Dariaus ir Girėno stadionas Kaune, turintis gilias istorines šaknis, išgyveno įvairius etapus ir tapo neatsiejama miesto sporto ir kultūros dalimi. Nuo kuklios sporto aikštės iki modernaus daugiafunkcinio komplekso, šis stadionas liudija Lietuvos sporto raidą ir visuomenės poreikius. Oficialiai spalio 16 d. atidarytas po rekonstrukcijos, stadionas žengia į naują savo istorijos etapą.
Istorijos vingiai: nuo LFLS aikštės iki nacionalinio stadiono
Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje sportas tik pradėjo kurtis. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. Būtent Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) Ąžuolyno pievose įsirengė improvizuotą sporto aikštę, kuri davė pradžią dabartiniam Kauno sportiniam branduoliui. Tačiau sąjunga nuolat konkuravo su karves ganiusiais piemenimis, o miesto institucijos į sportą žiūrėjo atsainiai - 1923 m. pro aikštę buvo tiesiog pravesta maumedžių alėja.
Ketvirtajame dešimtmetyje susidomėjimas sportu išaugo, todėl spaudoje pasirodė raginimų statyti „žmonišką stadioną“. Vienas skaitytojas 1932 m. „Lietuvos aide“ rašė, kad į stadioną patekti reikia valties, molis yra nežmoniškas, o aikštė nelygi. Per rungtynes su švedais stadione net karvė vaikštinėjo.
1933 metais miesto valdžia LFLS iškėlė iš Ąžuolyno ir sklypą atidavė Kūno kultūros rūmams (KKR). Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas KKR pastatas tapo pirmuoju žingsniu sportui suteikiant deramą vietą valstybės kultūriniame gyvenime. Šis statinys ruošė fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius ir skleidė sporto propagandą. KKR stadione buvo įrengta aikštė ir pastatytos tribūnos, o šalia atsirado modernistiniai vartai, suprojektuoti V. Landsbergio-Žemkalnio. 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybėms buvo pastatyta Kauno sporto halė, kurią tuometinis FIBA prezidentas William Jones pavadino „vienintele tokia puikia Europoje“ krepšinio sale.
Be Ąžuolyno komplekso, mieste buvo ir kitų sporto aikščių, pavyzdžiui, Panemunėje ir žydų sporto klubo „Makabi“ stadionas Jonavos gatvėje. Nemuno saloje buvo įrengtas hipodromas ir atviras plaukimo baseinas.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui
Sovietinės okupacijos metais Ąžuolyno sporto kompleksas išliko pagrindiniu miesto sporto centru, tačiau prarado savo valstybinę reikšmę. LKR rūmuose įsikūrė Kūno kultūros akademija, Sporto halė tapo pagrindine miesto sale, o stadionas vėl pasidarė „darantis gėdą miestui“.
1969-aisiais pradėta rekonstrukcija užsitęsė dešimt metų dėl tarpinstitucinio nesusišnekėjimo ir statybinių medžiagų trūkumo. Kauniečius glumindavo įstringantis naujasis gelžbetoninis stadiono karkasas. Dėl vietos trūkumo sporto kompleksas buvo plečiamas šiek tiek atokiau - tuometinėje Tarybų aikštėje (dabar Petro Vileišio aikštė). Ten buvo numatyta įrengti atvirą ir uždarą baseiną, lengvosios atletikos maniežą, ledo rūmus. Tačiau įgyvendinta buvo tik dalis planų - maniežas ir ledo rūmai, šalia atsirado sportininkams skirtas viešbutis.
Naujas etapas: rekonstrukcija ir modernumas
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, stadionui ir visam sporto kompleksui buvo suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. 1998 m. įrengta nauja bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis.
