Klaipėdos Vasaros Estrados Istorija: Nuo Idėjos Iki Dabarties

Įvadas

Klaipėdos vasaros estrada - svarbus kultūrinis objektas, menantis įvairius miesto istorijos etapus. Šiame straipsnyje apžvelgiama estrados atsiradimo istorija, statybos ypatumai, veikla sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu, taip pat dabartinė būklė ir ateities vizijos.

Estrados Idėjos Gimimas ir Vietos Paieškos

Mintis apie vasaros estradą Klaipėdoje gimė dėl poreikio turėti tinkamą vietą miesto dainų ir šokių šventėms, moksleivių dainų šventėms ir kitiems renginiams. Tuo metu pagrindinė miesto renginių vieta buvo stadionas, kuris labiau tiko sportinėms varžyboms nei choro ar šokių ansamblių pasirodymams.

Pasak V., buvo svarstomos įvairios vietos estradai statyti, įskaitant Smiltynę. Tačiau Smiltynės variantas turėjo trūkumą - susisiekimą. Po renginio, kuriame paprastai dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių, keliantis keltu per marias galėjo kilti įvairių problemų. Todėl šios vietos atsisakėme. Po ilgų svarstymų pasirinkome dabartinę vietą pušyne.

Projektavimo Ir Statybos Iššūkiai

Gavus finansavimą iš Valstybinio plano komiteto, prasidėjo estrados projektavimo ir statybos darbai. Ruošdami projektą, apvažinėjome daugelį miestų respublikoje ir šalyje. Graži, pavyzdžiui, estrada Vilniuje, kuri lyg milžiniška kriauklė iškyla Vingio parke. Tik, iš vienos pusės, pastatyti tokią pat sunkoka būtų mūsų statybininkams. Antra vertus, estrada Vingyje išsprendžia tik vieną tokio renginio kaip, pavyzdžiui, dainų šventė, pusę: yra kur sustoti ir dainuoti choristams, o žiūrovais ir klausytojais nepasirūpinta.

Pasak V., iš Valstybinio plano komiteto pavyko gauti tik 250 tūkst. rublių pačiam estrados statiniui, o viso komplekso į statybų programą neįtraukė.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: T. Kučinsko atsistatydinimas

Atsižvelgiant į konstrukcijos ir technologijos sudėtingumą, šio objekto statyba buvo pavesta šio tresto Pirmajai statybos remonto valdybai.

Architektūriniai Sprendimai ir Akustika

Estrados projekte buvo numatyta įrengti amfiteatrą su 10 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Susidarė savotiškas amfiteatras, kurio viduryje įsikomponuoja 60 metrų ilgio ir 32 metrų pločio elipsės formos aikštelė šokiams ir žaidimams. Estradoje tilps 2.500 dainininkų. Jiems sustoti bus įrengta 17 eilių. Įėjimas numatomas iš šokių aikštelės per šešis skersinius takus.

Stogą laikys 15 gelžbetoninių konsolių. Jų forma panaši į ledo ritulio lazdą, kurios trumpasis galas bus 10 metrų, o ilgasis - 18 metrų. Abiejų galų sudūrimo kampas sudarys 37 laipsnius. Beje, iš pradžių buvome numatę statesni sudūrimo kampą, tačiau Vilniaus Inžinerinio statybos instituto akustikos katedra nurodė būtent 37 laipsnius. Tai užtikrina geriausią girdimumą.

Visa konsolė svers 20 tonų. Kadangi tokio svorio ir ilgio gaminį neįmanoma transportuoti miesto gatvėmis, konsolės bus gaminamos iš dviejų dalių ir užmonolitinamos statybos aikštelėje. Estradai įrengti suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio elementai, kuriuos visus gamina 2-oji gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Stogą numatoma uždengti iš gontų, o iš vidaus apkalti medinėmis lentelėmis. Stogo aukštis nuo žemės sudarys 19 metrų.

Priešais estradą pusračiu išsidėstys žiūrovų sėdimos vietos. Tam reikės supilti 40 tūkstančių kubinių metrų grunto. Šiuo pylimu, aukštėdamos po 12 centimetrų, kils i viršų suolų eilės. Iš viso bus 57 eilės, ir į jas galės susėsti 10 tūkstančių žiūrovų. Amfiteatro įrengimui bus naudojami standartiniai gatvių bordiūrai ir šaligatvių plytelės, suolai daromi iš medžio. Žiūrovai į savo vietas pateks per 8 takus - laiptelius, kurie bus įrengti iš užpakalinės pusės. Šiais takais per pertraukas žmonės galės nusileisti į apačią, kur bus įrengti įvairūs prekybos paviljonai, tualetai ir t.

