Disnėjaus sporto kompleksas Orlande, Floridoje, yra ne tik vieta sporto renginiams, bet ir vartai į nepamirštamas atostogas, kupinas įvairių pramogų ir įspūdžių. Nuo prabangių Majamio paplūdimių iki kvapą gniaužiančių Everglades pelkynų, Florida siūlo platų spektrą patirčių, kurios patenkins kiekvieno keliautojo skonį. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Floridos akcentus, pradedant nuo Majamio žavesio ir baigiant Disnėjaus pasaulio magija.
Majamis: miestas, kuriame susitinka kultūros ir prabanga
Majamis, dažnai vadinamas Floridos vartais, yra vienas gražiausių JAV miestų, kuriame pulsuoja Lotynų Amerikos dvasia. Skirtingai nuo daugelio kitų Amerikos miestų, Majamis išsaugojo savo unikalų charakterį, kurį formuoja spalvinga istorija ir kultūrų įvairovė.
Istorijos dvelksmas ir modernus atgimimas
Majamis gimė iš narsaus verslininko Henrio Flaglerio idėjos nutiesti geležinkelį per pelkes, o kiti verslininkai jo pabaigoje pastatė superkurortą. Net dirbtines „Venecijos salas” supylė, pačių turtingiausiųjų zoną. Visu šimtu metų anksčiau nei tą patį darė Dubajaus šeichai. Tais laikais Floridoje gyveno tik 500 000 žmonių, o dabar - 21 milijonas! Tarpukario klestėjimą primena puikus Wolfsonian muziejus, kur daug to meto meno ir baldų. Vietoje daugeliui muziejų įprastų nuobodžių „Menininkas gimė X metais ir tapė Y” tipo aprašų, čia aprašoma, kaip eksponatai atspindi didžiulius to meto pokyčius. Šie vitražai pirmojoje XX a. pusėje buvo Airijoje uždrausti. Nors jie paremti garsiais airių rašytojų kūriniais, tuo metu buvo didelė bažnyčios įtaka ir jie pasirodė pernelyg nepadorūs. Štai tokiom istorijom Wolfsonian per meną pristato XX a.
Tačiau ne visa Majamio istorija rožėm klota: ~1980 m. mieste dominavo narkotikus į JAV plukdė mafijozai, nužudė ir ne vieną turistą. Bet miestas atgimė: senieji pastatai ne tik suremontuoti, bet ir spalvingau nudažyti, o vakarais apšviečiami įspūdingomis šviesomis, viską apsupa vakarėliai. Deja, kainos - ne kaip tarpukariu: jos vienos didžiausių JAV.
Prabanga ir egzotika
Majamis (ar ir visa Florida) savo turtus tėškia tau į akis, tarsi būtum ne Amerikoje. Kitur Amerikoje neatskirsi milijonieriaus nuo juodadarbio. Miami Beach viešbučiai. Niekur kitur pasaulyje nemačiau tiek daug Ferrari, Lamborghini, Porsche, ką jau kalbėti apie Corvette ar Mustang - ištisi jų salonai vienas netoli kito! Kas neišgali nusipirkti, atostogoms Floridoje bent nuomojasi - eilinė Sixt nuomos agentūra Majamio oro uoste reklamuojasi: „Autonuoma, su kuria tu gali pasirodyti turtingas”. Ir iš tiesų Majamio oro uosto nuomojamų automobilių parkinge visokių „superautomobilių”, kabrioletų, kupė ir milžiniškų visureigių - ne ką mažiau, nei eilinių mašinų! O jau išvis nesinuomoti automobilio neikas nesumąstytų - Majamio oro uosto autonuomos pastatas prilygsta mažesnio oro uosto keleivių terminalui ir vien „Alamo” autonuoma, kur nuomojomės, turėjo septynis langelius.
Taip pat skaitykite: Pramogos Disnėjaus sporto komplekse
Miami Beach „gyvoje parodoje” ir kūnai, ir dizainerių kūryba: neamerikietiškai seksualūs merginų drabužėliai, apnuoginantys neamerikietiškai lieknas formas. Majamis - ir modelių sostinė, o jo senųjų viešbučių ir plačiųjų paplūdimių fone fotografų blykstės nuolat „gamina” naujas reklamas ir mados žurnalų viršelius.
