2025 m. kovo 29 d. įvyko Lietuvos buriavimo federacijos prezidento rinkimai, kuriuose išrinktas naujas vadovas, kuris pareigas eis iki 2029 m. Šis įvykis žymi naują etapą Lietuvos buriavimo sporte, todėl svarbu aptarti, kokie iššūkiai ir galimybės laukia naujojo prezidento ir visos buriavimo bendruomenės.
Buriuotojų apdovanojimai ir 2015 metų įvykiai
Lietuvos buriavimo bendruomenė kasmet apdovanoja geriausius sportininkus ir įvykius. 2015 metais geriausiu buriuotoju išrinktas Juozas Bernotas, o buriuotoja - Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt. Metų jaunaisiais buriuotojais tapo Domantas Juškevičius ir Milda Eidukevičiūtė. Metų įgula - jachtos „Keturi vėjai“ komanda, o metų regata - „Rudens vėjas“. Svarbiausiu buriavimo įvykiu pripažinta komandos „Brunel“ antros vietos pergalė lenktynėse aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“. Taip pat apdovanoti geriausias burlentininkas Rytis Jasiūnas, jėgos aitvarų sportininkas Viktoras Šeputa, buriuojanti šeima Gintautas ir Simona Minelgai su vaikais, teisėjas Vilius Tamkvaitis, „optimistas“ Laurynas Ivanauskas, senjoras Alvydas Kalanavičius ir įdomiausia kelionė jachta „Launagis“ Lietuva-Norvegija-Lietuva.
Juozas Bernotas, iškovojęs metų buriuotojo titulą, dėkojo savo palaikytojams iš treniruočių stovyklos Tenerifėje. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis pabrėžė, kad J. Bernotas ne vienerius metus atkakliai siekė savo tikslo, todėl buvo išrinktas geriausiu buriuotoju. Jis antrą kartą iškovojo Lietuvai kelialapį į olimpiadą ir aktyviai dalyvavo varžybose, ruošdamasis olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire.
Gintarė Volungevičiūtė - Scheidt jau trečią kartą išrinkta geriausia buriuotoja. Ruošdamasi 2016 metų olimpinėms žaidynėms, ji įgavo puikią sportinę formą ir yra viena iš stipriausių „Laser Radial“ klasės buriuotojų.
Rokas Milevičius, atsiimdamas prizą už komandos „Brunel“ pasiekimą, džiaugėsi ir atskleidė, jog komanda vėl dalyvaus 2017-2018 metų varžybose.
Taip pat skaitykite: Madeiros sala: gidas
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija
Lietuvos sporto federacijos prezidentas Andrius Jankūnas puikiai prisimena tą momentą, kai 2016 m. gruodžio 20 d. buvo išrinktas Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos prezidentu. Jis pabrėžė vandensvydžio visuomenės palaikymo svarbą ir prisiminė savo aktyvaus sportavimo laikotarpį, teigdamas, kad bazės nebuvo geresnės, o treneriai turėjo daugiau ryžto bei energijos. A. Jankūnas yra vienintelis šalies sporto federacijos prezidentas, kuris aktyviai sportuoja ir šiandien, per Lietuvos čempionatus pelno medalių.
A. Jankūnas pasidalijo istorinėmis įžvalgomis apie Lietuvos vandensvydį, paminėdamas, kad pirmosios oficialios varžybos įvyko 1931 m. Klaipėdoje, o 1938-aisiais vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados programą. Jis taip pat pabrėžė, kad 1949-1952 m. pirmieji Lietuvos čempionatai buvo surengti Zarasuose ežere.
A. Jankūnas džiaugėsi, kad bendradarbiaujant su Zarasų sporto centru 2014-ųjų vasarą vandensvydis vėl sugrįžo į Zarasus. Jis taip pat paminėjo, kad Kauno savivaldybė po rekonstrukcijos buriavimo ir irklavimo bazėje „Bangpūtys“ įrengė atvirą baseiną, tinkantį ne tik vandensvydžio treniruotėms, bet ir varžyboms rengti.
Tapęs federacijos prezidentu, A. Jankūnas siekė suvienyti visus vandensvydį propaguojančius miestus ir jų atstovus. Jis pasiekė tikslą suburti pajėgią Lietuvos vandensvydžio vyrų rinktinę, kurią patikėjo treniruoti Anatolijui Asajavičiui.
A. Jankūnas pabrėžė, kad Lietuvos vandensvydžio rinktinė dalyvauja Europos čempionato atrankos turnyruose ir siekia išsikovoti teisę patekti į pagrindinį finalą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vandensvydis reikalauja nemenkų piniginių išteklių, nes brangūs baseinai.
Taip pat skaitykite: Buriavimo kursų vadovas
A. Jankūnas teigė, kad Sporto rėmimo fondas nėra pagrindinis federacijos pajamų šaltinis, tačiau jie gavo finansavimą keliems projektams įgyvendinti. Jis taip pat paminėjo, kad nemažai lėšų vandensvydžiui skiria iš asmeninės kišenės.