Taip pat skaitykite: Nuo irklavimo iki olimpinio sporto

Inovatyvūs Statybos Metodai

A. Barčius rašė, kad sijos buvo jungiamos žiemą, todėl, betonuojant monolitinį mazgą, jis šildomas elektra. Tam pagamino du komplektus inventorinių medinių apkaustų formų-klojinių su atitinkamai išdėstytais juostiniais elektrodais. Betono mišinys pagal pateiktus laboratorijos duomenis pagamintas statybinių konstrukcijų gamykloje viršijant projektinį atsparumą, o į objektą vežamas šildomojoje automašinoje, kad betonavimo metu betono mišinio temperatūra būtų ne žemesnė kaip +18 C. Subetonavus monolitinį mazgą, buvo jungiamas elektrinis šildymas. Siekiant laikytis monolitinio mazgo temperatūros kėlimo režimo, įrengti specialūs lizdai, kad atskirose mazgo vietose būtų galima termometrais matuoti temperatūrą. Per pirmąsias šešias valandas temperatūra kelta iki 60-68 C. Praėjus 24 valandoms nuo subetonavimo, klojimai buvo nuimami, o betono atsparumas mazge siekdavo 75-80 procentų projektinio, todėl minusine temperatūra nelėtino betono tolesnio tvirtėjimo.

A. Barčius teigė, kad nauja gelžbetonio konstrukcija leido įrengti pusės elipsės formos stogą virš estrados.

Aplinkos Tvarkymas

Pasak V., tuo pat metu vyko ir viaduko po geležinkeliu Herkaus Manto gatvėje statybos. Teko iškasti daug grunto. Ilgai nesvarstę jį ėmėme vežti ir pilti greta estrados. Todėl žemių atvežimas papildomai nekainavo. O kur gauti lėšų elektrai, papildomiems statiniams, vandeniui, apšvietimui? Taip ir sukomės. Šis objektas turėjo net septynis skirtingus pavadinimus, tiksliai net nebeatsiminėme, kaip jis iš tikrųjų turi vadintis. Nes jam vienam atskirai skirti pinigų negalėjome, būtų buvusi per didelė suma. Todėl nuolat dalį skirdavome iš miesto tvarkymui skiriamų lėšų. Taip ir „kombinavome“ įvairius „privažiavimo kelius“, „priėjimo takus“, „įrenginėjome suolus“ „asfaltavome“ dar visokių objektėlių prigalvojome.

V. rašė, kad paprašiau, kad komunalininkai visą tą plotą suskirstytų į 10-15 plotelių. Tada sukviečiau miesto įmonių vadovus, pabėriau ant stalo tuos keliolika lapelių ir liepiau traukti. „Kokį numerį išsitrauksite, tą plotelį ir tvarkysite“. Pusiau juokais, pusiau rimtai ir paskirsčiau. Gal kas nors ir norėjo, gal kas nors ir visai nenorėjo tos užduoties. „Kaip čia mes dabar?“ - stebėjosi vieni. „O ką? Reikia miestui.“ Tokiais būdais estradą ir pastatėme, ir aplinką sutvarkėme.

Estrados Veikla Sovietmečiu

A. Barčius ir miesto vyriausiasis architektas Ričardas Valatka tikino, kad estrada bus baigta statyti 1979-aisiais, o 1980 metais bus sutvarkyta ir aplinka. Tačiau statybos užtruko ilgiau.

Taip pat skaitykite: „Ural Great“ krepšinio klubas

1982-ųjų birželį „Sovetskaja Klaipeda” skelbė, kad miesto Tarybos deputatai sudalyvavo šeštadieninėje estrados aplinkos tvarkymo talkoje.

Pasak V., iš pradžių įrengėme per siaurus laiptus žiūrovams sulipti į tribūnas, kuriose buvo 12 tūkstančių vietų. Paskui tuos laiptus paplatinome. Tačiau žiūrovų amfiteatrą pastatėme per daug nuožulnų, reikėjo statesnio kampo, kad būtų galima iš viršaus matyti ir šokių piešinius. Nepaisant to, tai buvo populiari vieta. Ten vyko dainų šventės, koncertai, taip pat ir pirmieji Sąjūdžio mitingai.

Estrados Būklė Nepriklausomybės Laikotarpiu

1998-ųjų vasarį dienraščio „Klaipėda” užfiksuota padėtis vasaros estradoje. Čia ir be specialistų komentarų aišku, kad estradai jau reikia didelio remonto. Jeigu daugelis amfiteatro suolų dar stovi vietoje, tai estrados stogas nušiuręs, nusilupusiais dažais, nuo jo nesustodamas laša vanduo. Net keista prisiminus, kad po šiuo stogu kažkada grakščiai vaikščiojo Klaipėdos gražuolės, skambėjo daugelio garsių muzikantų atliekama muzika.