Miesto dalys: nuo Miami Beach iki Wynwood
Majamis susideda iš dviejų dalių. Pašėlusio Miami Beach ilgojoje nerijoje ir kur kas paprastesnio „tikrojo Majamio”. Pastaraisiais metais ir jo centras išstypo dangoraižiais: kai Miami Beach nakvynė daugeliui neįperkama, žmonės apsistoja anapus (~5 km) ilgųjų tiltų ir į paplūdimį važiuoja iš Majamio centro. „Tikrasis Majamis” irgi sparčiai kyla, turtėja. Ko vertas vien Vynvudo sienų rajonas - dar prieš gerą dešimtmetį ten buvo autoservisai ir sandėliai, o dabar viskas ištapytą nuostabiais pasaulino garso grafitistų kūriniais, o viduje - vieni prabangiausių restoranų. Vynvudo sienos Majamyje.
Kultūrų katilas: Lotynų Amerikos dvasia
Bet turtuoliai ir „auksinis jaunimas” „tikrame Majamyje” - tik lašas jūroje. Dauguma majamiečių vos kalba angliškai! Nes Majamis - svajonių miestas visiems Karibų gyventojams. O ypač kubiečiams, kurie čia plaukia sprukdami nuo komunistinio Kubos režimo ir jo sukelto skurdo. Jau 35% Majamio žmonių - kubiečiai, dar 35% - kiti ispanakalbiai. Iš viso 70%. Majamyje net nesijauti kaip JAV: nuo pat Majamio oro uosto viskas dviem kalbom. Ir dažnai su tavimi muziejuje ar oro uoste sveikinasi ispaniškai, o angliškai net nemoka! Net žmonės turistų aptarnavimo srityje. „Derecho, derecho, go” - bandė aiškinti kaip pastatyti automobilį apartamentų parkingo tarnautojas. Majamyje gyvenantis klientas, pasakojo, ten įsidarbinęs privalėjo išmokti ispaniškai.
Majamiečiai mėgsta didžiuotis vadindami miestą „Amerikos žemyno sostine”: juk čia susiduria angliškoji (JAV) ir ispaniškoji (Lotynų) amerikos. Stipriausia ta loyniška dvasia - Majamio kubiečių rajone, vadinamame Calle Ocho (aštunta gatvė). Ten supranti, kaip atrodytų Kuba, jei ne Fidelis Kastro! Lotyniška, spalvinga - bet tvarkinga, pilna visokių verslų nuo cigarų fabrikėlių iki hipsteriškų kubietiškų restoranėlių. Iš pradžių žodžiai „kubietiškas restoranas” kėlė šypseną - per visą kelionę į Kubą nevalgiau nieko skanaus. Kubiečių rajone. Majamio kubiečių rajone ir „laisvi paminklai” Fidelio Kastro režimo aukoms, ir „laisvas muziejus” pasakojantis apie Majamio kubiečių bandymą 1961 m. susigrąžinti Kuboje valdžią. Jis kupinas pagiežos prezidentui Kenedžiui ir demokratams, kurie mėginimo neparėmė ir 2506-ąją kubiečių brigadą, išsilaipinusią Kubos Kiaulių įlankoje, Kastro nugalėjo. Mėginimo išvaduoti Kubą muziejuje.
Antroji Majamio tautų mozaikos detalė - Mažasis Haitis, kur gyvena juodaodžiai imigrantai iš Haičio. Čia majamiečiai patarė mums nevažiuoti: nesaugu. Jei būtume buvę Amerikoje pirmą kartą, iš tiesų galėjo lengvai šokiruoti: šiukšlės, freskos „tabletė per dieną gali apsaugoti nuo ŽIV” ar agitacijos parduoti plaukus. Bet kai aš jau lankiau dešimtis šiaurinės JAV dalies getų (pvz. Detroito), Majamio Mažasis Haitis pasirodė net labai civilizuotas: yra gerų Haičio virtuvės restoranų, viename kurių nebrangiai ir skaniai suvalgiau haitietiško griot. Freska ant Mažojo Haičio kultūrinio centro.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pigus Majamis: mitas ar realybė?
