Įvadas
Baltarusijos olimpinis komitetas (BOK) yra atsakingas už Baltarusijos dalyvavimą olimpinėse žaidynėse. Tačiau pastaraisiais metais jo veikla ir reputacija buvo smarkiai paveikta politinių įvykių, ypač po 2020 m. prezidento rinkimų ir Rusijos invazijos į Ukrainą. Šiame straipsnyje apžvelgiama BOK istorija, jo vaidmuo sporto politikoje, dabartinė padėtis ir iššūkiai, su kuriais jis susiduria.
Baltarusijos sporto politikos bruožai
Sportas Baltarusijoje visada buvo svarbi režimo ir Aliaksandro Lukašenkos kulto dalis. Kaip ir Sovietų Sąjungoje, sportas turi tarnauti propagandai. A. Lukašenka tęsia naratyvą apie sporto pasiekimų tapatinimą su režimu ir savęs pozicionavimą kaip didžiojo tautos tėvo, kuris vos ne savo rankomis atneša visus medalius ir sportinius laimėjimus. Iki pat gruodžio būtent A. Lukašenka asmeniškai vadovavo Baltarusijos olimpiniam komitetui. Jis nušalintas tik dėl Sporto solidarumo judėjimo lobizmo.
Lukašenka savo valdymą pradėjo nuo naujų sporto kompleksų statybos ir senų rekonstrukcijos. Vos per dvejus metus 1999-2000 m. buvo pastatytos 6 ledo arenos regionuose ir dar 2 - Minske. Kiek vėliau A. Lukašenka jau laimino naujo slidinėjimo centro statybas.
Sportas A. Lukašenkai - „tai gyvenimas“, baltarusiai viešai išgirdo tik 2001 m., artėjant prezidento rinkimams, nors visuomenė apie tai galėjo nujausti nuo pat jo atėjimo į valdžią, kai sportą mylintis prezidentas tapo jų gyvenimo dalimi.
SSRS įtaka Baltarusijos sportui
Sovietų Sąjungoje sporto reikšmingumas buvo įvertintas visais aspektais - politiniu, socialiniu, tarptautiniu. Centralizuota sporto administravimo sistema padėjo valstybei užtikrinti geriausius pasiekimus beveik visose sporto šakose, tačiau sporto pasiekimai patys savaime būtų nieko verti, jei ne visa propagandos mašina, įtikinanti, kad tai pati geriausia šalis, patys geriausi žmonės.
Taip pat skaitykite: Baltarusijos rinktinės istorija
Sovietų Sąjungoje sporto reikšmingumas buvo įvertintas visais aspektais: pirma, sportas palaiko sveiką gyvenimo būdą, todėl „sportuojantis sovietinis žmogus“ dirbs produktyviau ir bus geresnis Tėvynės gynėjas. Netgi sportinių įvertinimų sistema buvo ne tik apibrėžiama „sporto meistrų vardais“, bet ir suteikiant apdovanojimus, nominuojant kaip „pasirengusį darbui ir gynybai“. Antra, sportas - tai savotiškas visuomenės dėmesio kontroliavimas, užtikrinimas, kad aktyvūs ir energingi jos nariai turės kuo užsiimti, savotiškas žmogaus individualių poreikių tenkinimo ir asmeninio pasitenkinimo būdas, siekiant užkirsti kelią „virtuvinėms revoliucijoms“. Trečia, sportas - puiki priemonė mobilizuoti visuomenę, sužadinti jos pasididžiavimą bendrapiliečiais, tai galimybė valdžiai kurti vieningą valdomų tautų „sovietinės tautos“ identitetą. Be to, masovost užtikrino bendrumo, masinio įsitraukimo ir visų lygybės jausmą. Ketvirta, valstybės atžvilgiu dalyvavimas tarptautinėse varžybose reiškė savotišką tarptautinį pripažinimą, statuso užsitikrinimą ir vietos žemėlapyje apsibrėžimą.
Nuo 1975 m. Sovietų Sąjungoje sporto politika buvo centralizuota. Sprendimus, kiek ir kokių sporto kolektyvų turi būti, priimdavo aukščiausia valdžia. Egzistuojanti griežta administracinė sistema užtikrino puikią paslėptų talentų atranką. Dėl egzistavusio politinio spaudimo kokį nors sportinį talentą turintys asmenys nesportuoti praktiškai negalėjo. Galiausiai sportininkams, kaip ir kitiems pramonės ar mokslo šakų atstovams, buvo kuriami penkmečio planai. Visa tai buvo puikiai derinama su socializmo ideologija „pavyti ir aplenkti“.