A. Jankūnas džiaugėsi, kad vandensvydžio geografija pamažu plečiasi ir po ilgos pertraukos ši sporto šaka atgaivinta Klaipėdoje. Jis teigė, kad ketina likti vandensvydžio sporto federacijos veikloje, galbūt ne vadovauti, o kažkaip kitaip prisidėti.
Lietuvos irklavimo federacijos prezidento rinkimai
Prezidento rinkimuose dalyvavo du kandidatai - bendruomenė rinkosi tarp nuo 2021-ųjų federacijai vadovaujančio M.Griškonio ir tris kadencijas (2009-2021 m.) iki tol dirbusio Dainiaus Pavilionio. Konferencijoje dalyvavo 29 iš 31 balsavimo teisę turinčių narių. Prezidento rinkimuose M.Griškonis sulaukė 27 balsų, 2 nariai susilaikė.
M.Griškonis šiuo metu taip pat eina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinio sekretoriaus ir Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus pareigas. Perrinktas prezidentas į LIF viceprezidentus pateikė karjeras baigusių irkluotojų kandidatūras - olimpinio bronzos medalio laimėtoją Donatą Karalienę ir pasaulio čempioną Rolandą Maščinską. Abu jie patvirtinti naujose pareigose.
Irklavimo bendruomenės nariai taip pat išrinko šešis naujus Vykdomojo komiteto (VK) narius. Šis šešetas, prezidentas ir du viceprezidentai artėjančius ketverius metus sudarys 9 narių Vykdomąjį komitetą.
Taip pat skaitykite: Neopreninės kojinės jūrininkams
M.Griškonis teigė, kad Vykdomajame komitete šią kadenciją turėsime net penkis olimpiečius - sportininkus, pasiekusius pačius aukščiausius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose ar net olimpinėse žaidynėse. Jis taip pat pabrėžė, kad skirs didelį dėmesį pakrančių irklavimui ir irklavimo plėtrai visoje Lietuvoje.
Apeliacinės komisijos nariais patvirtinti Edmundas Daukantas, Rima Karalienė ir Ignė Zabulionytė. Trenerių tarybos pirmininku vienbalsiai patvirtintas Antanas Lavickas.
Konferencijos pradžioje M.Griškonis nariams pateikė LIF Vykdomojo komiteto keturmečio ciklo (2021-2025 m.) ataskaitą bei LIF Garbės ženklu apdovanojo Vladislavą Sokolinskį.
Raimundas Daubaras - naujasis LBS prezidentas
Naujasis Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Raimundas Daubaras visuomet nestokojo idėjų, kaip sutelkti ne tik buriuomenę, bet ir visą visuomenę. R.Daubaras, savo gebėjimus žadantis pritaikyti ir nustatydamas LBS kursą, teigia, kad pirmiausia yra vadybininkas.
R.Daubaras su komanda pasiūlė ir daug kitų nepamirštamų projektų: „Laisvę Joninėms“, „Lietuva - šviesiausia Europos valstybė“, „Varom už Lietuvą“, pirmojo lietuviško palydovo „LitSAT-1“ paleidimą į kosmosą.
R.Daubaras nori pritaikyti savo patirtį ir žinias vadovaudamas LBS - organizacijai, vienijančiai ne tik olimpinių aukštumų siekiančius sportininkus, bet ir tuos, kuriems buriavimas yra laisvalaikio leidimo būdas.
R.Daubaras teigia, kad jam svarbu, kad visi buriuotojai jaustųsi turintys jiems atstovaujančią organizaciją. Jis svajoja, kad olimpinėse žaidynėse turėtume daugiau savo šakos atstovų nei iki šiol ir kad šį tikslą pasiektume jau iki 2024-ųjų Paryžiaus žaidynių.
R.Daubaras teigia, kad LBS išskirtinė tuo, kad vienija ne tik sportininkus, bet ir apskritai visus žmones, kurie stoja po burėmis ir draugauja su vėju, tad iššūkių daug. Jis pabrėžia, kad vienas didžiausių jų tikslų - turėti trečią olimpietį. Be to, jie parengs specialią programą, kaip kuo daugiau vaikų pritraukti į buriavimo mokyklas savivaldybėse. Tačiau R.Daubaras atkreipia dėmesį, kad stinga trenerių, nes universitetai jų neparengia.
R.Daubaras teigia, kad kalbant apie sportinį buriavimą didžiausias jiems teksiantis iššūkis - per trejus metus iki Paryžiaus žaidynių patvirtinti stiprią pasirengimo joms programą ir tinkamai parengti sportininkus. Jis tikisi, kad į Paryžiaus žaidynes vyks bent du Lietuvos buriuotojai, kaip ir į Tokiją ar Rio de Žaneirą, bet tikisi iškovoti daugiau kelialapių.
