Futbolo akademijos Lietuvoje tampa vis svarbesne grandimi ugdant jaunąją kartą futbolininkų. Šiame straipsnyje panagrinėsime "Delfi žinios futbolo akademija" veiklą, remiantis įvairiais atsiliepimais, nuomonėmis ir įžvalgomis.
D. Šerno indėlis ir požiūris į vaikų futbolą
Geriausias 2010 m. Lietuvos futbolininkas aktyviai rūpinasi akademijos gerbūviu, bendrauja su jaunųjų futbolininkų tėveliais, stebi vaikų treniruotes, su komandomis keliauja į vaikų futbolo turnyrus. D. Šerno įsitraukimas į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtą diskusiją dėl Žaidėjų perėjimo tarp futbolo akademijų reglamento atkreipė didelį dėmesį.
D. Šernas, sukritikavęs numatytą kompensacijų už žaidėjų perėjimus mechanizmą, sulaukė atsakomosios reakcijos. Dainius Gudaitis pareiškė, kad „D. Šernas nėra joks autoritetas vaikų futbole, o pagrindinis dalykas yra tos akademijos, kurios ilgai dirba ir turi patirtį“.
D. Šernas pripažįsta, kad jo pažintis su vaikų futbolu trunka tik kelis mėnesius, todėl jis nelaiko savęs dideliu specialistu ar ekspertu. Tačiau jis pabrėžia, kad yra diplomuotas sporto pedagogas ir mano, jog ne tik dešimtmečius su vaikais dirbantys specialistai gali reikšti nuomonę apie vaikų futbolą ir jo problemas. Savo laiku perėjęs visas šalies vaikų futbolo pakopas, profesionaliai žaidęs futbolą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, gynęs vyrų rinktinės garbę, sėmęsis patirties iš įvairių trenerių ir specialistų, D. Šernas nori savo žiniomis dalintis su jaunaisiais futbolininkais.
Ateidamas į vaikų futbolą, D. Šernas teigia nenorėjęs su niekuo pyktis ar įrodinėti. Tačiau jis negali tylėti, kai mato neteisybę, kurios Lietuvos futbole netrūksta. Jis atkreipia dėmesį į D. Gudaičio vadovaujamą Vaikų ir jaunių futbolo ugdymo asociaciją, kurios nariais gali būti tik pagal „Anderlecht“ metodiką dirbančios futbolo akademijos, nors LFF jai patikėjo vykdyti visus vaikų ir jaunių čempionatus bei leido formuoti šios srities futbolo politiką.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Žaidėjų perėjimo reglamentas: kritika ir nuogąstavimai
D. Šernas pabrėžia, kad susipažinęs su reglamentu suprato, jog privalo išsakyti savo nuomonę, nes jį pribloškė jo sąlygos. Jis nesupranta, kam galėjo šauti į galvą mintis, kad jei 10 metų vaikas nuspręstų pereiti į kitą futbolo mokyklą ar akademiją, ši turėtų sumokėti jo buvusiai mokyklai tam tikrą pinigų sumą. Tai jau iš principo yra absurdas, nes bet kokie laisvo vaikų pasirinkimo suvaržymai prieštarauja įstatymams, nekalbant net apie numatytas pinigines kompensacijas. Po diskusijos D. Šernas sulaukė daugybės tėvų žinučių, skambučių ir palaikymo. Tėvai taip pat stebisi, kad federacija ir asociacija jų vaikus laiko prekėmis, nustato jiems kažkokius įkainius, reikalauja susimokėti už suteiktas paslaugas, nors realiai patys tėvai futbolo ugdymo įstaigoms kiekvieną mėnesį susimoka už treniruotes, varžybas, aprangas ir taip toliau.
D. Šernas atkreipia dėmesį į LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teiginį, jog reglamento ir kompensacijų labai reikia, nes per praėjusius metus įvyko net tūkstantis vaikų perėjimų tarp akademijų, o tai esą kelia daug problemų vaikų futbolui. D. Šernas mano, kad su tokiu reglamentu koks jis yra dabar, tūkstančiai vaikų apskritai išeis iš futbolo.
