip teko prisidėti kuriant klubą, įrengiant jo patalpas, gaminant įrangą. Jų akimis, daug kas klube išlikę kaip ir buvę, tik patalpos, matuojant šiandienos “masteliais”, gal kiek vizualiai sumažėjusios. Visiems apžiūrėjus senų dokumentų ir fotografijų parodėlę, susibūrus lauke prie pastato, kurio sieną vėl papuošė šia proga Jono Džervaus atnaujinta klubo emblema, klubo treneriai ir lankytojai pasidalino prisiminimų nuotrupomis apie jaunystėje įdomiai praleistą laiką. Senjorai su įdomumu stebėjo moksleivių jėgos dvikovės mačo Birštonas - Kaišiadorys varžybas, kuriose, be šeimininkų, Vido Blekaičio auklėtinių, dalyvavo ir Kaišiadorių M.Brazausko gimnazijos bei Jaunimo mokyklų jaunieji sportininkai (treneris Donaldas Andriulis).
Pirmasis klubo treneris Stanislovas Martinaitis mano, kad klubo pradžia galima laikyti metą, kai būrelis entuziastų, kuriems buvo mažoka to, ką gaudavo mokykloje per kūno kultūros pamokas, ėmėsi savarankiškai užsiiminėti kultūrizmu tuometinės vidurinės mokyklos mažosios sporto salės persirengimo kambaryje. Kadangi S.Martinaitis turėjo daugiau žinių - buvo įgijęs lengvosios atletikos trenerio specializaciją, jis ir patardavo sportuojantiems. Tiesa, pasak jo, tuomet kultūrizmo sąvoka nevartota, nes sovietiniais laikais, maždaug iki 1985 metų, buvo draudžiama šią šaką propaguoti. Paradoksas - kultūrizmo varžybos Lietuvoje buvo organizuojamos, kaip atmena S.Martinaitis, pavyzdžiui, Klaipėdoje buvo varžomasi dėl “Gintarinė taurės”. Jaunuolių susidomėjimas šia sporto šaka augo, mokyklos patalpose tapo per ankšta, todėl, kaip pasakojo S.Martinaitis, jis apžiūrėjo laisvas patalpas ir su prašymu jas suteikti kreipėsi į Birštono miesto vykdomąjį komitetą. Tuomet į šias patalpas pretendavo ir aviamodelistai, todėl VK sekretorė Rokickaja jam pažadėjo, kurios šakos mėgėjų daugiau susirinks, tiems ir atiteks patalpos. Jis pasakojo apie didelį entuziazmą, kurio vedini kūrėsi: patys įsirengė patalpas, ieškojo, kur gauti metalo, jį pjaustė, virino, nes taip paprastai nusipirkti štangų ir kitų įrengimų nebuvo galima. Klubą lankė ne tik birštoniečiai, bet ir neturėję kur sportuoti prieniečiai, pakuoniškiai, jiezniškiai.
Taip pat skaitykite: Vilmokos istorija
Pagal 1988 m. sausio 21 d. protokolą, steigiamajame susirinkime dalyvavo 28 asmenys, kadangi norinčiųjų treniruotis buvo daug, teko juos paskirstyti į kelias grupes, buvo išrinkti tvarką jose prižiūrėję seniūnai. Klubas veikė pirmadieniais - šeštadieniais, lankomiausios grupės buvo nuo 15.30 val. iki vėlaus vakaro (kas pusantros valandos). Kaip liudija S.Martinaičio išsaugotas 1989 m. balandžio 4 dienos vidaus varžybų protokolas, jose savo jėgas išmėgino 16 dalyvių, kurie varžėsi trijuose veiksmuose (pritūpimas, spaudimas, trauka). Birštoniečiai važinėjo į varžybas, o 1991 metais buvo priimti į federaciją, Stanislovas Martinaitis teisėjavo Lietuvos kultūrizmo vyrų ir moterų čempionatuose.
