Neįtikėtina Čekijos krepšinio rinktinės istorija ir įspūdingi pasiekimai

Įvadas

Šiame straipsnyje apžvelgiama Čekijos krepšinio rinktinės istorija, pasiekimai ir reikšmingi momentai. Aptariami svarbiausi turnyrai, žymiausi žaidėjai ir komandos, kurios garsino šalį tarptautinėje arenoje.

Krepšinio pradininkas Lietuvoje - Steponas Darius

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius, gimęs 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje, visiems lietuviams žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną. Deja, ne daug likus iki tikslo, jų lėktuvas žuvo. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant 10 litų banknotų.

Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m. 1923 m. gruodžio 29 d.

Jiri Zidekas - čekų krepšinio legenda

Jiri Zidekas - neeilinė asmenybė ne tik Čekijos ar Lietuvos, bet ir visos Europos krepšinio padangėje. Šis čekų milžinas 1999 m. svariai prisidėjo prie istorijoje įspūdingiausios Lietuvos klubinio krepšinio pergalės - triumfo kartu su „Žalgiriu“ Eurolygoje.

Visų laikų geriausiu Čekijos krepšininku tituluojamo J.Zideko karjera prasidėjo kremtant mokslus ir mokantis krepšinio paslapčių Kalifornijos universitete (UCLA). Su atsarginio vaidmeniu NCAA pirmenybėse pirmuose sezonuose taikstęsis J.Zidekas vėliau įrodė, jog gali būti tikras komandos vedlys. Puikiausias to pavyzdys - NCAA čempionų titulas 1995 m.

Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis

Šiuo metu dirbu Čekijos krepšinio federacijoje ir Nymburko CEZ klube, kuriame atlieku sporto direktoriaus pareigas. Ekipoje daugiausia dėmesio skiriu komandos komplektavimui. Taip pat turiu verslo reikalų kartu su broliu. Esu ir tėtis, auginu tris vaikus, tad dažniausiai keliuosi jau pusę septynių. Nuo tada ir prasideda visi darbai, tarp kurių dar ir krepšinio komentavimas Čekijos televizijoje bei internetinio dienoraščio rašymas Eurolygos tinklalapyje.

Federacijoje labiau dirbu su moterų krepšinio čempionatu, kurį norime organizuoti. Vyko rinkimai generalinėje asamblėjoje, kurioje buvau išrinktas federacijos viceprezidentu. Komandoje daugiausiai dirbu būtent su žaidėjais, padedu komplektuoti komandą. Bendraujame su treneriais, ieškome įvairių variantų - su kuo pasirašyti kontraktus, su kuo - ne. Ką kviesti į peržiūras, o ko - ne. Vaikštau į visas klubo namų rungtynes, tiesa, į išvykas nekeliauju.

Čekijos televizija pakvietė išmėginti jėgas komentuojant Eurolygą. Iššūkį priėmiau. Man patinka Eurolyga. Mano nuomone, ten demonstruojamas pats geriausias krepšinis ir dėl to ši lyga yra labiausiai intriguojanti. Pats pakankamai neblogai suprantu krepšinį, esu rungtyniavęs Eurolygoje, tad stengiuosi perteikti aistruoliams kuo daugiau įdomios informacijos, įvairius niuansus. Tai puiki galimybė ne tik išmėginti save, bet ir pasidalinti žiniomis su kitais. Kai kurie žmonės kritikuoja, teigdami, kad esu pernelyg emocionalus. Apskritai, čekų komentavimo stilius nėra pagrįstas emocijomis. Vis dar esu vedęs tą pačią damą, su kuria buvau, kai žaidžiau „Žalgiryje“ (šypsosi). Tik dabar turime jau tris vaikus. Vyriausiajam greitai sukaks vienuolika.

Per savo karjerą esate atstovavęs net dešimčiai įvairių komandų. Visų pirma, turėčiau paminėti UCLA. Ten praleidau nemažai metų. Tai buvo ne tik išsilavinimo klausimas, bet ir pirmieji žingsniai krepšinio pasaulyje. Visas tas laikas man paliko daug neišdildomų įspūdžių ir labai patiko. Laimėjome NCAA, o tai buvo ypatinga. Iš Europos, žinoma, išskirčiau „Žalgirį“. Laimėjome Eurolygą, buvome šauni komanda ir turėjome nuostabų sezoną. Jei teisingai pamenu, viso sezono pergalių-pralaimėjimų balansas buvo 55-4. Kas tai galėtų pamiršti? Kartu buvo surinkti išties puikūs vaikinai, komandoje vyravo ideali atmosfera. Aišku, kai gerai sekasi, ir santykiai būna geresni nei tada, kai pralaimi.

Eurolygos laimėjimas, žinoma, buvo išties puikus. Tai - geras įrašas vizitinėje kortelėje. Tačiau į Europą atvykau po septynių metų praleistų Amerikoje, tad, tiesą sakant, apie Europos krepšinį ir Eurolygą nežinojau praktiškai nieko. Nežinojau, nei kas ji, nei koks jos lygis. Aišku, buvau laimingas, kai laimėjome, tačiau tada dar nesupratau, ką padarėme. Viskas įvyko labai greitai. Kaip jau minėjau, tai buvo sėkmingos karjeros Europoje pradžia.

Taip pat skaitykite: Futbolo legendos iš Čekijos

Į „Žalgirį“ atvykote tada, kai NBA lygoje vyko „lokautas“. Visa tai jau yra istorija. NBA aikštelėje nepraleisdavau labai daug laiko, bet jei nebūtų įvykęs lokautas, manau, būčiau daręs viską, jog įsitvirtinčiau ir likčiau ten. Manau, visų žaidėjų tikslas yra kuo ilgiau išsilaikyti NBA. Vis tik turiu pripažinti - viskas išėjo į gerą. Kartais situacija priklauso ne nuo mūsų ir nutinka dalykai, kurių negali kontroliuoti. Galiu pasakyti, jog viskas buvo puiku - pradžioje gal ir buvo šiokia tokia emocinė duobė persikėlus į Europą, tačiau gi laimėjome Eurolygą, kitų titulų, o tai jau buvo įspūdinga.

Kauniečių žaidimą šį sezoną teko stebėti epizodiškai - tiek, kiek rodė per Čekijos televiziją. Čia rodo nemažai Belgrado „Partizan“ mačų, nes šiame serbų klube rungtyniauja talentingiausias šalies krepšininkas Janas Vesely. Žmonėms jis įdomus.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai

Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.

1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

Lietuvos rinktinė TSRS sudėtyje

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
1. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Lietuvos rinktinė po nepriklausomybės atgavimo

Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į geriausių žaidėjų penketuką.
2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į geriausių žaidėjų penketuką.
2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į geriausių žaidėjų penketuką.
2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į geriausių žaidėjų penketuką.
2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)
2017 m. Europos čempionatas Suomija/Izraelis/Rumunija/Turkija. Lietuva iškovoja 9 vietą.
2019 m. Pasaulio čempionatas Kinija. Lietuva iškovoja 9 vietą.
2022 m. Europos čempionatas Vokietija/Italija/Gruzija/Čekija. Lietuva iškovoja 15 vietą.

Apibendrinant visą Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją nuo 1937 iki 2023 metų vasario 26 d.: Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose atstovavo 215 krepšininkų. Taip pat rinktinei vadovavo 17 skirtingų vyriausiųjų trenerių.

tags: #cekijos #rinktines #krepsinis