Dainavos sporto mokyklos istorija yra neatsiejama nuo Dainavos rajono, vieno didžiausių Kauno miesto rajonų, kūrimosi ir plėtros. Šis rajonas, besidriekiantis šiaurės rytinėje miesto dalyje, išaugo iš Pažaislio valsčiaus vakarinių plotų, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo plytėjo Dainavos, Biruliškių, Girstupio ir kiti kaimai. Sovietmečiu, septintajame dešimtmetyje, Dainava tapo sparčiai besiplečiančiu gyvenamuoju rajonu, kuriame buvo statomi daugiabučiai namai, mokyklos ir vaikų darželiai. Šiame kontekste 1966 m. buvo įkurta Kauno plaukimo mokykla, vėliau tapusi Dainavos sporto mokykla, kuri turėjo didelę įtaką ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos sportiniam gyvenimui.
Dainavos Rajono Kūrimosi Istorija
Dainavos rajono istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo pastatyti pirmieji daugiabučiai. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo Pažaislio valsčiaus vakariniai plotai, kuriuose įsikūrę kaimai vertėsi žemės ūkiu. 1950 m. šiose apylinkėse įsikūrė Dainavos kolūkis, tačiau jis gyvavo neilgai - iki 1959 m. Tikrąjį postūmį rajono plėtrai davė septintasis dešimtmetis, kai buvo pradėtas statyti naujas gyvenamasis rajonas.
Rajono Planavimas ir Statybos
Dainavos rajono generalinį planą parengė architektas Petras Janulis, o prie atskirų dalių dirbo ir kiti architektai. Pirmasis daugiabučių mikrorajonas pradėtas statyti 1963 m. į šiaurę nuo VI forto, teritorijoje, kuri tuomet vadinta Ramybės kvartalu. Vėliau kvartalai ėmė dygti ir prie Taikos prospekto. Nuo 1971 m. pradėtas statyti šiaurinis Dainavos rajonas, apribotas dabartinių Partizanų ir Pramonės prospektų.
Dainavoje daugiausia buvo statomi stambiaplokščiai penkiaaukščiai namai, tačiau nuo 1971 m. pradėta ir devynaukščių bei dvylikaaukščių statyba. Naujasis rajonas buvo statomas kone tuščioje vietoje, tad daugiabučiai kilo labai greitai. Kiekviename naujame mikrorajone iškildavo po naują mokyklą bei po pora vaikų darželių-lopšelių.
Gyvenimo Sąlygos ir Infrastruktūra
Nors formaliai buvo stengiamasi sukurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas naujojo rajono gyventojams, projektuotojus varžė tuometiniai statybų normatyvai. Dėl to kiemuose buvo suprojektuotos nūdienos poreikiams labai ankštos automobilių aikštelės ir siauri įvažiavimai į kiemus.
Taip pat skaitykite: Sporto tradicijos Dainavoje
Aštuntojo dešimtmečio viduryje Dainavos gyvenamojo rajono statybos buvo iš esmės baigtos. Rajone buvo suformuoti keli parkai - „Tautų draugystės“ ir „Dainavos“. Prie Pramonės prospekto duris atvėrė Dainavos poliklinika, rajone iškilo tuomet modernios parduotuvės ir prekybos centrai. Šiaurinėje dalyje buvo suformuotas profesinių mokyklų miestelis. Paskutinysis sovietmečiu statytas daugiabučių mikrorajonas Dainavoje - vadinamajame „Bermudų trikampyje“ iškilę ekraniniai penkiaaukščiai bei devynaukščiai gyvenamieji namai, statyti 1983-1988 m.
Pramonės Raida
Septintajame dešimtmetyje Dainavos rytiniame pakraštyje pradėtas plėtoti pramonės rajonas. Ši vieta pasirodė tinkama susisiekimo atžvilgiu, be to, čia telkiant pramonę iš Kauno centrinės dalies buvo iškelta nemažai pramonės įmonių. Tad čia iškilo Dirbtinio pluošto gamykla, Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamykla, radijo gamykla „Banga“ ir kt.
1971-1979 m. Dainavą galima apibūdinti kaip pirmąjį sovietmečiu visiškai išvystytą Kauno miesto rajoną, kuriame nusėdo daugybė stambiaplokščių daugiabučių namų. Šiame rajone butus gavo daugybė kauniečių šeimų, daugelis rajono gyventojų įsidarbino gamyklose rytinėje rajono dalyje, todėl Dainava turėjo ganėtinai nemažą svorį miesto socialiniame bei ūkiniame kontekste.
Kauno Plaukimo Mokyklos Įkūrimas ir Veikla
Atsižvelgiant į sparčią Dainavos rajono plėtrą ir gyventojų poreikius, 1966 m. buvo įkurta Kauno plaukimo mokykla. Ši mokykla tapo svarbiu sporto centru, kuriame buvo kultivuojamos plaukimo, šuolių į vandenį ir vandensvydžio sporto šakos.
