Žiema - tai ne tik šventės ir pramogos, bet ir padidėjusi traumų rizika dėl slidžių kelių ir šaligatvių. Kasmet paslysta ir parkrenta didelė dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kuriems griuvimai gali sukelti rimtų pasekmių. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip sumažinti riziką paslysti ir susižaloti ant ledo, bei ką daryti, jei vis dėlto patyrėte traumą.
Traumų priežastys ir pasekmės
Dėl slidžių kelių ir gatvių iškyla traumų grėsmė. Dauguma traumų (paslydimai, nugriuvimai) patiriamos dėl susidariusios slidžios dangos. Labai daug traumų nutinka užsiimant žiemos sportu ar aktyviai pramogaujant lauke. Pasitaiko sumušimai, kai pažeidžiami minkštieji audiniai, ir rimtesnės traumos - čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo ir alkūnės sužalojimai.
Slidžios gatvės yra bene pagrindinė pėsčiųjų traumų priežasčių žiemos metu. Teigiama, kad kasmet paslysta ir parkrenta apie 30-60 proc. suaugusių šalies gyventojų, bene pusė jų - daugiau nei kartą. Ypač tai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms - daugybė jų griūdami patiria vienokių ar kitokių traumų.
Aukštakulnius geriau palikti. Jei esant nepalankioms oro sąlygoms namie likti neišeina, o tenka daug vaikščioti pėstute sniegu ar ledu dengtu paviršiumi, reiktų stengtis neskubėti, išeiti iš namų anksčiau. Jei apledėję šaligatviai nepabarstyti smėlio ir druskos mišiniu, patariama judėti mažesniais nei įprasta žingsneliais, kojomis čiuožti kaip slidininkui, rankas išskėsti į šonus. Ypač reikia būti atsargiam einant gatvių pakraščiais, per gatvę.
Nors balta žiema į mūsų kiemą užsuka vis rečiau, pakanka nedidelio šaltuko ir drėgnas asfaltas virsta pavojinga čiuožykla. Gerai, jei paslydimas atsiperka tik lengvu raumenų sumušimu. Daug pavojingesnės ir skausmingesnės pasekmės: kaulų lūžiai, sąnarių, stuburo ar galvos traumos. Labai pavojinga trauma - galvos smegenų sukrėtimas - gali ištikti virstant aukštielninka. Tada gali pykinti, prasidėti vėmimas, svaigti galva, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką čiuožykloje
Kaip išvengti paslydimo: praktiniai patarimai
Norint išvengti nemalonių įvykių ir apsisaugoti žiemos metu, tereikia žinoti kelias paprastas, bet labai veiksmingas priemones:
Rinkitės tinkamą avalynę: Apsiaukite batus su tvirtai sukimbančiu protektoriumi ir neaukštu kulnu. Esant galimybei, avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais - tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledo, esant plikšalai. Būtina apsiauti tinkamus batus - jie turi būti ne tik šilti ir patogūs, bet ir (labai svarbu!) nelygiais, gruoblėtais, guminiais padais. Ir jokių aukštų kulnų! Be to, specialistės pastebėjimu, galima įsigyti ir specialius tinklelius, skirtus vaikščioti ant sniego, ledo arba esant plikšalai. Jie neužima daug vietos, juos lengva nusiimti įlipus į troleibusą ir kt.
Vaikščiokite lėčiau ir atidžiai: Neskubėkite ir atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis - to nepastebėjus galima paslysti.
Eikite mažesniais žingsniais: Eikite mažesniais žingsniais, kelius truputį sulenkite. Tikimybę paslysti sumažina speciali eisena - reikia švelniai sulenkti kelius. Taip net ir slystelėjus galima išvengti rimtesnių pasekmių. Kojas patariama statyti „pilna“ pėda.
Venkite alkoholio: Šaltyje būti neblaiviam pavojinga - sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.
Taip pat skaitykite: Žaidimų aikštelės gidas
Renkitės šiltai ir patogiai: Renkitės šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti. Dėl šaltos temperatūros gali sustingti raumenys ir sumažėti lankstumas, todėl padidėja patempimų ir plyšimų rizika. Sluoksniai: apsirenkite keliais sluoksniais, kad kūnas būtų šiltas. Apsaugokite galūnes: mūvėkite pirštines, šiltas kojines ir kepurę. Šaltas oras gali įtempti raumenis, todėl jie gali būti labiau sužaloti. Tinkamas apšilimas: prieš užsiimdami bet kokia veikla lauke, skirkite 5-10 minučių apšilimui.
Neneškite sunkių nešulių: Slidžiu metu neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę. Pusiausvyrą padės išlaikyti nešuliais neužimtos rankos.
Saugokitės saulės: Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
Būkite atidūs aplinkai: Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą - ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego.
