Krepšinio pasaulyje kartais sužiba komandos, kurios savo žaidimu, sudėtimi ar pasiekimais palieka neišdildomą įspūdį. Vieni klubai kuria tikras dinastijas, dominuojančias daugybę sezonų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Bolonijos krepšinio klubų istoriją, apžvelgsime svarbius įvykius, žaidėjus ir pasiekimus, kurie formavo šio miesto krepšinio identitetą.
Bolonijos Krepšinio Šaknys: Nuo 1889 Metų
Italija tradiciškai laikoma futbolo šalimi, tačiau Bolonijoje situacija kitokia. Pirmosios krepšinio treniruotės šiame mieste prasidėjo dar 1889 m. Tai rodo, kad krepšinis Bolonijoje turi gilias šaknis ir ilgą istoriją.
„PalaDozza“ Arena: Istorijos Liudininkė
1956 m. atidaryta „PalaDozza“ arena, talpinanti kiek daugiau nei 5,5 tūkst. žiūrovų, tapo svarbiu Bolonijos krepšinio simboliu. Ji netgi turi pravardę - „Madison of Piazza Azzarita“. „PalaDozza“ buvo pirmasis reikšmingas sporto objektas, pastatytas Bolonijoje po Antrojo pasaulinio karo. Pirmasis sporto renginys arenoje buvo Aldo Mairano krepšinio taurės turnyras, kuriame dalyvavo šešios rinktinės: SSRS, Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Švedijos ir Italijos.
Neseniai šioje arenoje lankėsi ir Kauno „Žalgiris“. 2023-2024 m. Eurolygos sezono atidarymo rungtynes Lietuvos komanda su Bolonijos „Virtus“ žaidė būtent čia, nors Italijos komandos oficialūs namai yra daug naujesnė, 2019 m. atidaryta „Segafredo“ arena.
Bolonijos Krepšinio Klubų Aukso Amžius: „Kinder“ Dominavimas
1997-1999 metai Bolonijos krepšiniui buvo ypatingi. Tuo metu Bolonijos „Kinder“ dominavo Europos krepšinio aikštelėse. Šį klubą lietuviai atsimena su džiugesiu, nes būtent galingiausią krepšinio jėgą “ant popieriaus” parklupdė kuklusis Kauno “Žalgiris”, kad 1999m. Tačiau istorijos įrašuose to laikmečio Bolonijos Kinder įsimins, kaip jėga, kuri turbūt kėlė šiurpą visiems, kurie prieš ją stojo. Antuanas Rigodo, Emanuelis Žinobilis (prisijungė vėliau), Alesandro Abio, Hugo Skonočinis, Zoranas Savičius ir, be abejonės - generolas Predragas Danilovičius buvo daugybės pergalių architektai.
Taip pat skaitykite: Bolonijos krepšinio istorija
Lietuviškas Pėdsakas Bolonijos Krepšinyje
Nors Bolonijos krepšinio istorija glaudžiai susijusi su Italija, lietuviškas pėdsakas čia taip pat jaučiamas. Italų verslininkas Claudio Sabatini 2003 m. bandė įkurti filialą Lietuvoje. „Išsiunčiau klubo vadovą Massimo Faraoni į Lietuvą, kad jis surastų komandą, su kuria galėtume pradėti bendradarbiavimą. Norime Lietuvoje turėti klubą, kuriame galėtume auginti jaunus talentus, vėliau atvyksiančius į Italiją“, - 2010-aisiais savo viziją išsakė C.
Marco Bellineli: Bolonijos Pasididžiavimas NBA
Emilijos-Romanijos regione, kurio centras yra Bolonijos miestas, yra gimęs ir vienintelis kol kas NBA čempiono žiedą turintis italas Marco Bellineli. Tai dar vienas įrodymas, kad Bolonija yra talentų kalvė, iš kurios kyla aukščiausio lygio krepšininkai. Įdomu tai, kad M. Ginobili 2004 m.
Atminties Įamžinimas: Federico Aikštelė
Bolonijoje svarbios ne tik ryškios krepšinio žvaigždės - duoklė čia atiduodama ir mažesniems herojams. Didelis krepšinio sirgalius Federico 2019 m. žuvo autoavarijoje, kai jam buvo vos 7-eri. Berniukas žaidė vienoje iš „Fortitudo“ komandos mini krepšinio grupių, todėl klubas nusprendė jį prisiminti per 2019 m. „Visi žinome, ką Bolonijoje reiškia krepšinis. Tai populiari ir plačiai paplitusi sporto šaka rajonuose. Būtent dėl šios priežasties įgyvendiname svarbų miesto žaidimų aikštelių atnaujinimo planą. Tačiau šiuo atveju šios aikštelės vertė neapsiriboja vien sportu, bet tampa atminimo ir įamžinimo priemone mažajam Federico, jaunam krepšininkui, kuris mus per anksti paliko.
