Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė - šalies pasididžiavimas, turinti ilgą ir įvairią istoriją. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1923 m. iki dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose, rinktinė patyrė pakilimų ir nuosmukių. Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusius Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės kapitonus, jų indėlį į komandos istoriją ir įtaką Lietuvos futbolui.
Lietuvos Futbolo Istorijos Apžvalga
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5. Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat TSRS okupacijos 1940 m.
Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams - 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai - 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas.
1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai).
Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse ir Baltijos Taurės Turnyre
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo).
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: T. Kučinsko atsistatydinimas
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. 1938 m.
Laikotarpis TSRS Sudėtyje ir Nepriklausomybės Atgavimas
Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m.
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras.
Dalyvavimas Atrankos Varžybose po Nepriklausomybės Atgavimo
Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. Lietuvos rinktinė iki šiol 8 kartus yra bandžiusi patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Iš viso per šiuos bandymus (neskaičiuojant dabar vykstančių 2010 m.
Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai - 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo - per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų - penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse).
Taip pat skaitykite: Nuo irklavimo iki olimpinio sporto
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras - atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje - per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 - pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 - kroatams, 1:3 - ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 - italams).
Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo - patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje - Vilniuje - pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk - 0:3 ir 0:1 - nusileista grupės nugalėtojams rumunams).
Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti - Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas), tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 - čekams, 1:2 - estams ir 0:2 - bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3).
Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės - 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams.
Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai - iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1), o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1).
Taip pat skaitykite: „Ural Great“ krepšinio klubas
2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai - lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną - tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje.
Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti.
Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas - 12 taškų (10 rungtynių - 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje.
Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai - lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0 ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4).
Žymūs Lietuvos Rinktinės Kapitonai
Romualdas Marcinkus
Romualdas Marcinkus - žaidė 1927-1938 m., nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. Romualdas Marcinkus 1932 m. LFL Centro komiteto buvo paskirtas rinktinės treneriu. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai).
Edgaras Jankauskas
Edgaras Jankauskas (1991-2008) - 2003 m. UEFA taurės ir 2004 m. Edgaras Jankauskas yra vienintelis Čempionų lygą laimėjęs Lietuvos futbolininkas yra atstovavęs 16 klubų ir dirbęs su daugybe trenerių, tarp jų ir Jose Mourinho „Porto“ komandoje.
Deividas Šemberas
Deividas Šemberas (1996-) - 2005 m.
Tomas Danilevičius
Buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas ir kapitonas Tomas Danilevičius šveicarišką futbolą pažįsta ne iš pasakojimų. Baigęs karjerą Tomas įsikūrė „itališkoje“ Šveicarijos pusėje, Lugano mieste, tačiau Lietuvai ir, be abejo, lietuviškam futbolui toli gražu nėra abejingas.
Antradienį į Lietuvą iš Italijos grįžęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius tik trumpam užsuko į namus, šnektelėjo su artimaisiais. Jau kitą dieną puolėjas skubėjo į Kauną, kur Nacionalinėje futbolo akademijoje nuo ankstyvo ryto turėjo įsijausti į visiškai naują - trenerio - vaidmenį. 31 metų „Livorno“ klubui atstovaujantis futbolininkas laikė egzaminus UEFA B trenerio licencijai gauti.
„Ne, apie karjeros pabaigą dar tikrai negalvoju“, - patikino T. Danilevičius - „Tačiau jau matyt atėjo laikas pagalvoti apie ateitį, o savo karjeros be futbolo neįsivaizduoju. UEFA B licencija leidžia treniruoti vaikų ir jaunimo komandas. Nacionalinės futbolo akademijos rengiami kursai prasidėjo dar spalį. Dauguma kursantų egzaminus jau sėkmingai išlaikė. Tarp jų ir buvę rinktinės nariai Edgaras Jankauskas, Vaidas Žutautas, Igoris Stukalinas. T. Danilevičiui ne tik teko nukelti „egzaminų sesiją“, bet ir mokytis savarankiškai (eksternu). Tokią galimybę suteikia UEFA, kuri siekia, kad profesionalūs žaidėjai galėtų derinti futbolininko karjerą su mokslais. UEFA „Fast Track“ programa suteikia visą reikalingą metodinę medžiagą, kurios pagalba žaidėjai rengiasi atsiskaitymams.
„Italijoje prieš rungtynes įprasta užsidaryti nuo visų ir ramiai ruoštis, vyksta nemažai stovyklų. Tarp treniruočių yra laisvo laiko, kai tiesiog sėdi viešbutyje ir žiūri filmus. Aš tą laiką nusprendžiau išnaudoti studijoms“, - sakė ilgą ir sudėtingą sezoną Italijos aukščiausioje futbolo lygoje praleidęs rinktinės kapitonas.
T. Danilevičiaus pasirengimą Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune visą dieną testavo egzaminų komisija. Futbolininkas turėjo pristatyti 6 savaičių treniruočių planą, buvo vertinama, kaip treneris individualiai bendravo su jaunu žaidėju ir nustatė jo psichologinę būseną. T.Danilevičius laikė ne tik teorijos, bet praktinį egzaminą - vedė treniruotę 12 metų berniukų futbolo komandai. Egzaminų komisija vertins T. Danilevičiaus pasirodymą ir spręs, ar suteikti UEFA B licenciją.
Rinktinės kapitonas teigė įpratęs prie spartaus gyvenimo tempo ir tikino esąs pasirengęs ketvirtadienį prasidedančiai treniruočių stovyklai prieš draugiškas rungtynes su Ukraina. „Ukrainiečiai - labai stiprūs varžovai. Prisiminus su jais žaistas rungtynes galiu pasakyti, jog lengva nebus. Be to, jie turi naują trenerį, naują stadioną. Tai pirmosios jų rungtynės šį sezoną, todėl Ukrainos rinktinė stengsis savo sirgaliams padovanoti įsimintiną žaidimą“, - vertino T.Danilevičius. Nepaisant stipraus oponento T.Danilevičius teigė laukiąs būsimų rungtynių ir atrankos ciklo su rinktine bei naujuoju treneriu. „Raimondą Žutautą jau neblogai pažįstu, nes jis buvo rinktinės kapitonas tuo metu, kai buvau pirmą kartą buvo pakviestas atstovauti Lietuvai“, - kalbėjo puolėjas. Prie komandos draugų rinktinėje T.Danilevičius prisijungs ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje.
tags: #buves #lietuvos #nacionalines #futbolo #rinktines #kapitonas