"Vilnius Football Academy": pozicija ir principai
D. Šernas nori labai aiškiai pasakyti, kad nei jis, nei treneriai jokiam kitos akademijos auklėtinio tėčiui neskambino ir neragino pereiti į „Vilnius Football Academy“. Tačiau jis negali uždrausti vaikams iš kitų futbolo mokyklų pereiti pas jį. Jis neskirsto vaikų į „Ateities“, „Žalgiriečio“ ar BFA vaikus. Jei į jį kreipsis kurioje nors kitoje akademijoje futbolo treniruotes lankančio vaiko tėvai ir sakys, kad nori pereiti į „Vilnius Football Academy“, jis jį priims, nes tai yra jo sprendimas ir teisė rinktis. Jei jie patikėjo akademijos idėjomis, jei jiems patinka treniruotės, treneriai, aplinka ir požiūris, kodėl jis turėtų jų nepriimti? D. Šernas nerūšiuoja vaikų ir nededa jiems etikečių su kainomis. Jam vaikai yra visi lygūs, jis nori, kad jie visi žaistų futbolą, kad turėtų geriausias sąlygas tobulėti.
Nepaisant to, koks bus reglamentas, „Vilnius Football Academy“ nereikalaus jokių kompensacijų už vaikus, nusprendusius pereiti į kitas futbolo mokyklas. Akademija dirbs savo darbą, stengsis būti teisinga ir sąžininga visų auklėtinių ir tėvų atžvilgiu. D. Šernas nemato problemos, kad vaikas migruoja tarp akademijų. Jei matys, kad pas jį sportuojantis talentingas vaikas netobulėja, jam reikia naujų iššūkių, pajėgesnių treniruočių partnerių, jis pats paprašys, kad jį priimtų į stipresnę akademiją. Ir be jokių kompensacijų, nes jei jis ateityje pasirašys profesionalų kontraktą, akademijai pagal FIFA žaidėjų perėjimų reglamentą priklausys tam tikra kompensacija už treniruotes. Tai yra logiškas mechanizmas, kuris turėtų skatinti akademijų bendradarbiavimą siekiant bendromis pastangomis ugdyti aukšto lygio futbolininkus.
Ankstesnė patirtis ir bendradarbiavimo svarba
D. Šernas prisimena savo patirtį, kai treniruotes lankė Alytuje, pas trenerį Antaną Bytautą. Jis labai artimai bendravo su Vilniaus futbolo mokyklos treneriu Viktoru Osetrovu. Ir jie sugebėjo taip sutarti, kad į tarptautinius vaikų futbolo turnyrus keliaudavo jungtinė komanda, kurioje žaidė geriausi įvairių miestų auklėtiniai. Nei vienas treneris neprieštaravo, kai jų geriausi auklėtiniai buvo kviečiami į tokią rinktinę, nes visi norėjo padėti vaikams tobulėti, tikėjo, kad tarptautiniai turnyrai suteiks jiems daugiau patirties ir iš jų jie sugrįš dar geresni. Akivaizdu, kad savo tikslą jie pasiekė, Lietuvos futbolui parengė stiprią 1984 m. gimimo futbolininkų kartą, nes dauguma jo išvardintų futbolininkų tapo ne tik profesionalais, bet ir žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Dabar vaikų futbole kuriama tokia aplinka, kai net ir apsilankymas kitos akademijos rengiamoje treniruočių stovykloje yra smerkiamas, traktuojamas vos ne kaip nusikaltimas. Tokiais metodais mes tikrai Lietuvos futbolo lygio nepakelsime.
Akademijos veiklos pradžia ir ateities vizija
„Vilnius Football Academy“ veiklą sostinėje pradėjo birželio pradžioje. Nors gyvuoja tik kelis mėnesius, bet matoma, kad einama teisingu keliu. D. Šernas džiaugiasi, kad akademijoje susibūrė stipri jaunų ir energingų trenerių komanda. Šiuo metu su vaikais užsiėmimus veda Tomas Staniūnas, Robertas Šuškevič, Eivinas Zagurskas, Gytis Jakubaitis ir Augustas Trinkūnas. Šiuo metu akademijoje užsiėmimus lanko daugiau nei 100 vaikų. Artėjant rugsėjui susidomėjimas futbolu ir treniruotėmis pastebimai didėja, tad neabejojama, kad per artimiausią mėnesį akademijos gretos dar labiau išaugs.