Eurolyga: Aukščiausio Lygio Turnyras
Eurolyga (angl. EuroLeague) yra aukščiausio lygio profesionalaus vyrų klubinio krepšinio turnyras Europoje. Pradėta organizuoti 1958 kaip FIBA Europos čempionų taurė (1996 pervadinta į FIBA Eurolygą). Nuo 2000 turnyrą organizuoja privati Ispanijos bendrovė Euroleague Basketball. Jos formatas buvo keletą kartų atnaujintas siekiant sukurti konkurencingesnį ir patrauklesnį turnyrą tiek komandoms, tiek sirgaliams. Nuo 2016 Eurolygoje rungtyniauja 18 stipriausių Europos komandų, kurios varžosi reguliariajame sezone, o vėliau į atkrintamąsias varžybas patenka 8 geriausios ekipos. Kiekviena komanda sužaidžia po rungtynes su kiekviena kita komanda namuose ir išvykoje. Ketvirtfinalyje serijoje iki 3 pergalių varžosi 8 geriausios komandos. 4 stipriausios komandos susitinka viename mieste, kur per pusfinalius ir finalą išsiaiškinamas Eurolygos čempionas. Eurolygos titulą yra iškovoję 22 klubai, 14 iš jų - keletą kartų. Sėkmingiausias klubas varžybose yra Madrido Real krepšinio klubas, iki 2025 sezono iškovojęs vienuolika titulų. Kauno Žalgiris Eurolygoje žaidžia nuo 1998, 1999 yra tapęs Eurolygos čempionu. Eurolygoje yra žaidę Vilniaus Lietuvos rytas (2005-08, 2010-11), Klaipėdos Neptūnas (2014-15).
Unikalios Europos Krepšinio Komandos
Kartais krepšinio pasaulį kaip kometa praskrieja tokie klubai, kurių sudėtis, žaidimo stilius ar rezultatai atima žadą. Kai kada susikuria ištisos dinastijos, kurios laimi ir dominuoja daugybę sezonų. Šiame straipsnyje mes norėtume skirti dėmesį penkioms pačioms unikaliausioms ir galingiausioms komandoms, kurios yra figūravusios Europos krepšinio pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio žvaigždės Bolonijos arenoje
1984-1986 m. Zagrebo „Cibona“
Ši komanda - tarsi žaibas butelyje (itin didelės sėkmės, gana netikėtas reiškinys). Komandos lyderis buvo krepšinio “Mocartas” - Draženas Petrovičius, kuris savo talentu užgoždavo tikrai solidžius starto penketo žaidėjus ir nuo suolo kylančius krepšininkus, tokius kaip Franjo Arapovičius. Zagrebo komandai tai buvo antras titulas iš eilės, o ši komanda finale įveikė, kaip daug kam atrodė, už save stipresnę komandą. 1986m.
1988-1991 m. Splito „Jugoplastika“
Taip jau išpuolė, kad tam tikru metu Jugoslavijos klubai buvo dominuojanti jėga Europos krepšinyje. Apriboti žaidėjų perėjimai ir įspūdinga talentų gausa tam tikrus klubus apdovanodavo 5-6 super talentingais krepšininkais. Po Cibonos į areną tvirtai žengė Splito Jugoplastika. Originalusis Luka Dončičius, vėliau tapęs 3 kartus NBA čempionu - T.Kukočius, centras Dino Radža, Duško Ivanovičius, Velimiras Perasovičius, Žanas Tabakas. Jeigu ir nepamenate pastarųjų trijų žaidžiančių, tikriausiai girdėjote jų pavardes. Tai - itin sėkmingi treneriai, kurių darbovietės - Eurolygos klubai.
