Įvadas
Biatlonas - sporto šaka, reikalaujanti ne tik puikaus fizinio pasirengimo, bet ir gebėjimo susikaupti bei tiksliai šaudyti. Šis derinys žavi žiūrovus visame pasaulyje, o biatlono pasaulio taurė yra aukščiausio lygio varžybos, kuriose dalyvauja geriausi sportininkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime biatlono pasaulio taurės istoriją, Lietuvos biatlonininkų pasiekimus ir dabartines perspektyvas.
Biatlono ištakos ir raida
Biatlono ištakos siekia Skandinaviją, kur ginkluoti pasienio patruliai, apsiavę slides, treniravo greitį ir taiklumą. Pirmosios kareivių varžybos įvyko 1767 m. tarp švedų ir norvegų pasieniečių dalinių, o nuo 1924 m. ši sporto šaka įtraukta į žiemos olimpinių žaidynių programą. Iki pat 1965 m. visas biatlono varžybas sudarė vienintelė rungtis - individualios lenktynės 20 km trasoje, o 1966 m. šio sporto gerbėjai pirmą kartą išvydo estafetę - 4 po 7,5 km.
Biatlonas, kaip sporto šaka, atsirado iš karinių patrulių varžybų Skandinavijoje. Ši sporto šaka apjungia slidinėjimą ir šaudymą, reikalauja iš sportininkų ne tik fizinės ištvermės, bet ir gebėjimo susikaupti bei taikliai šaudyti net ir po didelio fizinio krūvio.
Biatlono rungtys
Biatlonas apima keletą skirtingų rungčių, kurių kiekviena turi savas taisykles ir ypatumus:
- Individualios lenktynės: Vyrai įveikia 20 km, moterys 15 km ir pakeliui 4 šaudymo zonose (dviejose gulint, dviejose stovint) šaudo po 5 šūvius į taikinius; už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 min baudos.
- Sprintas: Vyrai varžosi 10 km, o moterys - 7,5 km trasoje su dviem šaudymo ruožais. Į taikinį reikia pataikyti iš 50 m atstumo gulint (diametras 45 mm) ir stovint (diametras 115 mm).
- Estafetė: Vaizdingiausia, azartiškiausia ir populiariausia biatlono rungtis. Šio tipo varžybose šaudymo taisyklės skiriasi tuo, kad kiekvienam sportininkui skiriami trys papildomi šoviniai. Pirmą kartą į oficialią pasaulio čempionato programą vyrų estafetė buvo įtraukta 1966 m.
- Persekiojimo varžybos: Tai ganėtinai jauna rungtis, atsiradusi vos prieš 20 metų. 1996 m. persekiojimo varžybos pirmą kartą surengtos Lilehameryje, pirmajame pasaulio čempionato etape. Į olimpinių žaidynių programą persekiojimo varžybos įtrauktos 2002 m.
- Masinis startas: Jis atsirado pasaulio taurės varžybose 1996-1997 m. sezono paskutiniajame etape, o 2006 m. Skirtingai nuo individualių rungčių, masinio starto varžybose sportininkai startuoja vienu metu, jų skaičius ribojamas - ne daugiau kaip trisdešimt.
Lietuvos biatlono istorija
Lietuvoje pirmosios biatlono pirmenybės įvyko 1960 Vilniuje. 1995 įkurta Lietuvos biatlono federacija (iki 1995 biatlonas priklausė Lietuvos slidinėjimo federacijai). Žymiausias Lietuvos biatlonininkas A. Šalna 1983 laimėjo pasaulio taurės 10 km lenktynes ir 1985 du kartus 4 × 7,5 km estafetę, 1983 ir 1985 tapo pasaulio, 1984 olimpinių žaidynių estafetės 4 × 7,5 km čempionu. I. Gruzdevas 1973 tapo pasaulio jaunimo čempionu. Kiti žymesnieji biatlonininkai: Liutauras Barila, Karolis Dombrovskis, Gintaras Jasinskas, T. Kaukėnas, Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, D. Rasimovičiūtė, Vytautas Strolia, Kazimiera Strolienė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos biatlonininkai persekiojimo lenktynėse
Vytauto Strolios pasiekimai
Osle (Norvegija) vykstančio pasaulio biatlono taurės etapo 12,5 km persekiojimo varžybose sėkmingai pasirodė Vytautas Strolia. Į geriausiųjų 10-uką mūsiškis pateko ketvirtą kartą karjeroje - visus sykius tą padarė šiemet. Beje, per nepriklausomos šalies istoriją į geriausiųjų 10-uką pasaulio biatlono taurės varžybose Lietuvos atstovas pateko šeštąjį kartą. Iki šių metų tą dukart buvo pavykę padaryti Dianai Rasimovičiūtei.