R.Daubaras mano, kad Paryžiuje vėl turėsime burlentininką. Jis taip pat teigia, kad pajėgi ir mūsų buriuotoja Viktorija Andrulytė, tapusi Gintarės Volungevičiūtės pamaina.
R.Daubaras LBS viceprezidentu, atsakingu už sportinį buriavimą, siūlys Raimondą Šiugždinį - Europos ir pasaulio čempioną. Prisidėti prie R.Šiugždinio kvies Roką Milevičių, kuris dalyvavo 2012 m. Londono žaidynėse, o paskui tapo pirmuoju lietuviu, pakviestu į profesionalią komandą „Team Brunel“ dalyvauti elitinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse.
R.Daubaras teigia, kad svarstydamas apie laisvalaikio buriavimą žengė netikėtą žingsnį ir į tarybą pasiūlė buvusį prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską, kuris pats laisvalaikiu buriuoja. Siūlysiu jį už pramoginį buriavimą atsakingu viceprezidentu, nes norime pritraukti daugiau pramoginio buriavimo atstovų į LBS.
R.Daubaras tikina, kad tikrai ras laiko buriavimui. Jis teigia, kad niekaip nenori palikti „Ambersail 2“ ir su partneriais įsigijo dar vieną jachtą, kuri vadinsis „Rhino“, tad tikiuosi ir su ja plaukti tarptautinėse varžybose.
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento poste Raimundas Daubaras pakeitė nuo 2012 m. sąjungai vadovavusį Naglį Nasvytį. Buvęs prezidentas N.Nasvytis liko LBS tarybos narys.
LBS 90-mečio jubiliejus
Savaitgalį, kai visa Lietuva šventė sportą Olimpinės dienos renginyje, buriuotojai išskirtinai pažymėjo ir savo sukaktį - Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau - LBS) 90 jubiliejų. Vieningai keldami progines bures skirtinguose šalies vandens akvatorijose, jie pradėjo šventę, kuri Lietuvoje bus minima visus metus.
D. Gudzinevičiūtė teigė, kad buriavimas iš tiesų reikalauja valios, kantrybės, pasitikėjimo savimi - tai savybės, be kurių neįmanomi nei sportiniai, nei gyvenimo pasiekimai. Ji linkėjo, kad šis jubiliejus taptų dar viena banga, kuri veda pirmyn: su vėju, drąsa ir bendryste.
Uostamiestyje LBS 90 vėliavą kruizinių laivų terminale iškėlė patys jauniausi buriuotojai - Lietuvos „Optimist“ jachtų klasės rinktinės nariai. R. Daubaras paminėjo faktą, kad 1935 m. birželio 4 d. darbą pradėjusi LBS įsikūrė netgi metais anksčiau nei Lietuvos krepšinio federacija.
Kauno mariose bures vieningai kėlė tiek Kauno kreiserinių, komandinių jachtų buriuotojai, tiek Lietuvoje sukurtų „RS 280“ sportinių komandinių jachtų įgulos, tiek jaunieji „Bangpūčio“ sporto mokyklos auklėtiniai. Buriavimo meka vadinamoje Nidoje buriuotojai greta šventinės regatos organizavo dar ir „Atvirų denių dieną“. LBS 90 vėliava ir burės šeštadienį taip pat kilo Elektrėnų mariose, kur skirtingų jachtų klasių buriuotojai dalyvavo šventinėje regatoje.
Praėjęs savaitgalis tebuvo visus metus truksiančios šventės pradžia. Toliau po Lietuvą keliaus vizuali paroda, atspindinti 90-ies metų buriavimo istoriją. Visą vasarą skirtinguose miestuose norintieji susipažinti su buriavimu galės dalyvauti „Atvirų denių dienose“ - užlipti ant svečiams atsivėrusių jachtų, o gal net trumpam išplaukti paburiuoti. Šventinį sezoną uždarys įspūdingas LBS 90 GALA vakaras.
Narystė „Nordic Sailing Federation“
Lietuva priimta į vieną įtakingiausių pasaulio buriavimo organizacijų „Nordic Sailing Federation“. Šalies narystę federacijoje užtvirtino paties Norvegijos karalius Haraldo V rankos paspaudimas.
Pasak N. Nasvyčio, narystė šioje organizacijoje mums yra didelis pripažinimas. Tai iš esmės keičia Lietuvos buriavimo sporto statusą, nes atsidūrėme vienose gretose su jūrinėmis valstybėmis, turinčiomis senas buriavimo tradicijas.
Tapusi federacijos nare, Lietuva turės didesnę įtaką priimant globalius buriavimo sportą liečiančius sprendimus. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos buriuotojų profesionalumo lygis sparčiai kilo. Prie to prisidėjo kreiserinio buriavimo pasiekimai, ryškūs jachtos „Ambersail“ pasirodymai pasaulinėse regatose bei olimpiečių rezultatai.
tags: #buriavimo #federacijos #prezidentas