Už superprabangaus fasado Majamis gali būti net labai pigus. Išskyrus nakvynę. Greito maisto restoranai kaip visur ir… nemokamas viešasis transportas. Miami Trolley pseudosenoviniai autobusai ir Majamio centro Metromover traukinukas. Bilietų neturi - lipi ir važiuoji, dairydamasis į dangoraižius! O ir iš paplūdimių brangiausias pats pietinis - kuo toliau į šiaurę, tuo jie pigesni, bet ir paprastesni. Apynuoges gražuoles keičia žydai ortodoksai su šlikėmis ir ilgom suknelėm. Dar viena tauta Majamio tautų mozaikoje, taip ir neištirpusi į „bendrą Amerikos kultūrą”. Ir gražų paminklą holokaustui jie ten pasistatė, nes, sakoma, Majamis vienu metu buvo vieta, kur bene daugiausiai pasaulyje gyveno holokaustą ištvėrusių žydų. ~1945 m. jie emigravo į Ameriką, o gyvenimo gale - į Floridą.
Everglades: gamtos stebuklas šalia miesto
Majamyje niekaip nepagalvotum, bet prieš 100-130 metų viskas ten buvo viena didelė pelkė. Ir ta pelkė Majamį tebesupa. Tai - Everglades nacionalinis parkas, visai kitoks, nei dauguma JAV. Everglades nerasi kalnų ar kanjonų - visa Florida dar lygesnė už Lietuvą, aukščio rekordas - 105 metrai. Bet tada pradeda rodytis paukščiai - įspūdingiausių spalvų, milžiniški. Ir aligatoriai.
Pelkynų tyrinėjimas: pramogos ir nuotykiai
Tuos pelkynus (ar, kaip sako vietiniai, lėčiausią pasaulio upę) jau beveik šimtmetis galima tyrinėti įvairiausiais būdais. Įprastų pasivaikščiojimo takų daugiausiai ties įvažiavimu į parką iš Homestead miestelio, pvz. Alternatyvių pramogų geriausia ieškoti palei Tamiami trail kelią - patį pirmą, dar tarpukariu nutiestą per šias pelkes. Ten - galimybės praplaukti laivais su propeleriais (labiau kaip pramoga: greitis, vėjas, vaizdai) ar pravažiuoti bagiu (mūsų važiavimas buvo labiau kaip ekskursija: lėtai, bet su ilgu pasakojimu), ar autobusu nuo Shark Valley parko įėjimo. Toje aplinkoje vienas aukščio metras viską keičia: pelkynai virsta miškais. Laive su propeleriu. Jo grimzlė labai menka, todėl gali plaukti net kur labai negilu. Jį, tarsi lėktuvą, stumia propeleris.
Seminolai ir mikosukiai: turtingi indėnai
Palei Tamiamio kelią pilna ir seminolų bei mikosukių kaimų. Floridos indėnus kolonistai sunaikino labai seniai (tik kažkoks akmenų ratas Majamio centre liko), bet apie XIX a., bėgdami nuo amerikiečių, į Floridą atsikėlė naujų indėnų ir, sumišę su pabėgusiais juodaisiais vergais, sukūrė naujas seminolų ir mikosukių gentis. Priešingai daugeliui JAV indėnų, šie - turtingi. Jiems priklauso gausybė kazino ir net pasaulinis „Hard Rock Cafe” tinklas. Mikosukių kaimo statulos. Yra neblogas muziejus. Daugybė aligatorių narvų, kai kur jie - su kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, parašyta tik ‘turtles’ - matyt, aligatoriai - savaime suprantama.
Dabar, tiesa, tos tradicinės „indėnų pramogos” atrodo keistai: visokie dirbtiniai totemai, pseudoindėniški namai ir, aišku, kiekviename kaime „privalomas” aligatorių zoosodas ir aligatorių imtynės kur demonstruojamas „aligatorių suvaldymo menas”. Mikosukių kaime juos „ganė” net ne indėnas: indėnai, atrodo, seniai ten tik vadovauja, o gentys tapo savotiškomis akcinėmis bendrovėmis: jų nariai tiesiog renka dividendus. O kažkada indėnai gyveno taip. Vaizdas nuo bagio kelio pro Everglades.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Šiais laikais pramogos su gyvūnais, tikriausiai, kontraversiškos, tad „aligatorininkas” viską pateikinėjo kaip istorinę demonstraciją: „štai taip mikosukiai turistams prieš 100 metų rodydavo, kaip sugriebti aligatorių už žabtų”. Tada davė palaikyti aligatoriuką pačiam. Kiekviename indėnų kaime ir kiekviename laivų su propeleriais ‘uostelyje’ į kainą įeina aligatoriuko palaikymas.
