Lietuvos plaukimo sportas pastaraisiais metais išgyvena renesansą, o Danijos plaukimo federacija atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos plaukimo federacijos veiklą, plaukikų pasiekimus ir bendradarbiavimą su Danijos plaukimo federacija.
Įvadas
Plaukimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra atsakinga už šios sporto šakos plėtrą ir valdymą šalyje. LPF bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Danijos plaukimo federaciją, siekdama gerinti Lietuvos plaukikų pasirengimą ir populiarinti plaukimą Lietuvoje.
Dano Rapšio fenomenas
Pastaraisiais metais Danas Rapšys tapo tikra Lietuvos plaukimo žvaigžde. Iš pradžių bronzinis, o vėliau ir auksinis D. Rapšys sukėlė tikrą džiaugsmo audrą Lietuvoje, kai pirmąją Europos čempionato Kopenhagoje dieną lipo ant 200 m plaukimo nugara rungties prizininkų pakylos, o kitą dieną jau drebino „Royal“ areną nugalėtojo šūksniu po 200 m laisvuoju stiliumi finalo. Tačiau jo kelias į sėkmę nebuvo lengvas. Po nesėkmingo pasirodymo Rio de Žaneiro olimpiadoje ir stuburo traumos, medikai netgi prognozavo karjeros pabaigą.
Svarbus palaikymas
Šiuo sunkiu momentu labai padėjo buvęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas. Jis padėjo nepalūžti, sustatė viską į vietas ir užtikrino, kad Danu pasirūpintų geriausi šios srities specialistai. Vilniaus Santariškių neurologijos skyriuje diagnozė buvo švelnesnė - jei panevėžietis kilnotų štangas, irkluotų ar boksuotųsi, tęsti karjerą būtų sudėtinga, bet plaukti galės. Tik reikėjo surasti būdą problemai išspręsti. „Tą būdą pasiūlė vokiečių gydytojas. Jis atstatė Daną savais metodais, - tęsė pasakojimą trenerė. - O dabar niekas „neišlenda“ tik dėl to, kad turime labai gerą kineziterapeutą Andrių Bogdelį. Jis neleidžia daryti, kas patinka. Jis verčia stengtis Daną atlikti viską teisingai. Kitus tai nervina, bet Danui gerai. Andriaus dėka jis nieko nejaučia metus laiko, o juk nedaug trūko, kad Dano plaukime visai nebūtų“. Karštai savo sūnų „Royal“ arenoje palaikiusi mama Gitana tvirtino, kad kitokio gyvenimo Danas neįsivaizduoja: „Plaukimas yra jo gyvenimo būdas. Plaukti jis pradėjo nuo darželio ir viską nutraukti būtų buvę nepakeliama. Tačiau kas mane džiugina, o gal tai ir sutapimas, bet jį visą laiką supo nepaprastai geri žmonės - auklėtojai, mokytojai, treneriai“.
Europos čempionatas Kopenhagoje
D. Rapšio triumfas 200 m laisvuoju stiliumi finale Europos čempionate Kopenhagoje, kur artimiausią varžovą 22-jų metų lietuvis aplenkė net 1,37 sek., paliko didžiulį įspūdį visiems. „Ketvirtadienį mane sveikino ne su pergale, nors pergalė buvo efektinga ir graži, o su rezultatu (1 min. 40,85 sek.), - dalijosi įspūdžiais I. Paipelienė. - Pasaulyje per visą istoriją tokiu rezultatu plaukė gal keturi žmonės ir tie daugiausiai su tuomet palaimintais aukštų technologijų ilgaisiais kostiumais“. Ir 2009 metais vokietis Paulis Biedermannas pasaulio rekordą (1:39.37) pasiekė plaukdamas su aukštų technologijų kostiumu, kurie vėliau buvo uždrausti. „Keletą pastarųjų metų nei pasaulyje, nei Europoje niekas tokio rezultato kaip Danas nerodė“, - teigė panevėžiečio trenerė.
Taip pat skaitykite: Vaikų gerovė per įmonių sportą
Trenerės indėlis
Trenerė Ina Paipelienė neabejoja, kad plaukimo elito vandenis skrosti pradėjęs D. Rapšys turi gražią ateitį. „Tai, ką jis dabar daro, tik pradžia“, - įsitikinusi ji. Prabilusi apie Daną trenerė teigė, kad galėtų išvardinti daug gerų jo savybių - turi visas, reikalingas sporte. „Atidirba viską tiksliai taip, kaip reikia. Jei neišeina, klaus, kamuos visus valandą, bet padarys viską taip, kaip reikia. Neturėjau nė vieno tokio auklėtinio, - tikino ji. - Plaukime turi plūdimą, slinkimą, gerai įsisavina techniką. Retai būna, kad vaikas ir talentingas, ir darbštus, o Danas tai turi“.