2004-2005 m. Tel Avivo „Maccabi“
Šį klubą atsimename su šypsenomis ir su liūdesiu, jeigu esame “Žalgirio” fanais. Tai yra klubas, kurio galios viršūnė yra, kaip niekas kitas. Tikra puolimo mašina buvęs Maccabi turėjo ginklus visose pozicijose. Įžaidėjas ir bene geriausias to meto Eurolygos krepšininkas “auksinis berniukas” - Š. Jasikevičius, itin universalus 4 numeris Nikola Vujčičius bei puolime labai pavojingas A. Komandos veteranai sakė, kad susižaidimas ir komandos dinamika buvo tokio lygio, kad jiems užtekdavo rimtai treniruotis 1-2 kartus per savaitę. Aišku, dinastijos galėjo ir nebūti, jeigu “Žalgirio” žaidėjai būtų išlaikę pranašumą, o D.Sharp’as nebūtų pataikęs fantastiško tritaškio su sirena. Bet čempionai dėl to ir yra čempionais, kad laimi net ir tada, kai situacija atrodo beviltiška.
2012-2013 m. Pirėjo „Olympiacos“
Naujausia ir, ko gero daug kam labai kontraversiškas mintis kelianti komanda. Kodėl? Ogi todėl, kad to meto Olympiacos buvo ganėtinai gynybinė (kaip įprasta Graikijai) komanda. Bet nepaisant galbūt ir ne pačio gražiausio žaidimo, rezultatų nuneigti nepavyks.
Achille Polonara: Nuo Ankonos Iki Žalgirio
Vyresnysis brolis ar sesuo kitiems vaikams dažnai būna sektinas pavyzdys. Jei ryšiai šeimoje stiprūs, vyriausiajam užsiėmus kuria nors veikla, tuo pačiu keliu neretai pasuka ir jaunesnieji. Būtent taip prieš ketvirtį amžiaus atsitiko Ankonos mieste gyvenusioje Polonarų šeimoje. Vyriausiajam sūnui Valerio pradėjus lankyti krepšinio treniruotes, tapti krepšininku panoro ir septyneriais metais jaunesnis brolis Achille.
Taip pat skaitykite: Nuo ambicijų iki žlugimo: „Skipper“
Valerio Polonara ryškaus pėdsako krepšinyje nepaliko. Nors jis žaidė ilgai, net geriausiame karjeros etape sudomino tik Italijos antrosios lygos („Serie A2“) klubus, bet daugiausia rungtyniavo trečiosios lygos („Serie B“) komandose. Tuo tarpu Italijos rinktinėje ir Eurolygoje įsitvirtinęs Achille Polonara tapo gerai žinomas visiems Europos krepšinio mėgėjams.
Nors Achille pranoko vaikystėje jam pavyzdžiu buvusį vyresnįjį brolį, Valerio parodyta gyvenimo kryptis jaunėliui turėjo kone lemiamą įtaką. A.Polonara sporto salėje praleisdavo nemažai laiko dar tada, kai menkai suprasdavo, kad vyksta krepšinio aikštėje, nes tėvai stengdavosi nepraleisti Ankonoje vykdavusių vyresniojo sūnaus komandos rungtynių, dažnai keliaudavo ir į kitus miestus, o kartu, suprantama, veždavosi ir mažąjį Achillę.
„Achille buvo anksti įmestas į krepšinio pasaulį ir užaugo rankose laikydamas krepšinio kamuolį. Galbūt jam buvo lengviau, nes buvau jam pavyzdys ir mano patirtis pravertė siekiant krepšininko karjeros“, - jaunesniajam broliui pagarsėjus, sakė V.Polonara.
Brolių ryšys liko stiprus iki šiol. „Aš ir Achille esame labai artimi, esame ir broliai, ir draugai, vienas kitam išsipasakojame viską. Esu vyresnis, todėl turiu ko jį pamokyti. Jis nesiliovė manęs klausyti net tada, kai pradėjo žaisti aukšto lygio klubuose. Mūsų stiprus ryšys nenutrūksta net mums esant toli vienas nuo kito“, - tvirtina „Žalgirio“ naujoko vyresnysis brolis.
Apie šimtą tūkstančių gyventojų turinti Ankona nėra stiprus krepšinio centras. Kai A.Polonara buvo mažas, šio miesto komanda žaidė vos ketvirtojoje Italijos lygoje. Po to Ankonos klubas pakilo į trečiąją šalies krepšinio pakopą, tačiau pradėjus skleistis A.Polonaros talentui, jam reikėjo žaisti aukštesnio lygio varžybose.
Dėl to būdamas šešiolikos A.Polonara paliko gimtąjį miestą ir išvyko į Teramą, kurio komanda tuo metu varžėsi „Serie A“. Atstovaudamas Teramo klubui A.Polonara debiutavo stipriausioje Italijos lygoje, paskui po kelis sezonus praleido Varėzės, Emilijos Redžo ir Sasario ekipose.