Iš S.Martinaičio vadovavimą klubui perėmė Audrius Baranskas, vėliau - Juozas Blekaitis, abu jie šias pareigas ėjo pakankamai trumpai. Juozas Blekaitis prisiminė, kaip jo paprašė prižiūrėti klubą, tuo metu jame buvo jaučiamas veiklos sąstingis - pirmaisiais atgimimo metais daugeliui rūpėjo darbas ir verslas, varžybos nevyko, žmonės treniruodavosi daugiausia dėl savęs. Klubo veikla atsigavo treneriu tapus sunkiaatlečiui Romui Matažinskui, kuris jaunimą treniravo aštuonerius metus. Nuo 1999 metų iki 2007 metų treneriu dirbęs R.Matažinskas varžyboms rengė ne tik vaikinus, bet ir moteris. Jo nuomone, sunkioji atletika, kaip olimpinė sporto šaka, yra jėgos sporto karalienė. Joje reikalinga ne tik fizinė jėga, bet ir staigumas, sprogstama kėlimo galia, sąnarių paslankumas, koordinacija. -Treniruotis sekėsi gan neblogai. Per šį laikotarpį išaugo keletas respublikinių varžybų nugalėtojų ir prizininkų - Karolis Urbanavičius tapo Lietuvos studentų čempionu, Dovilė Janulynaitė Lietuvos čempionate pelnė trečią, Marija Buikienė - antrą, o Kristina Belenavičienė - pirmą vietas. Tuo pačiu metu Romas ir pats įtemptai ruošėsi veteranų varžyboms - startavo Lietuvos, Europos, Pasaulio čempionatuose, žaidynėse. Šiandien jo kolekcijoje - visų spalvų tarptautinių varžybų trofėjai - 8 aukso, 11 sidabro ir 3 bronzos medaliai. Vienas iš rimčiausių pasiekimų - Europos ir Pasaulio rekordas stūmimo veiksme, kurį pasiekė būdamas 60 - ties metų (120,5 kg. Pasak Romo, nors jau praėjo 12 metų, šis rekordas dar nesutriuškintas.
Dabartinis sporto klubo treneris Vidas Blekaitis atsiminė net datą, kada pirmą kartą peržengė “Ąžuolo” klubo slenkstį - tai įvyko 1988 metų gruodžio 20 d. Jis prisipažino, kad treneriui S.Martinaičiui jį pasitikus žodžiais “Ar atėjai sportuoti, ar padraugauti”, jam užvirė pyktis, pasiryžo įrodyti, ko yra vertas. V.Blekaitis buvo kuklus, neminėdamas visiems gerai žinomų savo sportinės karjeros pasiekimų jėgos trikovėje ir galiūnų sporte Lietuvoje bei pasaulyje, jis svarstė, ar yra toks pats geras pedagogas savo auklėtiniams, nes pakankamai sudėtinga derinti trenerio darbą ir paties pasiruošimą varžyboms. Visgi, kaip sakė, kelių auklėtinių rezultatai jį išties džiugina. Karolis Urbanavičius - daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos čempionato dalyvis, šiuo metu - nacionalinės kategorijos teisėjas. Eugenijus Pyragas jau keletą metų skina laurus - ne kartą laimėjęs jėgos dvikovės ir jėgos trikovės čempionatus, Europos čempionate užėmęs penktą vietą. Vidas geru žodžiu paminėjo Norvegijoje gyvenantį ir besitreniruojantį Antaną Žiurauską, kuris sėkmingai pasirodė Pasaulio galiūnų iki 105 kg čempionate (pernai užimta šeštoji vieta) bei Lietuvos čempionatuose.