V. Strolia nugalėtojui nusileido 1 min. 50,1 sek. Bendroje įskaitoje lietuvis pakilo į 26 vietą, pelnęs jau 328 taškus. Už 10 vietą persekiojime anykštėnui atiteko dar 31 įskaitinis taškas. Sėkmingiausiai mūsiškiui susiklostė etapas Rūpoldinge, kuriame jis finišavo 11-as persekiojime bei buvo 18-as sprinte. Iki šiol aukščiausia geriausio Lietuvos biatlonininko pozicija šiame sezone buvo iškovota pirmame planetos taurės etape Kontiolahtyje, Suomijoje. Ten jis 20 km asmeninėse lenktynėse užėmė 8-ą vietą.
„Sąlygos tokios, kokios man nelabai patinka - šlapia trasa, košė. Bet slidės buvo paruoštos labai gerai, visos komandos darbas džiugina. Šiandien pavyko startui save motyvuoti psichologiškai ir išėjo visai neblogai, galima pasidžiaugti“, - po finišo sakė V.Strolia.
Varžybose Lietuvos biatlonininkas ne tik neprašovė nė sykio stovėdamas, bet ir visus taikinius užvertė ypač greitai: per 20,4 sek. trečioje šaudykloje bei 20,9 sek. ketvirtojoje.
„Treneriui po varžybų sakiau, kad kai išeina pirmą šūvį padaryti gana greitai, 11-12 sekundę, tada dažniausiai visas šaudymo ritmas geras, išeina šaudyti tvarkingai. Nebūna papildomų minčių, tiesiog atvažiuoji ir nesistengi per daug atsikvėpuoti, o šaudai ir laikai ritmą. Jei pavyksta pirmą šūvį padaryti tvarkingai, tas šaudymas būna užtikrintas, greitas ir taiklus. Diena dienai nelygi, šiandien šaudykloje galėjau susikoncentruoti ir atlikti tokį darbą, kokį moku, be kažkokių didelių klaidų“, - darbu šaudykloje džiaugėsi V.Strolia.
Taip pat skaitykite: Biatlono varžybos Sočio olimpiadoje
„Istorija tam ir yra, kad būtų galima ją kurti (juokiasi - aut. past.). Prie visko priprantama. Visą laiką tikėjausi tokių rezultatų, dėl aukščiausių vietų kovoju, treniruojuosi ir stengiuosi. Rezultatas yra adekvatus įdėtoms pastangoms, tikrai nėra kažkoks kosmosas. Jei viskas tvarkingai, jei yra stabilumas, dėl tokių vietų galima kovoti. Pats sau šiemet įrodžiau, jog viskas įmanoma. Įmanoma būti dar aukščiau, tik reikia sunkiai dirbti“, - šyptelėjo V.Strolia.
- Pirmą kartą šį sezoną patekote į gėlių ceremoniją, pirmą kartą istorijoje Lietuvos atstovas pateko į bendro starto rungties Top-15. Kokios emocijos po istorinio pasirodymo? Kaip klostėsi varžybos?, - biathlonltu.com paklausė V. Strolios. - Šios gėlių ceremonijos reikėjo ne tik man, bet ir treneriams. Laukėm ir laukėm, buvome arti jos - pagaliau pavyko. Labai džiaugiuosi ir dėl savęs, ir dėl trenerių, komanda gavome motyvacijos bei pozityvo. Kalbant apie pačias varžybas, komandos personalas puikiai paruošė slides, o trasos būklė palyginus buvo labai gera - prie šiltos temperatūros trasa buvo gana kieta, man tai paranku. Šaudymas bei teisingas jėgų išdėstymas šiandien taip pat padėjo, galėjau varžytis su lyderiais, važiuoti už nugarų ir nesiplėšyti. Visada važiuodavau už kažko, išskyrus ketvirtame rate, kai Johannesas ir grupė truputį pabėgo, tačiau planas buvo važiuoti savo tempu, o ne virš galimybių ribų. Paskutiniame rate buvo sunku, sukilo vėjas. Finiše kiek išėjo, tiek važiavau, atidaviau savęs kiek galėjau. Šiaip esu tikrai labai patenkintas, viskas tvarkoje.