Ki Vestas: sala su senųjų Amerikos pietų dvasia
Vienintelis Floridos kurortas, galintis lygiuotis su Majamiu - Ki Vestas (Key West). Nuvažiuoti į jį - iššūkis, jei nori tą pačią dieną grįžti į Majamį. 267 km atrodo nedaug (Amerikoje), bet tai ne magistralė, o unikalus Overseas Highway kelias, šokinėjantis ilgais siaurais tiltais nuo vienos Key salos prie kitos. Overseas Highway ten, kur jis jungia salas. Ir pakeliui yra daug ką žiūrėti.
Kelionė į Ki Vestą: pakeliui aplankomos vietos
Coral Gables - žavus Majamio priemiestis, tarpukariu pastatytas tarsi senas Europos miestelis (vien jo viešbutis ko vertas). Houmstede - Koralų pilis, įkurta „braliuko” latvio Lydskalninio. Anas buvo tikras ekscentrikas: kalbama, jo šeima kovojo prieš carinę Rusiją, o dar ir mergina nesutiko tekėti. Movė iš Latvijos į Ameriką ir čia statė „pilį” (ar kažkokį bestogį meno kūrinį iš mirusių koralų) savo „nelaimingai meilei”. Gyveno imdamas pinigus iš turistų už „pilies” lankymą.
Tuomet prasideda salos: toks ilgas amerikietiškas priemiestis su nedideliais namais ir savitarnos sandėlių eilėmis. Net automobilių, kemperių ir valčių „storage” (pastarosios kraunamos trimis aukštais). Daugybė floridiečių į valstiją atvyksta žiemoti, o karštas ir uodingas Floridos vasaras iškeičia į visai pakenčiamą klimatą šiaurėje.
Tarpinės salos neįdomios, jei nežinai, ko ieškoti. Iš anksto pasidomėjus, ne visas įdomias vietas net spėjome aplankyti. Vaikai glosto lamatiną Florida Keys Robio prieplaukoje. Jau radau jį ten, paskui jis neva buvo išplaukęs ir vėl grįžo. Anės paplūdimys (Islamorada) - toks idiliškas. Vėžlių ligoninė (Maratonas) - be galo amerikietiška: kažkoks gyvūnėlius mylintis motelio savininkas užleido motelio baseiną sužeistais vėžliais ir dabar net „vėžlių greitąsias” turi, skubančias jų gelbėti. Apsimoka: brangūs bilietai, aukos. Galima žiūrėti skeptiškai ar net juoktis iš į magnetinio rezonanso aparatus kišamų vėžlių (geriau jau Amerikoje gimti vėžliu nei Afrikoje žmogumi!). Na, bet juk niekas nieko neprievartauja: yra šeimininkai, sugebėję įrodyti, kad tai svarbu, ir gyvūnų mylėtojai, pasiryžę tam - o ne kam kitam - aukoti savo pinigus. Ir viskas sukasi, plečiasi. Vėžlių greitosios pagalbos prie vėžlių ligoninės.
Ki Vesto atmosfera: senųjų pietų prisilietimas
Ir visą ilgą kelią karūnuoja Ki Vestas. Jei Majamio paplūdimys atsiduoda tarpukario dvasia, tai Ki Vestas - prieškario, senųjų Amerikos pietų, su dviaukščiais rūmais, kurių atvirose verandose sėdėdavo ponios įmantriomis suknelėmis. Dabar ir Ki Vestas paskendęs brangiuose vakarėliuose, tik jų lankytojai - gerokai vyresni, nei Majamyje. Vietos sau randa ir gėjai su transvestitais, ir marškinėlių, idealizuojančių Donaldą Trampą, parduotuvės. Aišku, visas smagumas ten - vakarais, ir į Ki Vestą atvykome jau sutemus. Bet nakvynė ten - labai brangi. Grįžome į Majamį - jau po vidurnakčio.