Atsargiai įeikite į patalpas: Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai. Visada naudokitės durų kilimėliu, kuris pašalins sniego ir ledo sankaupas nuo batų padų. Tai nuo slydimo apsaugos ir tą, kuris eis iš paskos slidžiu ir šlapiu paviršiumi.
Taip pat skaitykite: Čiuožyklos: patarimai ir gudrybės
Būkite pasiruošę kritimui: Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. „Paslydus pirmiausia reikia nebijoti griūti, bet norint sušvelninti kritimo smūgį, reikia atpalaiduoti raumenis - kristi kaip maišui. Svarbiausia - saugoti galvą“, - patarė gydytoja V. Pumputienė.
Rūpinkitės kitais: Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.
Apgalvokite maršrutą: Prieš išeidami į lauką, apgalvokite saugiausią ir trumpiausią maršrutą. Tačiau neikite pačiu trumpiausiu keliu, jei ten nenukastas sniegas ar nenuvalytas ledas. Jei tik įmanoma, visada naudokitės turėklais. Ypač atsargiai reikėtų įlipti ir išlipti iš transporto priemonių, įlipant pasiremkite į transporto priemonę.
Būkite atidūs vedžiodami šunį: Būkite atidesni vedžiodami šunį, jam timptelėjus pavadėlį galima lengvai prarasti pusiausvyrą.
Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms
Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai auga nuo 60 metų. Siekiant išvengti sužalojimų paslydus, esant slidiems keliams ir šaligatviams vyresnio amžiaus žmonėms patariama:
Venkite nebūtinų išėjimų: Neikite iš namų, jei nėra būtinybės. Paprašykite draugų ar kaimynų, kad nueitų iki parduotuvės už jus arba padėtų jums nuvykti į reikalingą vietą. „Jeigu gatvėje slidu, vyresni žmonės turėtų likti namuose. Tokiame amžiuje organizmo apykaita lėtesnė, sergama kaulų ir sąnarių ligomis, trūksta kalcio. Todėl senjorų kaulai daug trapesni, greičiau lūžta bei lėčiau gyja“, - kalbėjo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja Vanda Pumputienė.
Sumažinkite kritimo riziką: Jei nusprendėte išeiti į lauką, apgalvokite, kaip galite sumažinti kritimo riziką.
Planuokite maršrutą: Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių.
Nekrumpinkite kelio: Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.
Prašykite pagalbos: Paprašykite draugo ar kaimyno, kad nuvalytų Jums kelią iki namo durų.
Naudokitės lazda: Naudokitės lazda. Besinaudojantiesiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų uždėti specialų antgalį.
Eikite lėtai ir mažais žingsniais: Eikite lėtai ir mažais žingsniais, neskubėkite. Pasilikite daugiau laiko kelionei.
Įsikibkite į stabilius objektus: Esant galimybei stenkitės įsikibti į stabilius objektus.
Apsaugokite kūną: Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą.
Informuokite kitus: Informuokite pažįstamus pastebėję slidžias vietas, kad jie nesusižeistų.
Žiūrėkite po kojomis: Einant patartina žiūrėti po kojomis, prieš kertant gatvę įsitikinti, kad automobilis tikrai sustos.
Pasiremkite rankomis krisdami: Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.
Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys pratimai - viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.
Žiemos formulė = atsargumas + tinkama avalynė + mankšta
Žiemos pramogos ir saugumas
Žiemos sporto šakos, ypač slidinėjimas slidėmis, snieglente, rogutėmis, čiuožynėmis - labai populiarios. Jos teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja, tačiau toks sportas gali sukelti riziką susižaloti, ypač vaikams ir jauniems žmonėms. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnis ūgio ir svorio santykis su galva, nei suaugusiųjų. Todėl apsaugos priemonių, tokių kaip sniego šalmai, dėvėjimas yra būtinas, kad nelaimingo atsitikimo atveju galvos sužalojimas būtų kuo mažesnis. Labai svarbu pradedantiesiems sportininkams pasinaudoti kvalifikuotų trenerių paslaugomis ir tada mėgautis žiemos sporto malonumais.
Vaikai sulaukę gausesnio sniego skuodžia su rogutėmis, čiuožynėmis ar net plastikiniais maišais. Dažnas nepagalvoja apie tykantį pavojų dėl akmenų, šakų ar kitų nelygumų, kurie gali sukelti sunkias stuburo, galvos, galūnių traumas. Čiuožinėjimai dažnai vyksta arti aktyvaus transporto eismo, todėl lengvai galima nučiuožti ant važiuojamosios kelio dalies.
Ką daryti patyrus traumą?
Nejudinkite sužalotos vietos: Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos.
Kviečkite greitąją pagalbą: Visada būtina kviesti greitosios pagalbos gydytojus, jie tinkamai įmobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.
Neremkite kojos: Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.
Šiluma ir ramybė: Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
Pirmoji pagalba esant nestipriam sužalojimui: Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Negerėjant būklei, kreiptis į gydytojus.