- Minėjote, kad pernai iškovota penkta vieta persekiojimo rungtyje buvo malonesnė už ketvirtąją sprinte. Ar ir šiandienos pozicija kontaktinėse varžybose suteikia daugiau pasitenkinimo? - Užimti kontaktinėje kovoje aukštą vietą emociškai yra maloniau. Viskas matoma, turi būti visiškai kitokia kantrybė, kai kiti vejasi tave. Esu labai laimingas, kad bendro starto rungtyje pavyko užimti tokią vietą. Reikėjo tos gėlių ceremonijos emociškai, labai džiaugiuosi, kad pavyko tą padaryti šiandien.
- Po trečiadienį vykusių asmeninių varžybų išvykote į Antholcą bei vakar sugrįžote. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? - Taip nusprendėme dėl pasaulio čempionato - kuo anksčiau pakilti į aukštikalnes, kad ten išbūti kuo daugiau dienų prieš pasaulio čempionatą. Jei būčiau nepatekęs į masinį startą, būčiau ten ir likęs, bet kadangi turėjau tokią progą sudalyvauti bendro starto rungtyje, nesinorėjo jos praleisti. Vakar vakare grįžau, sudalyvavau ir tuoj vėl išvažiuoju. Tiesiog tam, kad pasiekčiau maksimalų aukštikalnių efektą bei kuo geriau pasiruoščiau pasaulio čempionatui.
- Per gėlių ceremoniją šiltai bendravote su tituluotais varžovais. Ar jaučiatės, kad ryškiausios planetos žvaigždės jus atpažįsta bei pripažįsta? - Biatlonininkai, su kuriais teko bendrauti, visi labai draugiški. Palaikome vienas kitą ir pasidžiaugiame už vienas kitą. Kai patenkame į šešetuką, visi būname patenkinti. Manau, kad mane varžovai pažįsta. Kai Kontiolahtyje varžėmės persekiojime, norvegų treneris Tarjei‘ui Boe sakė, jog už nugaros važiuoja Strolia - tai bent pavardę žino (juokiasi - aut. past.). Kai ne pirmą kartą šešetuke, normalu, kad žinome vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Norvegijos dominavimas biatlono estafetėse
Kitų Lietuvos biatlonininkų pasiekimai
Lietuvos moterų ekipai 2023-2024 metų sezonas - sėkmingiausias šalies istorijoje. Individualių įskaitinių taškų iškovojo 82 vietą bendroje įskaitoje užėmusi L. Žurauskaitė (10 tšk.). Biatlonininkė sužibėjo pasaulio taurės Oberhofe (Vokietija) sprinte, kur buvo 31-a. Sėkmingai jai susiklostė tiek pasaulio (43 vieta asmeninėse lenktynėse), tiek Europos čempionatai (7 vieta asmeninėse lenktynėse). Įspūdingą šuolį lyginant su praėjusiu sezonu atlikusi J.Traubaitė geriausiųjų 50-uke atsidūrė net keturiuose etapuose. 23-ejų vilnietė sužibėjo gruodį Lencerhaidėje (49 vieta sprinte) bei tokią pačią poziciją užėmė Antholco trumposiose asmeninėse lenktynėse. Komandos veteranė Natalija Kočergina aukščiausius savo rezultatus užfiksavo svarbiausiame metų starte - Moravijos Nove Mesto (Čekija) vykusiame pasaulio čempionate.
