Biliardas - tai sportinis žaidimas, žaidžiamas su rutuliais ir medine lazda ant stačiakampio stalo su bortais. Šis žaidimas, turintis gilias šaknis ir turtingą istoriją, išsivystė į daugybę atmainų, kurios skiriasi taisyklėmis, stalo dydžiu ir naudojama įranga. Biliardas reikalauja ne tik fizinio tikslumo, bet ir strateginio mąstymo, todėl yra populiarus tiek tarp profesionalų, tiek tarp mėgėjų.
Biliardo kilmė ir raida
Žodis "biliardas" kilęs iš prancūzų kalbos, kur "billiard" reiškia "stalo žaidimas su kamuoliais ir lazdomis". Pats žodis "billiard" yra kilęs iš prancūziško žodžio "bille", reiškiančio kamuolį, o galūnė "-ard" nurodo žaidimo pobūdį, susijusį su kamuoliais. Pirmą kartą šis žodis pasirodė XVI amžiuje.
Manoma, kad biliardas atsirado Indijoje ir Kinijoje, o XVI a. pradėtas žaisti Europoje, konkrečiai Italijoje. XVII-XVIII a. jis buvo populiarus Prancūzijos ir Anglijos dvaruose, o XIX a. paplito įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Biliardo populiarumas augo, atsirado įvairių jo atmainų, pritaikytų skirtingoms kultūroms ir žaidėjų įgūdžių lygiams.
Biliardo įranga
- Rutuliai: Rutuliai būna 4,5-6,8 cm skersmens, pagaminti iš dramblio kaulo, metalo ar plastiko. Jų dydis ir medžiaga priklauso nuo biliardo atmainos. Pavyzdžiui, rusiškojo biliardo atveju naudojami rutuliai, kurių skersmuo yra 68 mm (žaidžiant ant 9 pėdų stalo) arba 57,2 mm (žaidžiant ant mažesnių stalų).
- Lazda: Lazda yra 147-180 cm ilgio, kūgiškai siaurėjanti, su odiniu antgaliu. Žaidėjai naudoja lazdą, kad stumtų rutulius, siekdami įvaryti juos į kišenes arba pataikyti į kitus rutulius. Yra įvairių tipų lazdų, pritaikytų skirtingoms biliardo atmainoms. Pavyzdžiui, snukerio lazda dažniausiai yra dviejų dalių, su 10 mm antgaliu, o rusiškojo biliardo lazda gali būti vienos dalies, su 13 mm klijuojamu antgaliu. Žaidėjai taip pat naudoja kreidą, tokią kaip "Pioneer" kreida, kad pagerintų lazdos sukibimą su rutuliu.
- Stalas: Biliardo stalas yra įvairaus dydžio, aptrauktas žalia gelumbe su kampuose ir ilgųjų kraštų viduryje įtaisytomis kišenėmis arba be jų. Stalo dydis ir kišenių išdėstymas priklauso nuo biliardo atmainos.
Pagrindinės biliardo atmainos
Yra daugybė biliardo atmainų, kurių kiekviena turi savitas taisykles ir strategijas. Štai keletas populiariausių:
- Amerikietiškasis biliardas (Pulas): Žaidžiamas ant 225-250 cm ilgio, 112-225 cm pločio (arba mažesnio) stalo su 6 plačiomis kišenėmis. Lazda suduodama į vieną (baltąjį) rutulį taip, kad tas riedėdamas suduotų į kitą ir pastarąjį įritintų į kišenę. Tai dinamiškas žaidimas, tinkamas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems žaidėjams.
- Angliškasis biliardas (Snukeris): Žaidžiamas ant didelio (380 cm ilgio, 190 cm pločio) stalo su plačiomis kišenėmis. Mušama tik baltuoju rutuliu. 15 raudonų 1 taško vertės rutulių sudedami piramide. Snukeris reikalauja didelio tikslumo ir strateginio mąstymo.
- Rusiškasis biliardas (Piramidė): Yra 3 atmainos: piramidė, rusiškoji piramidė ir maskvietiškoji piramidė. Žaidžiama ant 250-380 cm ilgio, 190-225 cm pločio (arba mažesnio) stalo su 6 siauromis, tik 2 mm platesnėmis už rutulio skersmenį kišenėmis. Tai žaidimas, reikalaujantis didelio tikslumo, nes kišenių plotis vos 4-6 mm didesnis už rutulio diametrą.
- Prancūziškasis biliardas (Karambolis): Stalas be kišenių, stumdomi 3 rutuliai, skaičiuojami taškai. Karambolio esmė vienu rutuliu pataikyti į kitą rutulį taip, kad jis pagal tam tikras taisykles pataikytų į trečią. Gali būti reikalavimas paliesti du arba tris bortus, arba reikalavimas vienoje zonoje atlikti ne daugiau kaip sutartą karambolių kiekį. Žaidimas reikalauja daug žinių, įgūdžių ir labai tikslių biliardo stalų.
- Itališkasis biliardas (Itališkieji kėgliai): Žaidimas 3 rutuliais su stalo viduryje pažymėtose vietose pastatomais 5 įvairios vertės kėgliais.
Biliardas Lietuvoje
Pirmasis oficialus biliardo turnyras įvyko 1988 m. Panevėžyje. 1989 m. įkurta Lietuvos biliardo federacija (LBF), kuri 1992 m. priimta į Pasaulinę biliardo sąjungą, 1994 m. - į Europos biliardo federaciją. Iki 1994 m. Lietuvoje žaistas tik rusiškasis biliardas. Vėliau pradėta žaisti angliškąjį, amerikietiškąjį, itališkąjį biliardą. 1996 m. ir 2001 m. Vilniuje surengti piramidės pasaulio čempionatai. Nuo 1997 m. vyksta oficialios moterų biliardo varžybos. Kasmet rengiami įvairių biliardo rūšių šalies čempionatai, veteranų varžybos, įvairūs tarptautiniai turnyrai. 1992 m. Lietuvos komanda tapo buvusių SSRS sąjunginių respublikų rusiškojo biliardo čempione. S. Jermakovas daugiau kaip 20 kartų tapo įvairių rūšių biliardo šalies čempionu, 1998 m. pasaulio biliardo (piramidės) vicečempionu.
Taip pat skaitykite: Biliardo smūgių vadovas
Biliardas kaip sportas
Biliardą kaip sporto šaką 1997 m. pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Tai rodo, kad biliardas yra ne tik populiarus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir rimta sporto šaka, reikalaujanti įgūdžių, treniruočių ir strateginio mąstymo.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie rusiško biliardo rutulius
Taip pat skaitykite: Biliardo Federacijos istorija