Iš bemaž 70 - ties klubo lankytojų Stanislovui Martinaičiui į atmintiną susitikimą pasisekė surinkti nedidelį būrelį buvusių narių, vieni gyvena ne Birštone, kiti išvykę užsienin, o kelių jau nebėra tarp gyvųjų. Vyrai tylos minute pagerbė a.a. Ar buvo smagu po tiek metų pasimatyti su buvusiais treniruočių draugais? Vytas Lazauskas neslėpė, kad susitikimas su buvusiais treniruočių bičiuliais jam sukėlė šiltus jausmus. Jis papasakojo, kad nebūtų atsidūręs klube, jei ne S.Martinaitis. “Susitikom bėgiodami Žvėrinčiaus miške, nors vienas kito nepažinojom, tačiau radom bendrą kalbą, priėjom prie nuomonės, kad reikia steigti klubą ir suburti savarankiškai sportuojančius. Tai buvo Stasio idėja, o mes jo iniciatyvą palaikėm ir moraliai, ir fiziškai - teko užsiimti remontu, kalti sienas lentelėmis, gaminti įrangą. Jono Džervaus teigimu, jis į klubą atėjo apie 1990 - uosius ar anksčiau. Labai imponavo S.Martinaičio užsidegimas kurti klubą. Jis buvo tarsi magnetas, savo nuoširdumu traukęs žmones paskui save. Jonas klubą lankė neilgai, labiau mėgdavo pabėgioti ir pasimankštinti vienas. Tačiau užsiėmimai patiko, atvykdavo ir prieniečių, su jais eidavo lenkti rankų, atlikdavo prisitraukimus. Jonui anuomet teko garbė pagaminti klubo emblemą, kuri pastato sieną puošia iki šiol. “Atnešė man amerikiečio pasaulio kultūrizmo čempiono Šamrėjaus nuotrauką ir paprašė pagal ją iš vielos išlankstyti kultūristo siluetą. Šamrėjus buvo juodaodis, tačiau išoriškai man labai panašus į mūsų Liną Eiduką. Juozas Blekaitis teigia, kad pradžioje klubas buvo labai populiarus, vakarais vienu metu susirinkdavo iki 20 - ties žmonių, net pritrūkdavo svorių, todėl teko skirstytis į grupes. Vido Blekaičio jaunystės treniruočių bičiulis Dainius Vinkleris prisipažino, kad po šio susitikimo jam kilo noras vėl sugrįžti į treniruoklių salę, juk jėgos sportui amžiaus cenzas neegzistuoja. Užsiėmimus jis pradėjo lankyti būdamas gal 9 ar 10 klasėj. “Tuo metu lankiau kulkinį šaudymą, šautuvas buvo man per sunkus, kažkas patarė, kad reikia pasitreniruoti su štanga ir svoriais. Fenomenalią atmintį turintis Vidas Blekaitis atsiminė, kad nedidelio ūgio, smulkus, 50 kg sveriantis vaikinukas anuomet visus stebindavo savo jėga. Dainius Vinkleris keletą metų gerino štangos spaudimo gulomis asmeninius rekordus, jo rezultatas - 120 kg - šioje svorio kategorijoje nepajudinamas jau kelis dešimtmečius. “ Tokio lygio sportininko neišauginau iki šiol,” - Dainiumi žavėjosi V. Ne vienas iš senjorų juokavo, kad medalius gavo avansu, todėl vėl teks eiti į klubą ir pasistengti atgauti prarastą fizinę formą. Į susitikimą su buvusiais klubo nariais atėjusio Birštono savivaldybės vicemero Vyto Kederio manymu, vyrai per kukliai vertina savo laimėjimus ir indėlį į jėgos sporto šakų plėtrą kurorte. Jis pabrėžė, kad didžiausias klubo privalumas - tris dešimtmečius trunkantis jaunimo tikslingas užimtumas. Vicemero teigimu, savivaldybė nenusišalins nuo to, kad jėgos sporto atstovams būtų sudarytos geresnes sąlygos treniruotėms statomame sporto komplekse. Jėgos sporto atstovams jis palinkėjo veiklos tęstinumo, oficialiai įteisinti klubą dokumentuose, tuomet, jo nuomone, atsirastų galimybių dalyvauti Kūno kultūros ir sporto departamento, Olimpinio komiteto organizuojamuose projektuose ir gauti finansavimą, pretenduoti į 2 proc. nuo pajamų mokesčio paramą.