Estafetės 4x7,5 km varžybose pirmasis iš lietuvių startavo T.Kaukėnas. Gulint į visus taikinius pataikęs biatlonininkas į antrą ratą iššliuožė būdamas dešimtas, o antrame šaudyme - stovint - suklydo tik kartą ir prieš paskutinį ratą buvo 12-as. Savo etape Lietuvos biatlono komandos lyderis užėmė 13 vietą, geriausiai pasirodžiusiam italui Lukasui Hoferiui pralaimėjęs vos 31,1 sek.
18 sekundžių vėliau už T.Kaukėną savo etapą baigė praėjusių metų pasaulio čempionas vokietis Erikas Lesseris, o daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas prancūzas Simonas Fourcade lietuviui pralaimėjo net 1 min. 20 sek.
„Šiandien viskas sutapo - ir slidės buvo geros, ir savijauta gera, ir šaudyme jaučiausi užtikrintas. Po ilgos pertraukos pajaučiau, kad dar kažką galiu. Jau buvau nusiminęs, kad nelabai pavyksta susikaupti, - pasakojo T.Kaukėnas. - Etapas gavosi vienas geresnių karjeroje, bet norėčiau paminėti, kad dauguma stipriausių Oberhofe (ten pasaulio taurės etapas vyko praėjusią sav. - aut. past.) dalyvavo labai daug rungčių ir čia atvažiavo tokie pavargę.“
Greičiu Lietuvos biatlonininkas lyderiams pralaimėjo nedaug. Sėkmingiausiai T.Kaukėnui susiklostė antras distancijos ratas iš trijų, kuriame jis užfiksavo identišką laiką kaip ir biatlono legenda iš Norvegijos Ole Einaras Bjoerndalenas. Vis dėlto tuo, kaip įveikė paskutinius distancijos kilometrus, lietuvis neliko patenkintas.
„Nežinau kodėl, bet pastaruoju metu paskutiniame rate jėgų neužtenka. Atrodo, kad pirmame ir antrame jų būna, bet taip atsitinka, kad trečiame nebelieka. Tas pats atsitiko ir šiandien - į vieną įkalnę pralaimėjau gal 15 sekundžių. Nieko negalėjau padaryti, tiesiog toks staigus jėgų praradimas“, - analizavo T.Kaukėnas.
Antrame etape Lietuvos komandai atstovavo Vytautas Strolia. Jo greitį trasoje užgožė netaiklūs šūviai: stovėdamas lietuvis „uždirbo“ du baudos ratus ir po dviejų etapų Lietuvos komanda jau žengė 20-ta. Po ligos startavęs Karolis Dombrovskis užfiksavo greičiausią šaudymo laiką, nesuklydo nė sykio, tačiau pozicijas prarado šliuoždamas - prieš paskutinį etapą mūsiškiai buvo 22 pozicijoje.
Dramatiškai klostėsi ketvirtasis etapas: Rokas Suslavičius turėjo „bėgti“ nuo ratu galinčio pavyti ruso Antono Babikovo bei tuo pačiu su Rumunijos ir Suomijos biatlonininkais kovoti dėl aukštesnės vietos.
Pagal taisykles, ratu atsilikusi komanda iš varžybų pasitraukia tada, kai jos atstovą ratu aplenkia varžybų lyderis, o komandai skiriama ta vieta, kurią tuo metu užėmė. Ironiška: pirmą kartą istorijoje finišą pasiekusiems lietuviams būtų buvę naudingiau… jo nepasiekti.
„Jei lyderis būtų mus pagavęs antrame rate, kada didžiąją laiko dalį šliuožiau prieš suomį ir rumuną, būtumėme dviem vietomis aukščiau. Suklydau taktiškai: kadangi lyderiams trūko apie 20 sekundžių, jog aplenktų ratu, rizikavau ir aplenkiau priekyje šliuožusį suomį. O jei sezono gale pritrūks tų 20 taškų, kad patektumėme į olimpiadą…“, - krimtosi R.Suslavičius.
Už 23 vietą lietuviams atiteko 90 Nacijų taurės taškų, o 21-ą vietą užėmusiems rumunams - 110 tšk. Šiuo metu Nacijų taurės įskaitoje mūsiškiai žengia 21-i, nuo Top-20, garantuojančio penkis kelialapius į Pjongčango olimpiadą, atsiliekantys vos 34 taškais.