Lietuvos plaukimo federacijos veikla
Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra pagrindinė organizacija, atsakinga už plaukimo sporto vystymąsi Lietuvoje. Jos veikla apima:
- Plaukimo varžybų organizavimą ir koordinavimą.
- Lietuvos plaukimo rinktinės formavimą ir pasirengimą tarptautinėms varžyboms.
- Plaukimo trenerių kvalifikacijos kėlimą.
- Plaukimo sporto populiarinimą Lietuvoje.
Bendradarbiavimas su Danijos plaukimo federacija
LPF aktyviai bendradarbiauja su Danijos plaukimo federacija (DPF) įvairiose srityse. Šis bendradarbiavimas apima:
- Trenerių ir plaukikų mainus.
- Bendras treniruočių stovyklas.
- Dalyvavimą varžybose, vykstančiose Danijoje ir Lietuvoje.
- Patirties dalijimąsi organizuojant plaukimo renginius.
Šiaurės ir Baltijos šalių trenerių rengimo tinklas
Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) koordinuoja Šiaurės ir Baltijos šalių trenerių rengimo tinklo kūrimo projektą, kuris finansuojamas iš Šiaurės šalių NordPlus fondo. Vienas aktyviausių partnerių - Pietų Danijos universitetas. Šio projekto tikslas - gerinti trenerių kvalifikaciją ir dalintis gerąja patirtimi tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.
Kiti Lietuvos plaukimo talentai
Be Dano Rapšio, Lietuva turi ir kitų talentingų plaukikų. Pavyzdžiui, Andrius Šidlauskas pagerino asmeninį rezultatą Kopenhagoje ir nedaug trūko iki 100 m plaukimo krūtine finalo. Simonas Bilis taip pat pateko į 100 m laisvuoju stiliumi finalą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ryšiai Danijos krepšinio lygoje
Rūta Meilutytė
Žinoma, negalima pamiršti ir Rūtos Meilutytės, kuri 2013 m. atvirame Lietuvos plaukimo čempionate Anykščiuose dalyvavo vos tik baigusi savo pasirodymą Europos plaukimo čempionate Danijoje. Rūta ketino varžytis keturiuose nuotoliuose - 50 metrų plaukime laisvu stiliumi, 200 metrų plaukime nugara, 200 metrų plaukime kompleksiniu būdu ir 50 metrų plaukime peteliške. Lietuvos plaukimo federacijos direktorius Emilis Vaitkaitis teigė: „Džiaugiamės, jog Rūta nusprendė save išbandyti net keturiuose plaukimuose. Daugelyje jų ji yra visa galva aukščiau nei kitos mūsų plaukikės, tačiau labai svarbi mikro dvikova turėtų būti tarp Rūtos ir Ugnės Mažutaitytės 200 metrų plaukime nugara. Iš pastarosios sportininkės Rūta paveržė Lietuvos 200 metrų plaukimo nugara rekordą. Manau, Ugnė Mažutaitytė tikrai norės atsirevanšuoti, ypač jei jai to nepavyks padaryti plaukime Europos čempionate“.
Jaunimas
Pasak LPF, aštuoniems į Daniją vykstantiems šalies plaukikams tėra 20 metų ar mažiau. Rinktinės pagrindą sudarys jau pripažinti tarptautinėse arenose plaukikai (R. Meilutytė, G. Titenis, M. Sadauskas) bei vasarą Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose medalius iškovojęs jaunimas.
Plaukimo varžybos Lietuvoje
Anykščiuose nuolat vyksta plaukimo varžybos. Gruodžio 19-21 d. Anykščių „Sveikatos oazės“ baseine vyko atviras Lietuvos plaukimo čempionatas 25 m baseine. Čempionate dalyvavo didžiosios Lietuvos plaukimo žvaigždės, tarp kurių ir į gimtinę grįžusi Olimpinė bei Pasaulio čempionė, Pasaulio rekordininkė Rūta Meilutytė. Iš viso „Atvirame Lietuvos plaukimo čempionate“ tikimasi sulaukti apie 280-300 plaukikų, tarp kurių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio plaukimo čempionai.
Vandensvydis Lietuvoje
Be plaukimo, Lietuvoje populiarus ir vandensvydis. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai Poseidono klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Pirmąją vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. 1953 buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nugalėjo Kauno Žalgiris.
Teisėjavimas plaukimo varžybose
Saulius Binevičius, baigęs sportininko karjerą po Pekino žaidynių, nusprendė likti šalia vandens ir pradėjo teisėjauti. Dabar jis yra tarptautinio rango teisėjas. Kad atsidurtų Danijoje, jį turėjo pasiūlyti Lietuvos plaukimo federacija, o galiausiai lemiamą žodį tarė tarptautinė federacija.
Taip pat skaitykite: Norvegijos ir Danijos tendencijos
tags: #danijos #plaukimo #federacija