Disnėjaus pasaulis ir kiti pramogų parkai: magija ir nuotykiai
Kai Floridoje lankiausi pirmą kartą, Majamį net praleidau. Nes daug įdomybių yra ir šiauriau. Garsiausias aišku Disnėjaus pasaulis (Disney World). Disnėjaus pasaulyje. Į visus pramogų parkus bilietas perkamas visai dienai ir apima visas pramogas: atrakcionus, paradus ir šou, bei superfejerverkus vakare (bet neįeina restoranai ar paslaugos - maisto atsinešėme savo). Kainos - didžiulės, bet jokiu metu nesigailėjau tiek mokėjęs: Disnėjaus pasaulyje viskas tiesiog ištobulinta.
Disnėjaus pasaulis: tobulumo viršūnė
Pastatai iš tikrų medžiagų ir kiekviena detalė nuo iškabos šrifto iki žibintų stulpų perteikia norimą dvasią (gal kokio Afrikos užkampio, gal Laukinių vakarų ar ateities - priklausomai nuo parko). Atrakcionai - ne šiaip atrakcionai, o tikri meno kūriniai, pasakojantys istoriją nuo to momento, kai stoji į eilę prie jų: viską atskleidžia spalvos, architektūra ir gausybė animatronų (realistiškų robotų). Viską sukūrė armijos „imažinierių“ - taip Disnėjus vadino savo atrakcionų kūrėjus („vaizduotės inžinieriai“). Senieji atrakcionai analizuojami tarsi šedevrai - apie juos rašomos knygos ir kuriami filmai. Tuos atrakcionus amerikiečiai laiko tikru savo paveldu tarsi europiečiai Viduramžių pilis: vos pabando Disnėjus ką nors „sumoderninti“, tuoj kyla ažiotažas. „Tavo tėvelis važiavo šituo Space Mountain, kai jam buvo 12“ - nugirdau šeimos pašnekesį. Ir 80-mečius senelius marškinėliais „Disnėjaus fanatas“ mačiau. Ir girdėjau istorijas, kad tokie prašo po mirties išbarstyti jų pelenus Disnėjaus pasaulyje, ypač jo Siaubo kambaryje. Nes Disnėjaus pasaulis - tikrai ne vien vaikams: geras trečdalis ar pusė lankytojų buvo be vaikų.
Svarbu ateiti į Disnėjaus parką prieš atidarymą, o išeiti po uždarymo - ir tai spėsi ne viską, bet bent jau pamatysi parke, kas įdomu. Na o ketinimus aplankyti per dieną kelis parkus pamirškite iš karto. Vienas parkas - viena diena. EPCOT’as. XIX a. amerikietiška muzika Disneilende. Kaip ir viskas, ištobulinta iki maksimumo: nuo aktorių aprangos iki tikroviško puošnaus XIX a.
Konkurencija pramogų parkų pasaulyje
Ir Disnėjus - tik Floridos parkų pradžia! Didžiausias konkurentas Universal Studios Orlande įkūrė du parkus. Disnėjus ir Universal kaunasi dėl herojų - tarkime, „Žvaigždžių karus“ nusigriebė Disnėjus, o Harį Poterį - „Universal“. Klasikinis It’s a Small World atrakcionas. Dar yra Water World, vienas geriausių akvariumų. Ir ištisa eilė kitų parkų: važiuoji štai keliu į Orlandą, pasidairai - ir tai šen, tai ten apžvalgos ratai, milžiniški amerikietiški kalneliai: net keista, kaip visi randa savo klientą, kai šalia „grandų grandai“. Ko tik nėra: net Holy Land (Šventosios žemės) pramogų parkas Biblijos tematika! Aišku, mažesni parkai pigesni, ten nėra ir kito Disnėjaus ar Universal siaubo - supereilių. Eilėje prie Frozen atrakciono EPCOT praleidome apie valandą.