Po poros savaičių jis perteikė ir tuomet estradą valdžiusios savivaldybei priklausiusios UAB „Poilsio parkas” direktoriaus Virginijaus Urbono poziciją. Bemaž kiekvienais metais PP vadovybė kreipiasi į savivaldybę, prašydama skirti lėšų estrados priežiūrai ir remontui. Atsakymas būna vienas: nėra lėšų, esate uždaroji bendrovė, verskitės patys.

V. Urbonas teigia, kad netgi pagal žemės sklypo parinkimo aktą Gamtosaugos skyriui nepriklausė atlikti projekto derinimą. Tačiau automobilių aikštelės ir šiandien nėra. <…> Nėra pinigų ir jėgų tvarkyti šalia estrados esančius tualetus, kuriuos nuolat laužo jaunimas. Keista, bet miesto žinybos ir įmonės niekaip nesugeba sutvarkyti netgi apšvietimo aplink estradą.

Kaip sakė V. Urbonas, visa laimė, kad dar sovietmečiu pavyko prisipirkti medienos, kurią po kiekvieno koncerto „ryja” įvairių muzikinių grupių „fanų” sulaužyti suolai.

Pasak R. Taraškevičiaus, pasinaudojau tada savo sena gera praktika telkti bendruomenę, kai reikia kokią nors problemą išspręsti. Surinkau visus pažįstamus statybinių organizacijų vadovus, „su malonumu” pasidalino po žiūrovinę sekciją ir ėmėsi savo medžiagom, savo jėgom jas sutvarkyti. Pamenu, kad ir karinės pajėgos atvežė gražų maskuojantį tinklą, kuriuo uždengėme nekaip atrodžiusias konstrukcijas Dabar dėl tokios talkos tikrai daug klausimų kiltų įvairioms kontroliuojančioms tarnyboms. Šiais laikais tokios avantiūros įgyvendinti nepavyktų.

Parko vyr. inžinierius Juozas Mažeika sakė, kad visa, kas čia vos ne stebuklų būdu vyksta, yra niekieno kito, o tik mero Rimanto Taraškevičiaus nuopelnas: sušaukė visus buvusius savo draugus statybininkus, kurie buvusiam geram vadovui, geram draugu: ir miestui svarbiam reikalui neatsisakė padėti.

Dabartinė Būklė ir Ateities Vizijos

2011-ųjų rugsėjį Klaipėdos miesto taryba nusprendė likviduoti savivaldybei priklausiusią UAB „Poilsio parkas”, valdžiusią ir estradą.

Rengiant šį sprendimo projektą spaudoje buvo rašoma, kad šalia Vasaros estrados tuo metu jau buvo kartingų aikštelė. Registrų centro duomenimis, tokia nuomos sutartis su UAB „Gokartas” nuo 2013-ųjų lapkričio buvo sudaryta jau tris kartus. Paskutinė - 2019-ųjų rugpjūtį.

Dar 2014-aisiais buvo parengta Klaipėdos vasaros estrados galimybių studija. Pagal pirmąją, siūlyta išlaikyti esamą situaciją investuojant į infrastruktūros palaikymą, aplinkos sutvarkymą bei sulaužytų suoliukų remontą. Antroji alternatyva siūlė išsaugoti esamus statinius, suformuoti papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais bei aptverti estrados teritoriją. Trečiasis pasiūlymas - modernizuoti estradą, t. y. panaikinti žiūrovams skirtą estrados dalį, suformuoti papildomas erdves po dengta dalimi, įrengti rekreacinę infrastruktūrą (lauko treniruoklius, erdves grupiniams užsiėmimams, lauko teniso ir kitus sporto aikštynus). Miesto tarybos kolegija galutinio sprendimo, kurią alternatyvą pasirinkti, nesugebėjo priimti. Nutarta toliau svarstyti dvi alternatyvas - antrąją ir trečiąją, tačiau sukilo chorinė bendruomenė. Buvo teigiama, jog nugriovus žiūrovų dalį bus suardyta estrados koncepcija ir funkcija.

Vasaros estrada 2019-aisiais vykusio chorų festivalio metu. Tada nustatyti defektai buvo pašalinti - tai atsiėjo 30 tūkst.

Architektų paprašyta idėjų ne tik dėl estrados, bet ir dėl visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių.

„Maksimaliai panaudojant vietoje egzistuojančias galimybes sukurti unikalų ir gyvybingą traukos centrą. Siūlomos sportinės, kultūrinės ir bendradarbystės biurų veiklos kokybiškai atnaujintuose esamos estrados statiniuose. Projektas VA1983. Skaičiuota, kad tokio idėjos realizavimas galėtų atsieiti apie 50 mln.

tags: #buves #sporto #dispanseris #pastatas