Sporto Bazių Plėtra
Plaukimo mokyklos sportininkai treniravosi įvairiuose baseinuose: Vilijos (pastatytas 1972 m., 1977-1989 m. priklausė plaukimo mokyklai), Dainavos (pastatytas 1972 m.) ir Šilainių (pastatytas 1989 m.). 1997-2000 m. šie baseinai buvo savarankiškos plaukimo mokyklos, o 2001 m. atkurta plaukimo mokykla, kuriai vėl paskirti šie baseinai.
Taip pat skaitykite: Alytaus Dainavos mokyklos sporto aikštynas
Sporto Šakų Įvairovė
Į plaukimo mokyklą buvo atkeltas triatlonas (iš sporto mokyklos „Marva“), vandensvydis (iš mokyklos „Gaja“), pradėta kultivuoti povandeninį plaukimą ir neįgaliųjų plaukimą, atkeltos (iš „Marvos“) šiuolaikinės penkiakovės ir žirgų sporto mokomosios grupės. Ši sporto šakų įvairovė leido mokyklai pritraukti daugiau sportininkų ir plėtoti skirtingas sporto sritis.
Pasiekimai Plaukime
Plaukimo mokyklos auklėtiniai ilgus metus iš eilės laimėjo Lietuvos jaunių ir jaunimo žaidynių plaukimo varžybas. 1976-1980 m. Lietuvos suaugusiųjų plaukimo rekordininkais tapo R. Jankauskaitė, Tomas Lagunavičius, H. Savičius. Kitų amžiaus grupių rekordininkais buvo A. Furmanavičius, R. Jasiulevičius, R. Jasiukaitytė, R. Kabečius, N. Makarevičiūtė, K. Makauskas, R. Stankaitis, A. Staskevičius, D. Tulaba ir kiti plaukimo mokyklos moksleiviai.
Žymiausi Sportininkai
Plaukimo mokykla išugdė daug žymių sportininkų, kurie garsino Lietuvą tarptautinėse varžybose:
- Nerijus Beiga: dalyvavo XXV olimpinėse žaidynėse (1992 m.) ir XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 m.).
- Mindaugas Špokas: dalyvavo 1995 m. Europos čempionate ir XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 m.).
- Dita Babrauskaitė: pirmoji Lietuvoje 100 m laisvuoju stiliumi nuplaukė greičiau kaip per 1,00 min, pasiekė 51 Lietuvos rekordą, dalyvavo XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 m.).
- Saulius Binevičius: dalyvavo XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 m.), XXVIII olimpinėse žaidynėse (2004 m.) ir XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 m.), 2003 m. Europos čempionate iškovojo 3 vietą.
- Rolandas Gimbutis: dalyvavo XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 m.), XXVIII olimpinėse žaidynėse (2004 m.) ir XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 m.), 1998 m. Europos jaunimo čempionate iškovojo 1 vietą.
- Minvydas Packevičius: dalyvavo XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 m.).
- Vytautas Janušaitis: dalyvavo XXVIII olimpinėse žaidynėse (2004 m.) ir XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 m.), Europos čempionatuose iškovojo kelias prizines vietas.
- Rimvydas Šalčius: dalyvavo XXVIII olimpinėse žaidynėse (2004 m.) ir XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 m.), 2002 m. Europos jaunių čempionate iškovojo 1 vietą.
- Emilis Vaitkaitis: dalyvavo 2006 m. pasaulio čempionate.
Pasiekimai Šuoliuose Į Vandenį
Plaukimo mokykla taip pat garsėjo savo šuolių į vandenį sportininkais. Aldona Kareckaitė tapo SSRS jaunimo vicečempione ir Europos čempione. P. Zepkus, G. Jacunskytė, E. Matuzevičius, Asta Locaitytė-Girkauskienė, Jolanta Lakomkinaitė-Railienė ir R. Pravdzinskas tapo SSRS sporto meistrais. D. Mockus ir Aušrinė Baranauskaitė tapo sporto meistrais.
Pasiekimai Povandeniniame Plaukime ir Jojime
Plaukimo mokykloje taip pat buvo ugdomi povandeninio plaukimo ir jojimo sportininkai. Birutė Lašaitė, Lina Pleškytė ir Virginija Juodeikienė tapo tarptautinės sporto meistrėmis. Eglė Brazauskaitė ir Evelina Dzialtuvaitė tapo Lietuvos įvairaus amžiaus grupių čempionėmis jojimo sporte.
Taip pat skaitykite: Apie "Dainavos" trenerius
Žymiausi Treneriai
Plaukimo mokykloje dirbo daug patyrusių ir atsidavusių trenerių, kurie prisidėjo prie sportininkų sėkmės:
- S. Šeškevičius
- E. Katkevičienė
- V. Pelešinas
- Povilas Bezubovas
- R. Vidmantas
- Sigitas Skarelis
- J. Martišienė
- Zita Bičkauskienė
- Leonidas Bezubovas
- Eduardas Belevičius
- Z. Grigalaitienė
Mokyklos Vadovai
Per visą plaukimo mokyklos istoriją jai vadovavo šie direktoriai:
- G. Šeškevičius (1966-1973)
- V. Špucys (1973-1974)
- R. Paulaitis (1974-1983)
- A. Statkevičius (1983-1987)
- B. Uckus (1987-1989)
- J. Lebedevas
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Nors Dainavos sporto mokykla per ilgus metus išugdė daug talentingų sportininkų, pastaruoju metu ji susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų - sporto bazių būklė ir finansavimas.