D. Šernas teigia, kad ilgai galvojo, ką galėtų duoti vaikams, kuo galėtų jiems padėti, kokia turėtų būti organizacija, kad joje kiekvienas vaikas turėtų geriausias sąlygas tobulėti ir realizuoti savo potencialą. Labiausiai norėta ir tebenorima, kad vaikams futbolo treniruotės būtų ne darbas, ne prievolė, o malonumą ir džiaugsmą teikianti veikla. Puikiai žinoma, koks žiaurus yra profesionalus futbolas, kokią milžinišką konkurenciją teks atlaikyti vaikams, kai jie mėgins pereiti į vyrų futbolą. Taip pat žinoma, kokių savybių jiems reikės - tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų, kad taptų profesionalais. Ir būtent tas savybes akademija ir siekia ugdyti.
Jaunojo talento J. Paštuko pavyzdys
Iš užsienio į gimtąją Lietuvą dėl pandemijos ir karantino suvaržymų grįžęs 15-metis kaunietis J. Paštukas šiuo metu pluša „Be1 NFA“ akademijos treniruotėse. Šioje akademijoje dirba ne vienas treneris iš Portugalijos, kurios futbolas Justui pažįstamas ne iš nuogirdų. J. Paštuko kelias į didįjį futbolą prasidėjo vos ketverių. Sulaukęs dešimties jis jau buvo pelnęs beveik pusšimtį medalių ir apdovanojimų, tarp jų ne vieną individualų įvertinimą. Lietuvis ne kartą gavo geriausio įvairių rungčių žaidėjo prizą tokių pasaulinių grandų kaip Italijos „AC Milan“ bei Amsterdamo „Ajax“ treniruočių stovyklose.
2015 m. iš 200 dalyvių rungties 1x1 (vienas prieš vieną) finale jis laimėjo pirmos vietos medalį, o 2016 m. toje pačioje rungtyje pakartojo savo individualius sugebėjimus, laimėjęs finale prieš bendraamžį prancūzą ir taip pat, vienintelis iš visos stovyklos, buvo įvertintas antruoju medaliu už kūrybą ir mentalitetą žaidimo metu. Būdamas 12 metų Justas sulaukė kvietimo iš keleto Portugalijos futbolo akademijų, iš kurių pasirinko Lisabonos „Benfica“ sistemą.
Taip pat skaitykite: Dalyvių sąrašas ir nugalėtojai
Portugalijoje lietuviui sekėsi puikiai, tačiau vėliau dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių šeimoje jis turėjo palikti Portugaliją. Vėliau vėjai pūstelėjo į Belgiją ir Prancūziją. Po pokalbių su keliomis akademijomis, gabus jaunuolis pasirinko „KSC Lokeren OV“ klubo akademiją, kurioje puikiai adaptavosi. Rungtyniaudamas prieš Belgijos regiono rinktinę, lietuvis jau per pirmąjį kėlinį pasižymėjo dviem įvarčiais bei rezultatyviu perdavimu.
Draugystė su Kevino De Bruyne tėčiu
Su tėčiu Nerijumi apsistoję Gento mieste jie susipažino su garsaus futbolininko Kevino De Bruyne tėčiu Herwigu. Herwigas puikiai suprato jaunuolio situaciją, nes pats su Kevinu praėjo visą nelengvą kelią, kurio subtilybėmis pasidalino su naujaisiais draugais iš Lietuvos. Šie pasakojimai tapo neįkainojama pamoka ir pavyzdžiu J. Pasak N. Paštuko, Herwigas De Bruyne paliko paprasto, nuoširdaus žmogaus įspūdį. Puikiai futbolą suprantantis ir iki šiol Kevino karjera besirūpinantis vyras daug pasakojo apie santykių svarbą, sūnaus skatinimą siekiant sportinių aukštumų.
N. Paštukas pasakojo, kad sportininko karjeroje daug kas prasideda nuo šeimos. Neveltui ir Kevino augimui labai didelę reikšmę turėjo namuose diegiamos vertybės ir motyvacija. Kai vaikai mato artimųjų palaikymą, dėmesį ir jų pastangų įvertinimą, jie puikiai supranta, kad gerbiate jų pasirinkimą, o tai labai suartina ir motyvuoja.
Jaunasis futbolininkas už gerą fizinę formą yra itin dėkingas su juo papildomai dirbančiam lengvosios atletikos treneriui Jonui Čižauskui. Jaunasis sportininkas nepamiršta padėkoti ir mokytojams, kurie supranta, palaiko ir skiria daugiau dėmesio stengdamiesi įkrauti jo žinių bagažą.