Prieš suteikiant pirmąją pagalbą reikia įvertinti traumos rimtumą. Kartais žmonės persistengia ir greitąją pagalbą kviečia visai be reikalo - tik dėl menkų sumušimų. Jei nukritęs žmogus sąmoningas, skundžiasi skausmu, galūnė deformuota, ja neišeina atlikti įprastų judesių, galima įtarti lūžį arba išnirimą. Lūžusią galūnę galima atpažinti, kai ji stipriai deformuota, nukrypusi nuo savo ašies. „Tada pacientui reikia nuskausminamųjų, jį įmobilizuoti ir pristatyti į ligoninę. Reiktų stengtis kuo mažiau judinti sužeistą vietą, nepatempti, nebandyti patiems atstatyti kaulo, nes taip galima ir arteriją nutraukti, o tada gali žmogus mirtinai nukraujuoti“, - perspėjo specialistė. Pasak jos, jeigu galūnė tik sumušta, jos funkcija gali sutrikti, tačiau judesiai apriboti būna tik iš dalies. Taip pat skaudama vieta gali šiek tiek patinti, atsirasti mėlynė. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į traumatologą. Verta atlikti rentgenogramą, kadangi gali būti įskilimų, o pacientas jų gali nejausti ir neįtarti. Senjorams didelį pavojų sukelia lūžęs šlaunikaulio kaklelis. Tai dažnai priveda prie stazinės pneumonijos. Labai pavojinga trauma - galvos smegenų sukrėtimas - gali ištikti virstant aukštielninka. Tada gali pykinti, prasidėti vėmimas, svaigti galva, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Priemonės nuo slidumo
Šaltuoju metų laiku rūpesčių sukelia ne tik sniegas, bet ir ant važiuojamosios kelio dalies, šaligatvių ir takų susidaręs slidus ir pavojingas ledo sluoksnis. Žiemą valant keliukus ir takelius neužtenka vien nušluoti ar nukasti sniego, reikia panaikinti ir ledo sluoksnį. Greičiausiai ir veiksmingiausiai tai padarysite naudodami ledo tirpinimo mišinius. Specialistų teigimu, ledą geriausiai likviduoja druskos, smėlio ir skaldos mišinys. Druska ir smėlis ledą ištirpina, o skalda sumažina slydimą.
Techninė druska: Techninė druska skirta žiemą nutirpdyti ledo sluoksnį nuo šaligatvių. Druskos poveikis efektyviausias, kai temperatūra būna nuo 0 iki -15 °C. Techninė druska barstoma ant važiuojamosios kelio dalies ar šaligatvių, o kai ledo sluoksnis nutirpsta, viskas nušluojama specialia šluota su šeriais. Vienas iš didžiausių techninės druskos privalumų yra tas, kad ji nutirpina ledą nuo šaligatvių ir važiuojamosios kelio dalies. Nors druska ir tirpdo ledą, bet po ją pavaikščiojus ant batų lieka nemalonių žymių - joms nudžiuvus, išryškėja baltos dėmės. Techninę druską galima barstyti ir pėstiesiems, ir automobiliams skirtoje kelio dalyje, taip pat privačių namų keliukuose, ant laiptų ir slenksčių.
Druskos ir smėlio mišinys: Druskos ir smėlio mišinys akivaizdžiai sumažina slidumą važiuojamojoje ir pėstiesiems pritaikytoje kelio dalyje. Be to, nuo jo nelieka pastebimų žymių ant automobilių padangų, kelio paviršiaus ir pėsčiųjų apavo. Smėlio mišinį lengva laikyti. Jis gali sumažinti slidumą net jei yra laikomas lauke, žemoje temperatūroje.
Skaldos mišinys: Skaldos mišinys kaip ir smėlio mišinys padeda sumažinti slidumą važiuojamojoje ir pėstiesiems skirtoje kelio dalyje. Skaldos mišinį patariama naudoti kartu su techninės druskos mišiniu. Taip ne tik sumažės slidumas, bet ir nutirps ledo sluoksnis.
Alternatyvios priemonės: Jei po ranka neturite nė vienos iš minėtų medžiagų, galite naudoti priemones, kurių dažniausiai yra kiekvienuose namuos, - pelenus, pjuvenas ir net šiaudus. Tiems, kas namus šildo malkomis, surinkti pelenų nebus sunku - jais galima barstyti takelius. Taip pat galima drąsiai naudoti pjuvenas ir jomis barstyti takelius, terasą, nes jos nekenkia nei augalams, nei vejai. Alternatyvi priemonė, užtikrinanti saugų vaikščiojimą kieme ir sode, yra šiaudai. Juos reikia susmulkinti ir barstyti ant ledo ar sniego, kur galima paslysti.
Priemonėmis nuo slydimo barstomi ne tik takeliai, bet ir laiptai bei kitos vietos, kuriomis vaikštome.