Ankonietis buvo pastebimas, netgi pateko į Italijos rinktinės trenerių akiratį, tačiau nebuvo ryški žvaigždė. Todėl net Italijos krepšinio apžvalgininkai gerokai nustebo, kai 2019 metais A.Polonara sudarė sutartį su Eurolygoje rungtyniaujančia Vitorijos „Baskonia“.
Po pirmojo Ispanijoje praleisto sezono atrodė, kad „Baskonia“ suklydo. Naujokas iš Italijos žaisdavo vos po kelias minutes, pelnydavo 3,1 taško ir atlikdavo tik epizodinį vaidmenį.
Viskas staiga ir netikėtai pasikeitė 2020-2021 metų sezone, kuriame A.Polonara tapo vienu iš didžiausių Eurolygos atradimų. Jo vidurkis šoktelėjo beveik keturis kartus (iki 12,2 tšk.), o „Baskonia“ puolėjas sulaukė gausybės puikių atsiliepimų ir dėl gniuždančių tritaškių, ir dėl užsispyrimo, ir dėl komandą užvedančių emocijų.
„Antrąjį sezoną Vitorijos komandoje mano vaidmuo buvo svarbesnis ir aikštėje praleidau daugiau laiko. Ilgiau žaidžiant, yra daugiau galimybių atskleisti savo talentą ir padėti komandai“, - savo proveržį paaiškino A.Polonara.
Prieš keliolika metų Italijos vaikinų rinktinėse A.Polonara nebuvo pagrindinis žaidėjas, bet jo kolekcijoje yra vienas jaunų krepšininkų turnyruose iškovotas vertingas suvenyras - 2011 metų Europos 20-mečių pirmenybių sidabro medalis.
Tame turnyre italai pralaimėjo pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinei, bet paskui žaidė daug geriau negu lietuviai, kurie net nepateko į antrąjį etapą. A.Polonara labiausiai pasižymėjo kaip tik per rungtynes su lietuviais, į kurių krepšį įmetė 18 taškų. Po to „sidabrinėje“ komandoje kur kas ryškiau spindėjo gabiausiais tos kartos krepšininkais laikyti Sandro Gentile ir Nicolo Melli, o A.Polonarai treneris skyrė mažiau svarbų vaidmenį.
Į Italijos vyrų rinktinę A.Polonara pirmą kartą buvo pakviestas 2012 metų vasarą, bet nacionalinėje komandoje įsitvirtino gerokai vėliau. Tiesa, jis žaidė 2015 metų Europos pirmenybėse, per kurių rungtynes aikštėje praleisdavo vos po kelias minutes, bet po to nepateko į dvyliktuką nei per 2017 metų Europos pirmenybėse, nei per 2019 metų pasaulio pirmenybėse.
A.Polonaros valanda išmušė per Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, kuris vyko 2021 metų vasaros pradžioje Belgrade. Serbijos sostinėje italai lemiamose rungtynėse įveikė šeimininkę ir aiškią favoritę Serbijos rinktinę, o A.Polonara buvo išrinktas geriausiu atrankos turnyro žaidėju.
„Jaučiuosi nuostabiai. Nugalėjome labai stiprią komandą jos arenoje. Žinojome, kad bus labai sunku, bet mums pavyko. Atlikome neįtikėtiną darbą ir po 17 metų pertraukos vėl galime švęsti. Puikiai puolėme, tačiau ne blogiau ir gynėmės. Paskutines penkias minutes sunkiai kentėjome, tačiau puiki gynyba ir pasitikėjimas savimi nulėmė pergalę“, - italams po 17 metų pertraukos iškovojus kelialapį į olimpines žaidynes, džiūgavo A.Polonara. Jis atrankos turnyro finale pelnė 22 taškus ir atkovojo 12 kamuolių.
„Žaisti rinktinėje didžiulis malonumas. Jaučiuosi esąs svarbesnis žaidėjas negu praėjusiais metais. Nejaučiu jokio spaudimo, bet jaučiuosi labai motyvuotas. Mūsų komandoje yra labai daug naujų krepšininkų, bet nė vienas nieko nebijome, visi puikiai suprantame vienas kitą“, - Italijos olimpinę rinktinę apibūdino A.Polonara.
„Manau, olimpinės žaidynės buvo mano karjeros viršūnė. Daugelis žmonių mano, kad dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra svarbiau, negu žaisti Eurolygoje arba NBA. Ypač, jei pavyksta laimėti medalį. Nors mes medalių nelaimėjome, patyrėme neįtikėtiną jausmą“, - po Tokijo žaidynių, kurių ketvirtfinalyje italai pripažino Prancūzijos krepšininkų pranašumą, sakė A.Polonara.