Alytaus Sporto Mokyklos Likimas
Alytaus sporto bendruomenė nesutinka su Alytaus sporto meka per XX amžių tapusios sporto mokyklos pastato Anzelmo Matučio gatvėje pardavimu. Iki Alytaus sporto rūmų atidarymo 1977 metais sporto mokykloje treniravosi daugelio sporto šakų atstovai, čia savo kelią į olimpą pradėjo miestą ir šalį anksčiau garsinę, taip pat savo karjeras šiuo metu tęsiantys profesionalai, šiuo metu A. Matučio g. veikia Alytaus sporto ir rekreacijos centrui priklausanti bazė.
Alytaus dziudo, bokso sporto atstovai, išgirdę apie tai, kad miesto kūno kultūros ir sporto taryba esą pritaria sporto mokyklos pardavimui, buvo surengusi susitikimą, kuriame aiškiai įvardijo, kad pastatas reikalingas sportui, o jo pardavimas taptų miesto sporto istorijos naikinimu. Sporto mokykloje veikiantys sporto treneriai siūlo pastatą ne pardavinėti, atnaujinti, o taip pat pagaloti apie miesto sporto muziejaus įrengimą. Jis su šalia esančiu Alytaus kraštotyros ir A. Matučio muziejais miesto centre galėtų sudaryti teminį muziejų trikampį.
Sporto Aikštynų Rekonstrukcija
Alytaus Dainavos progimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijos pirmasis etapas baigtas, jau duotas startas ir antrojo pradžiai. Planuojama įrengti dar daugiau aikščių, atsiras naujos įrangos ne tik mokyklai, bet ir mikrorajono gyventojams ar net visiems alytiškiams.
Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lyga
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g.
Lygos Valdymas
MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pimininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija.
Pirmieji MKL Metai
MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
Finalo Ketvertai 2002 Metais
2002 m. vyko įvairūs finalo ketvertai, kuriuose dalyvavo įvairios komandos iš visos Lietuvos. Štai keletas pavyzdžių:
- Finalo ketvertas Vilniuje, „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje.
- Finalo ketvertas Šiauliuose.
- Finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje.
- Finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre.
- Finalo ketvertas Marijampolėje, Žaidimų sporto mokyklos salėje.
Moksleivių Čempionatai
Taip pat 2002 m. vyko moksleivių čempionatai „Preventa“ ir „Marsiečio“ čempionatai, kuriuose dalyvavo įvairios mokyklos iš visos Lietuvos.
Jaunių Krepšinio Čempionatai
2002/2003 m. vyko jaunių vaikinų (1985-1986 m.) krepšinio čempionatas „EXTRA“.
Sezono Uždarymas
Sezono uždarymas vyko Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m. Geriausiu sezono treneriu pripažintas Ramūnas Butautas, o geriausia sezono sporto mokykla - A. Sabonio KM.
Alytaus Futbolo Istorija
Alytaus futbolas turi gilias tradicijas, siekiančias dar tarpukario Lietuvą. 1935 m. laikoma Alytaus „Dainavos“ klubo įkūrimo data, tačiau futbolas Dzūkijos sostinėje buvo žaidžiamas ir anksčiau.
Futbolo Populiarumas Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje sporto entuziastai ir propaguotojai džiaugėsi, kai buvo pradėtas svarstyti klausimas apie privalomas kūno kultūros pamokas mokyklose. Įkvėpti tokių sprendimų, daugelis miestų ėmė kurti arba atgaivinti futbolo komandas.
Alytaus Šaulių Futbolo Komanda
1931 m. liepos 9 dieną įkurta Alytaus šaulių futbolo komanda. Jos kapitonas K. Žvinaras energingai ėmėsi organizuoti rungtynes.
Skandalai ir Iššūkiai
Alytaus futbolo istorijoje būta ir skandalų. 1933 m. Alytaus jaunalietuvių sporto sąjungos (JSO) futbolo komanda susitiko su Kauno JSO. Varžybų metu kilo diskusijos apie žaidimo brutalumą.
Linkėjimai Alytaus Futbolininkams
Po vieno pralaimėjimo futbolo specialistai alytiškiams palinkėjo: „Alytaus futbolininkams galima te patarti nuoseklaus darbo futbole, ruošiant rungtynes savo apylinkės mėgėjų tarpe ir planingai treniruojantis. Reikia alytiškiams sudaryti pastovią komandą, kuri nuolat labintųsi ne tik „prie vienų vartų“, bet ir suruoštų rungtynes, kad ir su sudaryta kitos klasės komanda. Svarbiausia, reikia tik noro.“