2018 m. prasidėjo ilgai laukta stadiono rekonstrukcija, kuri oficialiai baigta 2022 m. Rekonstrukcijos metu vietų skaičius padidėjo nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu, įrengta šildoma danga. Stadionas atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Rekonstrukcijos metu specialistai susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant senų tribūnų atramų būklę. Paaiškėjo, kad atramose yra labai didelis anglies kiekis, dėl ko tribūnos lengvai siūbuodavo. Buvo nuspręsta senąsias atramas nugriauti ir pastatyti naujas konstrukcijas.
Taip pat skaitykite: Istorija: Dariaus ir Girėno sporto halė
Architektas Mantas Navalinskas patvirtina, kad vienas svarbių išskirtinumų projekte - šildoma hibridinė veja. Tai Lietuvoje unikalus inžinerinis sprendimas, kuris leis pailginti vejos naudojimo trukmę per metus. Tam panaudota apie 33 km šildymo vamzdelių, kuriais veja bus šildoma naudojant miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą.
Iš pagrindų atstatytą stadioną dengia išskirtiniai fasado elementai. Siekta didelį pastato tūrį darniai integruoti istoriniame, urbanistiniame kontekste. Plastiška, „plazdanti“ stadiono tūrį juosianti vertikalių unikalių lamelių struktūra atspindi pastato dinamišką sportinę / kultūrinę paskirtį, kartu jos plastiškumas atliepia gamtinį Ąžuolyno kontekstą.
Architektai rekonstruojant cokolinį aukštą, įrengus vitrinas, patalpos atvertos į Šlovės alėją (stadiono prieigos). Taip sukurtos kelis tūkstančius kvadratinių metrų patalpų, kuriose gali įsikurti sporto klubai, biurai ir kitos, nebūtinai su stadiono veikla susijusios paskirtys.
Stadiono erdvės ir galimybės
Šiuo metu Dariaus ir Girėno stadione yra įvairių erdvių, skirtų biurams, sporto klubams ir kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, yra 288,78 m2, 140,25 m2 ir 143,06 m2 ploto biuro erdvės su atskirais įėjimais ir sanitariniais mazgais. Kiekvienai biuro erdvei priklauso parkavimo vietos stadiono automobilių stovėjimo aikštelėje.
Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę, „Dariaus ir Girėno teniso kortus“, „Žalgirio“ areną ir kitus sporto infrastruktūros objektus Kaune.
Taip pat skaitykite: Dariaus Kasparaičio auklėtiniai
Stadione kasmet privalės įvykti bent 15 didesnių renginių, iš jų bent 10 - sporto renginių, įtrauktų į federacijų renginių kalendorių. Planuojama perkelti dalį renginių iš „Žalgirio“ arenos į Kauno sporto halę.
Vejos kokybė ir įrengimas
Dariaus ir Girėno stadione suklota kokybiška ir reikalavimus atitinkanti velėna. Specialistai pabrėžia, kad tai pirmasis pagal aukščiausius reikalavimus įrengtas futbolo stadionas Lietuvoje, kuriam įrengti panaudota būtent ritininė veja. Architektas M. Navalinskas patvirtina, kad vienas svarbių išskirtinumų projekte - šildoma hibridinė veja.
Artimiausi renginiai ir ateities planai
Jau anksčiau pranešta, kad rugpjūtį stadione koncertuos britų pasaulinio garso žvaigždė Edas Sheeranas. Stadione jau kovo 26 d. žais Lietuvos ir Gibraltaro futbolo rinktinės, o gegužės 16-19 d. čia vyks Baltijos šalių studentų olimpiada SELL. Vien tik šį sezoną yra numatyta apie 15 „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo namų rungtynių.
„Kauno arena“ planuoja gauti pajamų per visą sutarties galiojimo terminą. Iš šių pajamų bendrovė savivaldybei sumokės 6 mln. eurų. Be to, už maždaug 1,9 mln. eurų ji turės įsigyti papildomos įrangos ir baldų, sportinio inventoriaus, vejos uždengimo mechanizmus, kurie bus reikalingi, organizuojant koncertus.