Užpernai Italijos olimpinėje rinktinėje A.Polonara nebuvo vienintelis ankonietis. Šio miesto treneriai išugdė dar vieną talentą Alessandro Pajolą. Įdomu, kad sutampa ne tik šių krepšininkų inicialai, bet ir dar viena karjeros detalė - A.Pajola lankyti treniruotes irgi pradėjo sekdamas vyresniojo brolio pėdomis.
„Didžiuojamės mūsų jaunėliais. Smagu matyti, kad Achille žaidžia Italijos rinktinėje, bet dar smagiau yra dėl to, kad jis rinktinėje yra ne vienintelis ankonietis“, - sakė V.Polonara, kai Tokijo olimpinių žaidynių dienomis jį ir Lorenzo Pajolą, vyresnįjį A.Pajolos brolį, pakalbino „Il Resto del Carlino“ leidinys.
A.Polonaros sutartis su „Baskonia“ baigėsi 2021 metais. Baskų klubo vadovai nelaukdami tarpsezonio ant stalo paklojo naują dviejų sezonų sutartį, bet savo vertę pakėlęs italas sulaukė ir pelningesnių pasiūlymų. Labiausiai viliojusį pasiūlymą pateikė Stambulo „Fenerbahçe“, užmetęs tinklą ne vien ant A.Polonaros, bet ir ant jo komandos draugo amerikiečio Pierrios Henry. Abu žaidėjai priėmė „Fenerbahce“ kvietimą ir liko komandos draugais vilkėdami kitą aprangą.
Tačiau sezonas „Fenerbahce“ gretose nesusiklostė nei vienam, nei kitam. Nors A.Polonaros statistika Stambulo klube nebuvo prasta (vid. 7,3 tšk.), jis komandoje nesijautė reikalingas. Ypač po to, kai per Turkijos lygos atkrintamąsias varžybas dėl legionierių limito nė karto nepateko į dvyliktuką.
Turkijos čempionu tapusio A.Polonaros sutartis su „Fenerbahce“ turėjo galioti ir šį sezoną, bet buvo nutraukta abipusiu sutarimu. Tad praėjusių metų vasarą puolėjas vėl atsidūrė karjeros kryžkelėje.
Atsisveikinęs su „Fenerbahce“ klubu, jis nagrinėjo du labiausiai sudominusius variantus: Bolonijos „Virtus“ ir Stambulo „Anadolu Efes“.
„Erginas Atamanas („Anadolu Efes“ treneris, anksčiau kelis sezonus dirbęs ir Italijoje - aut.past.) paskambino man ir beveik be akcento kalbėdamas itališkai paaiškino, kodėl jam manęs reikia siekiant apginti Eurolygos čempiono vardą. Jau buvau bepasirašąs sutartį su „Virtus“, bet galimybė žaisti su Shane‘u Larkinu ir Vasilije Micičiumi išsklaidė mano abejones“, - vasarą Italijos leidiniui „Corriere dello Sport“ pasakojo A.Polonara.
Vis dėlto ir antroji turkiškoji karjeros dalis nebuvo sėkminga. Ji truko net trumpiau negu pirmoji, ir „Anadolu Efes“ nepritapęs A.Polonara šio sezono viduryje gavo leidimą ieškoti naujos komandos.
Veikti reikėjo labai greitai, nes prasidėjus antrajam Eurolygos ratui klubai nebeturi teisės registruoti krepšininkus, kurie šį sezoną žaidė kitose Eurolygos komandose. Apsispręsti liko vos kelios dienos, bet 31 metų A.Polonaros interesai sutapo su pamainos susižeidusiam Tyleriui Cavanaugh ieškojusio „Žalgirio“ interesais.
„Turiu daug tikslų, žinau, kad jų turi ir Kauno klubas. „Žalgiris“ kiekvienais metais stengiasi kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose, o šį sezoną jau įrodė, kad gali kovoti su visais varžovais. Tai man patinka, dėl to čia ir esu, - atvykęs į Kauną, „Žalgirio“ interneto svetainei sakė naujokas iš Italijos. - Manau, kad man reikia susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Reikia grįžti į įprastą krepšinio ritmą. „Žalgiris“ kaunasi su visais ir spinduliuoja troškimu laimėti. Lietuvių kovos dėl patekimo į atkrintamąsias vieta tapo