Pramogos amerikietišku stiliumi: NBA ir NASCAR
Florida man buvo ir puiki galimybė pamatyti šiuolaikinės Amerikos kultūros pramogas. Floridoje pirmąkart aplankiau NBA varžybas (Orlando „Magic“), Floridoje nuėjau ir į amerikiečių pamiltas NASCAR lenktynes. Deitona Byčo trasoje, netoli ten, ku…
Volto Disnėjaus palikimas: nuo svajonės iki imperijos
Volto Disnėjaus vardas puikiai žinomas visame pasaulyje. Pačioje XXa. pradžioje, Los Andžele, Kalifornijoje gimęs Voltas Elijas Disnėjus buvo ketvirtasis vaikas Elijo ir Floros šeimoje. Kai dar Voltas buvo kūdikis, jo šeima nusprendė persikraustyti į sodybą prie Marceline miesto, Misūryje. Miestelis dvelkė Vidurio Vakarų estetika ir manoma, kad turėjo įtakos „Disneilendo“ pagrindinei gatvei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jaunystės metai ir kūrybinio kelio pradžia
Prabėgus keleriems metams, Volto nenuorama tėvas nusprendė su šeima persikraustyti į Kanzas miestą. Ten nusipirko vietinio rytinio laikraščio išnešiojimo maršrutą ir vertė savo sūnus padėti jam pristatinėti laikraščius. Vėliau Voltas teigė, kad dauguma jo, kaip suaugusio žmogaus, įpročių kilo iš vaikystės, kuomet padedant tėvui pristatyti laikraščius, kildavo daug nepatogumų.
Kai Voltui buvo 16 metų, Disnėjų šeima persikraustė į Čikagą. Čia Voltas pradėjo mokytis McKinley vidurinėje mokykloje, kurioje aktyviai įsitraukė į mokyklos laikraščio kūrimą - fotografavo, piešė iliustracijas ir mokėsi karikatūrų kūrimo technikos, nes norėjo gauti laikraščio karikatūristo darbą. Jo progresą sustabdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kurio metu Voltui teko dirbti Amerikos Raudonojo Kryžiaus greitosios medicinos pagalbos vairuotoju Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Bendradarbiavimas su Ubu Iwerksu ir pirmieji animaciniai filmai
1919m. Ub Iwerksas - amerikiečių animatorius ir specialiųjų efektų technikas, kurio pagalba buvo prikeltas vienas garsiausių pasaulio animacinių filmų personažų Peliukas Mikis. Būdamas 18 metų, vokiečių kilmės jaunuolis susipažino ir susibičiuliavo su V. Disnėjumi, tuo metu dirbusiu komercinės meno dirbtuvės darbuotoju. Iwerksas su Disnėjumi puikiai papildė vienas kitą.
1922m. Disnėjus kartu su Iwerksu įkūrė nedidelę jųdviejų studiją ir nusipirko naudotą filmavimo kamerą, kurios pagalba kūrė trumpus, 1-2 minučių animacinius reklaminius filmukus ir juos platino vietiniuose kino teatruose. Kartu jie taip pat sukūrė animacinių filmų eskizų seriją, kuri vadinosi „Laugh-O-grams“, ir bandomąjį filmą septynių minučių pasakų serijai „Alisa animacinių filmų šalyje“. Filme buvo sujungtas gyvas veiksmas ir animacija. Tačiau 1923m. Vis dėlto trumpametražiam filmui „Alisa animacinių filmų šalyje“ nusišypsojo sėkmė ir Voltas su savo broliu ir verslo partneriu Rojumi nusprendė vėl atidaryti parduotuvę Holivude. Rojui tapus vadovu, buvo atnaujinta filmų serija apie Alisą. Prie brolių komandos buvo pakviestas prisijungti ir Ub Iwerksas - Volto draugas, su kuriuo ir sukūrė filmų seriją apie Alisą. Po ilgų įkalbinėjimų, Iwerksas sutiko prisijungti prie brolių ir padėti jiems kurti animacinius filmus. Jie sukūrė personažą, kuris vadinosi „Laimingasis triušis Osvaldas“ (angl.
Peliukas Mikis: sėkmės simbolis
1927m., prieš pat garso takelių atsiradimą kino filmuose, Disnėjus ir Iwerksas sukūrė dar vieną naują eksperimentinį energingą ir linksmą personažą - Peliuką Mikį. Kūrėjai buvo suplanavę išleisti du filmus, kurie turėjo pristatyti Peliuką Mikį. Filmai vadinosi „Plane Crazy“ ir „Gallopin’ Gaucho“, tačiau tuo pačiu metu buvo išleistas kino filmas „The Jazz Singer“, kuriame jau buvo pasinaudota garso takelio atsiradimo naujove. Supratęs apie garso svarbą filmuose, Disnėjus greitai sukūrė ir išleido trečiąjį animacinio filmo variantą apie Peliuką Mikį - „Steamboat Willie“. Jame jau skambėjo veikėjų balsai ir muzika, o du pirmieji animacinių filmų variantai buvo atmesti, nes buvo begarsiai. 1928m.