„Finišavus nusivylimo buvo daugiau nei džiaugsmo. Vis dėlto finišavome 23 vietoje - gerokai toliau nei nuo geriausių mūsų estafetės varžybose užimtų vietų. Vienintelis pozityvas, kad pagrindinius konkurentus - latvius - aplenkėme viena vieta“, - sakė R.Suslavičius.
Lietuvos vyrų rinktinės iššūkiai
Tikslų planetos taurės varžybose nepavyko įgyvendinti Lietuvos vyrų rinktinei: 18 vietą Nacijų įskaitoje užėmę mūsiškiai prarado vieną kvotą bei kitą sezoną vienoje rungtyje galės startuoti trise. Didžiąją sezono dalį rinktinei atstovavo Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Maksimas Fominas ir Jokūbas Mačkinė.
„Rezultatas priklauso nuo visos komandos rezultatų ir jis yra dėsningas. Nebuvo Karolio, labai trūko jo taškų - ir aukštesnių vietų, ir pagalbos estafetėse. Tie patys mano rezultatai nebuvo geri, kas irgi lėmė daug taškų. Ir kitų komandos narių rezultatai, sakyčiau, nelabai tenkinantys. Visiems sunkiai susidėliojo šitas sezonas, - analizavo rinktinės lyderis V. Strolia. - Žinau savo priežastį, žinau, kad kitą sezoną atsistatysiu. Pozityvo tikrai nepraradau ir žinau, kad galima kovoti dėl aukštų vietų ir tos aukštos vietos bus. Praradome vietą, bet tai - ne pasaulio pabaiga. Nuo rudens prastą savijautą išskyręs geriausias Lietuvos biatlonininkas sezono eigoje sulaukė tyrimų išvadų apie prasirgtą mononukleozę - ligą, kuri sportininkams sukelia nuolatinį nuovargį, banguojančią savijautą, prastą atsigavimą po treniruočių.
„Yra tų malonių kabliukų, bet ir patys pozityviausi prapuola, nes savijauta plius minus buvo vidutinė. Tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose savijauta buvo sunki ir niekaip jos nepavyko atstatyti. Visą laiką reikėjo startuoti varžybose, didesnio laiko tarpo, kurį galėčiau skirti poilsiui ir atsistatymui, nebuvo. Bendrai sezonas labai sudėtingas, ypač psichologiškai. Kai gera savijauta ir gali kovoti - varžybos yra malonumas. O kai negali kovoti ir galvoji tik kaip finišuoti, pozityvo daug nepriduoda. Šiek tiek lengviau, kai žinai priežastis, tiesiog susitaikai. Bendroje pasaulio taurės įskaitoje rinktinės lyderis užėmė 42 vietą, iškovojęs 92 įskaitinius taškus.
Pasaulio biatlono taurės etapai
Oberhofe (Vokietija) sekmadienį baigiasi ketvirtasis šio sezono pasaulio biatlono taurės etapas. Mišrių porų estafetę kiek netikėtai laimėjo suomiai Tero Seppala ir Suvi Minkkinen (39:17.1 min., 0 baudos ratų + 5 papildomi šoviniai). Nors T.Seppala savo etapuose vis prarasdavo laiką, S.Minkkinen abu kartus buvo greičiausia tarp moterų ir pakėlė Suomiją į viršūnę. Tai buvo pirma suomių pergalė mišrių porų estafetėje per pasaulio taurės istoriją. Būtent vokiečiai perimdavo iniciatyvą tuo metu, kai trasoje būdavo vyrai. Gerai ši estafetė klostėsi estams, kurie buvo 7-i. Latviai taip pat neliko nusivylę, nes užėmė 10-ą vietą. Lietuvos duetas - Maksimas Fominas ir Natalija Kočergina - liko 18-oje vietoje (+4:53.4, 1+16) tarp 25 ekipų. M.Fominas pirmą etapą baigė 19-as (0+3), identiškai šaudžiusi N.Kočergina (0+3) pakėlė lietuvius į 18-ą vietą, tada į trasą grįžo M.Fominas, panaudojo 5 papildomus šovinius, tačiau vis tiek aplenkė varžovą iš Slovakijos. Deja, paskutiniame etape N.Kočergina užsidirbo baudos ratą (1+5) ir praleido slovakę į priekį.