Požiūris į jaunųjų futbolininkų ugdymą
N. Paštukas pastebėjo, jog vaikai iš pradžių galvoja labiau apie asmeninius pasiekimus, bet kuo didesnę patirtį įgyja, tuo aiškiau supranta, kad šiame sporte laimi ne žaidėjas, bet komanda.
Pašnekovas atskleidė, jog artimiausiuose J. Paštuko planuose, kai tik leis pandeminė situacija, persikėlimas į žinomą Europos futbolo akademiją ar komandą. Šiuo metu pas trenerį Auriną Ivaškevičių („F.K. Girionys“) sportuojantis Justas pirmuosius žingsnius futbolo vejoje žengė būdamas 4-ių „Tauro“ sporto mokykloje pas trenerį Audrių Statkevičių. Su „Tauro“ ekipa berniukas du kartus tapo Lietuvos čempionu.
Treneris Aurinas Ivaškevičius teigia, kad nesu treniravęs tokio kaip J. Paštukas. Jis išsiskiria ir rimtu požiūriu į darbą, ir savo gabumais. „Ajax“ treneriai, įvertinę Justo gabumus, jį perkėlė į vyresniųjų grupę. Joje surengtoje rungtyje vienas prieš vieną, lietuvis tapo nugalėtoju bei atsiėmė 1-osios vietos medalį. Vis dėlto kol kas didžiausio įvertinimo vaikinukas sulaukė šiemet spalį Rygoje. Didžiausios pasaulyje futbolo akademijos „Milan“ stovykloje jis buvo išrinktas talentingiausiu dalyviu.
E.Spina pastebėjimu, kamuolio valdymo technika, geras aikštės matymas, mąstymas ir kūrybiškumas - sunkiausiai ugdomos savybės. Kadangi Justas visiškai atitiko italų keliamus reikalavimus, jis gavo kvietimą dar mėnesiui pasistažuoti „Milan“ akademijoje Italijoje.
Šiuo metu Justas dalyvauja bendrame latvių ir vokiečių projekte „Baltic Football School“. Projekto metu iš Lietuvos atrenkami du, trys geriausi žaidėjai, kurie pakviečiami į savotišką Europos rinktinę. Pastaroji komanda rungiasi su stipriausiomis Europos klubinėmis vaikų ekipomis - Londono „Chelsea“, „Manchester United“, Berlyno „Hertha“, Amsterdamo „Ajax“, Lisabonos „Benfica“ ir kitomis.
A. Narbekovo akademijos vizija ir iššūkiai
A. Narbekovo vardo akademija kitąmet švęs 10 metų jubiliejų. Anot jos įkūrėjo ir vadovo, šiuo metu organizacija po A. Vingilio netekties atsidūrė tam tikroje kryžkelėje. Jis turi pastabų dabartinei šalies futbolo akademijų sertifikavimo sistemai, o taikytą „Anderlecht“ programą vadina nesusipratimu. Anot jo, būtent auklėtinių tėvai - kertinė detalė, leidžianti išgyventi akademijai.
A. Narbekovas teigia, kad išlaikyti akademiją sunku. Dėl to akademijos pakėlė savo kainas, nes kitaip neišsilaikysi. Buvo toks etapas, kai su Antanu apskritai dirbo tik iš idėjos, nes viskas žvėriškus pinigus kainuoja. Jei ne superiniai auklėtinių vaikai, būtume užsidarę.
Šimtmečio ketvertuko istorija
Šimtmečio ketvertukas - Tajus, Nojus, Rėjus ir Patricija - jau spalio 18-ąją švęs savo 7-ąjį gimtadienį, o kartu jų laukia ir naujas gyvenimo etapas. Jų mama atskleidė, kad vaikai mokysis trijose skirtingose klasėse. Dukra Patricija į klasę keliaus viena - ji labai savarankiška. Sūnus Rėjus irgi eis į atskirą klasę. Identiški berniukai, Tajus ir Nojus, mokysis kartu.
Šauniojo ketvertuko mama papasakojo apie vaikų pomėgius. Dukrytė lanko tautinius šokius, kartu einame į keramiką - tai mano šių metų atradimas. Berniukai nuo gruodžio mėnesio lanko Ekrano futbolo akademiją - važiuojame į varžybas, man labai patinka.
Kritikavo naują įstatymą, kuriuo leidžiama tėčiui pasiimti „atostogų“ nuo alimentų mokėjimo.