Politiniai skandalai ir tarptautinės sankcijos
Po 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos opozicija laiko suklastotais, prasidėjo masiniai protestai. Daugiau nei tūkstantis sportininkų pasirašė laišką, reikalaujantį surengti naujus rinkimus ir nutraukti smurtą bei represijas. Dauguma žmonių, kurie pasirašė tą laišką, susiduria su persekiojimu, jie buvo priversti palikti šalį, pradėtos baudžiamosios bylos.
Šalies viduje šis įvykis nėra toks šokiruojantis, nes gyventojai, gaunantys informacijos [iš valstybinių kanalų] kiekvieną dieną, pripranta prie tokių istorijų.
2022 m. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir daugelis kitų sporto organizacijų įvedė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Tai reiškia, kad jiems buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose su savo šalies vėliava ir himnu.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulio ateitis Lietuvoje
Kryscinos Cimanouskajos atvejis
Vienas garsiausių politinių skandalų, susijusių su Baltarusijos sportu, yra Kryscinos Cimanouskajos atvejis. 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse ji viešai sukritikavo Baltarusijos sporto funkcionierius, kurie be jos žinios įtraukė ją į 4 po 400 metrų estafetės rungtį. Po šio incidento ji pasiprašė apsaugos ir atsisakė grįžti į Baltarusiją, baimindamasi dėl savo saugumo.
Ji pasakoja apie patirtą spaudimą ir Baltarusijos režimo operaciją, kurią vykdyti nurodė, kaip manoma, pats Aliaksandras Lukašenka.
Baltarusijos politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta pabrėžia, kad K. Cimanouskaja Baltarusijoje buvo paskelbta režimo prieše ir, žinoma, režimo propaganda ją įvardijo kaip šnipę, kaip nelojalią, kaip valstybės išdavikę.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiuo metu Baltarusijos sportininkai susiduria su dideliais iššūkiais dėl tarptautinių sankcijų ir politinio spaudimo. Daugelis sportininkų yra priversti palikti šalį, kad galėtų tęsti savo karjerą. Baltarusijos olimpinis komitetas yra kritikuojamas dėl to, kad nepakankamai gina sportininkų teises ir yra per daug politizuotas.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) trečiadienį pareiškė, kad Maskvos kritika dėl rusų sportininkams nustatytų sąlygų yra nepriimtina ir pasiekė žemiausią lygį. „Tai peržengia visas priimtinas ribas.
Taip pat skaitykite: „Energija“: istorinis klubas
Suomijos olimpinio komiteto prezidentas Janas Vapaavuori pareiškė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) po invazijos į Ukrainą yra „keistai prorusiškas“, tačiau tikisi, kad sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos vis tiek bus užkirstas kelias dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Tarptautinio olimpinio komiteto pozicija
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) išdėstė daugiapakopį planą, pagal kurį Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galėtų dalyvauti artėjančiose 2024 m. vasaros žaidynėse Paryžiuje ir 2026 m. žiemos žaidynėse Milane.
Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad pavieniams sportininkams iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos bus leista varžytis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse be savo šalių vėliavų, emblemų ir himnų.
TOK taip pat teigė, kad sportininkai ir pagalbinis personalas, kurie aktyviai rėmė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje liks neįleisti.
K. Coventry prisidėjo ir prie praėjusių metų sprendimo priėmimo. „Manau, kad mūsų judėjimui geriausia užtikrinti, jog visi sportininkai būtų atstovaujami“, - kovo mėnesį, kai buvo išrinkta TOK vadove, sakė ji.
Ateities perspektyvos
Ateitis Baltarusijos sportui ir BOK yra neaiški. Sankcijos ir politinė situacija šalyje daro didelę įtaką sportininkams ir sporto organizacijoms. Svarbu, kad BOK imtųsi veiksmų, kad apgintų sportininkų teises ir užtikrintų, kad sportas būtų atskirtas nuo politikos. Tik tokiu būdu Baltarusija galės vėl pilnai dalyvauti tarptautiniame sporto gyvenime.
tags: #baltarusijos #olimpinis #komitetas