Lietuva, nors ir neaukštaitijų kraštas, gali pasigirti įspūdingais rieduliais, kurių didžiausias - Puokės akmuo - stebina savo dydžiu ir istorija. Šiame straipsnyje apžvelgsime dešimt didžiausių Lietuvos riedulių, jų ypatumus, padavimus ir vietoves, kuriose jie stūkso.
Puokės akmuo - Lietuvos rekordininkas
Puokės akmuo, dar žinomas kaip Barstyčių akmuo, yra didžiausias riedulys Lietuvoje. Jis dunkso Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Barstyčių seniūnijoje, Puokės kaime. Šis milžinas, atvilktas ledynų iš Skandinavijos, yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
Geologinė sandara ir matmenys:
Puokės akmuo - netaisyklingos pailgos formos, ištysęs šiaurės-pietų kryptimi. Riedulį sudaro rausvai rusvas mikroklininis granitas su ryškiais mikroklino kristalais, suaugusiais su stambiais kvarco grūdais ir žėručio plokštelėmis. Jame taip pat aptinkamos pegmatito gyslos ir juosvo vidutingrūdžio biotitinio plagiogranitogneiso intarpai. Granito struktūra granoblastinė su metasomatinės struktūros elementais, vidutingrūdė ir stambiagrūdė, tekstūra - masyvi.
Akmuo išsiskiria įspūdingais matmenimis:
- Ilgis: 13,4 m
- Plotis: 7,5 m
- Aukštis: 3,6 m
- Svoris: apie 680 tonų
Atradimo istorija:
Iki 1957 m. Puokės akmuo buvo beveik visas užklotas moreninio priemolio. Tais metais melioratoriai, vykdydami darbus, atkasė šį milžiną. 1958 m. akmuo buvo visiškai atkastas ir pradėtas tyrinėti. 1968 m. Puokės akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu.
Taip pat skaitykite: Triuškinančios futbolo pergalės
Padavimai ir legendos:
Apie Puokės akmenį sklando įvairūs padavimai. Vienas jų pasakoja, kad senovėje šioje vietoje stovėjo senovės lietuvių šventykla su šventuoju akmeniu, kurioje ugnį kūreno vaidilutė. Perkūnas, supykęs dėl jos neištikimybės, trenkė į šventyklą ir užvertė ją žemėmis, palikdamas matomą tik šventojo akmens fragmentą.
Kitas padavimas pasakoja apie atėjūnus žuvėdus, kurių laivai pasirodė Lietuvoje. Žyniai prakeikė atėjūnus, o Perkūnas, išgirdęs prakeiksmus, trenkė žaibais į laivus ir juos suakmenino. Vienas iš suakmenėjusių laivų ir tapo Puokės akmeniu.
Puntuko akmuo - legenda ir istorija viename
Puntuko akmuo, dar žinomas kaip Dvarionių akmuo, yra antras pagal dydį riedulys Lietuvoje. Jis stūkso Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios upės. Puntukas yra ne tik gamtos paminklas, bet ir svarbus istorinis objektas.
Istorija ir bareljefai:
1943 m. ant Puntuko akmens skulptorius Bronius Pundzius iškalė žymiųjų lakūnų, perskridusių Atlanto vandenyną, S. Dariaus ir S. Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius lietuvių tautai. Šis įvykis pavertė akmenį svarbiu lietuvių tautos simboliu.
Matmenys ir svoris:
Puntuko akmuo sveria apie 265 tonas. Jo ilgis - 7,54 m, plotis - 7,34 m, o aukštis - 5,7 m (iš jų 1,5 m po žeme).
Taip pat skaitykite: Didžiausias krepšinio renginys
Legendos:
Apie Puntuko akmenį sklando įvairios legendos. Viena jų pasakoja, kad velnias norėjo užremti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko, todėl jis paliko akmenį lauke. Kita legenda teigia, kad ant akmens buvo sudegintas garsus Lietuvos karžygys ir karo vadas Puntukas. Taip pat pasakojama, kad šalia akmens gyveno darbšti Anykštos giminė, kurią saugojo paslaptingas ženklas, o velniai, norėdami numesti akmenį ant jų trobos, buvo išgąsdinti Perkūno.
Kiti įspūdingi Lietuvos rieduliai
Be Puokės ir Puntuko akmenų, Lietuvoje yra ir daugiau įspūdingų riedulių, kurie stebina savo dydžiu ir istorijomis:
- Kriaučiaus (Valeikių) akmuo: Trečias pagal dydį Lietuvoje, esantis Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijoje, Vileikių kaime. Jis sveria apie 600 tonų.
- Mokas su Moku: Stambus akmuo Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijoje su mažesniu šalia. Mokas stovi kairiajame Šventosios upės krante.
- Šilalės kūlis: Mitologinis akmuo Skuodo rajone, Šilalės kaime. Jį sudaro granitas, vadinamas rapakiviu.
- Vištyčio akmuo: Riedulys stovi Vištyčio regioniniame parke. Pasak legendos, velnias nešė šį akmenį sugriauti bažnyčios, bet gaidys pragydo ir jis pametė akmenį.
- Daubos kūlys: Akmuo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Naujosios Įpilties kaime. Paviršiuje matomas įdubimas laikomas laumės pėdsaku.
- Vosgėlių akmuo: Riedulys guli Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Vosgėlių kaime. Riedulio viršuje galima matyti iškapotas duobutes.
- Didysis Dzūkijos akmuo: Jis randamas Alytaus rajone. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku.
- Velnių akmuo: Jis stovi Druskininkų savivaldybėje, Švendubrės kaime, netoli Nemuno. Pasak mito, velnias nešė šį akmenį užtvenkti Nemuną, bet gaidys pragydo ir jis pametė akmenį.
Taip pat skaitykite: Pralaimėjimas pasaulio čempionate
tags: #didziausias #lietuvos #riedulys