Krepšinis
Birštono sporto centro krepšininkai baigė pirmąjį Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) čempionato ratą. Aurimo Liuizos treniruojama Birštono sporto centro komanda rungtyniauja U-15 C divizione, A grupėje. Pirmąsias rungtynes namuose Birštono sporto centras žaidė prieš Prienų sporto centrą, tačiau turėjo pripažinti varžovų pranašumą - 60:84. Antrosiose rungtynėse išvykoje birštoniečiai susitiko su Kauno krepšinio akademijos „Žalgiris“ komanda ir nusileido rezultatu 59:90. Trečiosios rungtynės namuose padovanojo tikrą dramą ir pirmąją pergalę. Birštono sporto centras po atkaklios kovos 75:74 įveikė Jonavos sporto centrą. Ketvirtosiose rungtynėse išvykoje Birštono komanda susitiko su krepšinio mokykla „Tornado“ ir pralaimėjo 57:67. Penktosios rungtynės namuose buvo itin sėkmingos - Birštono sporto centras 67:48 nugalėjo Nacionalinę krepšinio akademiją. Pirmąjį ratą birštoniečiai užbaigė išvykoje prieš Kauno krepšinio akademiją „Snaiperis“, kur nusileido 51:69. Po Naujųjų metų Birštono sporto centro krepšininkai pradės antrojo rato kovas, kuriose tikisi dar labiau pagerinti savo žaidimą ir iškovoti ne vieną pergalę.
Futbolas
Rugsėjo 11 d. Į aikštelę pirmieji išbėgo Birštono darželinukai, kurie aktyviai palaikomi tėvelių bandė įspirti kamuolį į varžovų vartus. Na, ne visiems sekėsi varyti kamuolį link varžovų, buvo ir tokių momentų, kai kamuolys skrisdavo į savus vartus. Darželinukus aikštelėje pakeitė pradinukai (1-4 klasių mokiniai) ir vaizdas pasikeitė kardinaliai. Juliaus Strampicko auklėtiniai buvo geresni, bet ir Birštono gimnazijos futbolininkai kovojo pagirtinai. Buvo smagu stebėti jaunuolių ryžtą pelnyti įvarčius ir jų džiaugsmą po gerų atakų. Deja, buvo ir nusivylimų, bet jau toks tas sportas - kai kas laimi, o kai kas pralaimi. Saulutė kaitino ne tik orą, bet ir aistras. Aikštelėje kilo azarto banga, nes žūtbūtinei kovai jau buvo pasiruošęs Prienų „Žiburio” ir Birštono gimnazijų jaunimas. „Žiburio” gimnazijos komandoje buvo nemažai jau patyrusių žaidėjų, bet Birštono gimnazijos futbolininkai parodė charakterį ir sugebėjo įveikti tituluotus varžovus. Stakliškių gimnazijos ir „Ąžuolo“ progimnazijos futbolininkai tai pat nebuvo linkę nusileisti ir aikštelėje vyko įtempta kova. Pagal scenarijų, po kelių valandų varžybų jaunimas turėjo užleisti vietą aikštelėje iš Birštono ir Prienų rajono savivaldybių administracijų ir Tarybų sudarytoms komandoms. Deja, Prienų rajono politikų ir valdininkų komanda nepasirodė (atvyko tik Tarybos narys Gintautas Bartulis). Bet rungtynės įvyko. Prienų rajono garbę stojo ginti Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos vaikinai. Mačas pavyko. Birštono komandą palaikyti atvyko ir merė Nijolė Dirginčienė su vyru Jonu. Šventė praėjo. Visą dieną futbolu alsavusį Birštono miesto stadioną apgaubė tyla.
#