Nauji projektai ir iššūkiai
Kitais metais broliai Disnėjai pradėjo kurti naują serialą - „Kvailos istorijos“ (angl. „Silly Stories“) - kur pagrindiniu veikėju tapo skeletas, o filmuko serija vadinosi „Skeleto šokis“ (angl. „The Skeleton Dance“). Animacinio filmuko serijoje vaizduojamas iš kapo pakylantis skeletas ir šokantis skambant grotestiškai klasikinei muzikai. Tokia originali idėja užtikrino serialo pripažinimą, tačiau dėl sudėtingesnio piešimo ir techninio darbo, didėjant išlaidoms, Disnėjų įmonei vis kilo bankroto pavojus. Tačiau augantis Peliuko Mikio ir jo mylimosios Pelytės Minės populiarumas įrodė, kad žmonėms patinka fantastiniai išgalvoti personažai, gebantys kalbėti ir turintys žmogaus asmenybės bruožus.
„Trys paršiukai“ ir Didžiosios depresijos atspindžiai
1933m. Disnėjus išleido animacinį filmuką „Trys paršiukai“ (angl. „Three Little Pigs“). Filmukas buvo išleistas Didžiosios depresijos (Didžiosios ekonominės krizės) metais, todėl jo turinys buvo labai artimas žiūrovams. Animaciniame filme vaizduojami paršiukai statantys sau namus, kad apsisaugotų nuo grėsmingo vilko. Namų statymo veiksmas buvo tapatinamas su tvirtumo trūkumu ekonominėje srityje, o filme skambėjusi daina „Kas bijo didelio blogo vilko?“, buvo kaip linksmas pasišaipymas iš pasaulį užgriuvusių nelaimių. Šiuo ekonominiu sunkmečiu Disnėjus suprato, kokią reikšmę jo kuriama animacija turi žmonėms.
Ilgametražių filmų era ir „Snieguolė ir septyni nykštukai“
Iki tol „Disney“ kompanija subūrė jaunų kūrybingų darbuotojų būrį, kuriam vadovavo Volto jaunystės kolega Ub Iwerksas. Kadangi Volto broliui Rojui buvo patikėtos įmonės vadovo pareigos, jis sudarinėjo franšizines sutartis su įvairiomis kompanijomis, kurios pardavinėjo atributiką: drabužius, laikrodžius, lėles su Peliuko Mikio ir Ančiuko Donaldo atvaizdais. Voltas Disnėjus buvo darbšti ir veržli asmenybė. Jam nepatiko stovėti vietoje, jis norėjo vis labiau tobulėti ir siekti naujų užsibrėžtų tikslų. Vienas iš jų buvo kurti ilgametražius filmus.
1934m. jis pradėjo kurti klasikinės pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“ savą versiją. Tai buvo projektas, kuris reikalavo stiprios ir talentingos komandos, tačiau Disnėjus ją jau turėjo. Nors pats Voltas aktyviai dalyvavo visuose filmų kūrimo etapuose, tačiau tuo metu jo vaidmuo buvo labiau organizacinis, koordinacinis, nuo jo priklausė galutinių sprendimų priėmimas. Dizinerio ir animatoriaus darbas nuo šiol priklausė kitiems žmonėms. Kritikai ir publika animacinį filmą apie Snieguolę įvertino kaip linksmą ir romantišką.
Tolesnė kūryba ir „Fantazija“
Nepaisant „Snieguolės ir septynių nykštukų“ sėkmės, Voltas ir toliau kūrė trumpametražius filmus, pristatančius sužmogintus gyvūnų personažus. Pavyzdžiui, drambliuko personažas Dambo, medinis berniukas Pinokis ir stirniukas Bembis. Taip pat Disnėjus sukūrė žiūrovus sujaudinusį daugiasegmentį filmą, kuris vadinosi „Fantazija“.
#
tags: #disnejaus #sporto #kompleksas #orlande