Gyvenimas kartais pateikia iššūkių, kurie, atrodytų, neįveikiami. Tačiau net ir sunkiausi išbandymai gali tapti tramplinu į naują, pilnavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje pasakojama apie tai, kaip aktyvus užimtumo centras „Eik“ padeda žmonėms su negalia atrasti judėjimo džiaugsmą ir įveikti fizinius apribojimus, o integruota „Draugų ir sporto šventė“ tampa įkvėpimu visiems, net ir tiems, kurie negali eiti.
Netikėta istorija su laiminga pabaiga
„Apie mano gyvenimą būtų galima parašyti visą knygą“, - teigia vilnietė Bela, kurios gyvenimas po dviejų insultų pasikeitė kardinaliai. Po lemtingo 2008-ųjų insulto moteris pirmą kartą nebegalėjo vaikščioti, o 2016 metais smogęs spinalinis insultas atėmė bet kokią viltį. „Nebenorėjau nieko: jokių mankštų, reabilitacijų. Jaučiausi ne žmogus, bet daržovė“, - prisimena Bela.
Tačiau netikėta pažintis su aktyvaus užimtumo centru „Eik“ tapo lūžio tašku. Po pirmos treniruotės Bela suprato, kad čia tikrai grįš. Ir nuojauta neapgavo: nepaisant to, kad į centrą „Eik“ ji atėjo su visiškai nesilankstančiomis kojomis, vos pastovėdama, per metus, padedama trenerių, pasiekė neįtikėtinų rezultatų. „Po metų aš pradėjau „eiti“ su triračiu, o neilgai trukus dalyvavau pirmosiose varžybose“, - džiaugiasi Bela.
Šiandien Bela - gyvas įrodymas, kad net ir po 18 metų nevaikštant galima išmokti ne tik judėti, bet ir būti fiziškai aktyviai - treniruotis, keliauti. Už tai, kad šiuo metu jaučiasi ne tik „vaikštanti“, bet ir laiminga, ji dėkinga aktyvaus užimtumo centrui „Eik“.
Aktyvaus užimtumo centras „Eik“: vieta, kurioje gimsta stebuklai
Aktyvaus užimtumo centras „Eik“ veikia nuo 2015 metų. Šiuo metu jis vienija ir į įvairias fizinio aktyvumo veiklas įtraukia maždaug 40 įvairią judėjimo negalią turinčių žmonių bei jų artimųjų. Judėti juos įkvepia ir treniruotis padeda penki treneriai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Kaip pasakojo centro „Eik“ vadovė ir trenerė Aušra Kriškoviecienė, veiklos per ketverius metus nepasikeitė, tik tapo įvairesnės ir brandesnės. Jas profesionaliai vykdyti padeda finansuojami projektai. Vienas tokių - 2019 m. prasidėjęs ir iki 2023 m. tęsiamas projektas „Neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto su triračiais plėtra Vilniaus mieste“, kurį iš dalies finansuoja Sporto rėmimo fondas.
„Galimybė gauti finansavimą mums labai svarbi, nes tai leidžia ne tik tęsti, bet ir plėsti savo veiklą. Fiziniam žmonių su negalia sveikatinimui toliau sėkmingai naudojame unikalias priemones: Lietuvoje sukurtą eisenos treniruoklį „Eik“ ir triratį (angl. Racerunning). Savo veikloje remiamės mokslu pagrįstais tyrimais, medikų patirtimis bei rekomendacijomis“, - teigia centro „Eik“ atstovė Jūratė Stongvilienė.
Gautas finansavimas leido centrui įsigyti 4 naujus triračius, kurie yra tapę svarbiausia ir mėgstamiausia centro narių treniruočių priemone. „Veiklą pradėjome turėdami tik 3 triračius - juos buvo sunku idealiai pritaikyti kiekvienam žmogui. Nes triratis turi atitikti žmogaus ūgį, svorį, net stabdžių sistema pritaikoma kiekvienam pagal poreikį", - aiškina A.Kriškoviecienė.
Sporto rėmimo fondo finansavimas suteikė progą suorganizuoti ir keletą svarbių renginių, per kuriuos visuomenė supažindinta su fizinio aktyvumo su triračiais galimybėmis. Tai - Atvirų durų dienos Vilniuje, taip pat integruota „Draugų ir sporto šventė“, kurios šūkis „Jei negali eiti - bėk!“ turbūt geriausiai atskleidžia esmę - judėjimas yra didžiausia siekiamybė ir laimė.
„Jei negali eiti - bėk!“: įkvepiantis šūkis, kuris keičia gyvenimus
Integruota „Draugų ir sporto šventė“ - tai renginys, kuris ne tik supažindina visuomenę su fizinio aktyvumo su triračiais galimybėmis, bet ir įkvepia žmones su negalia siekti savo tikslų. Šventės šūkis „Jei negali eiti - bėk!“ simbolizuoja, kad net ir turint fizinių apribojimų, galima atrasti judėjimo džiaugsmą ir siekti sportinių aukštumų.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Už Sporto rėmimo fondo lėšas centras „Eik“ taip pat galėjo reguliariai įvairiose Vilniaus vietose (tiek uždarose patalpose, tiek ir miesto parkuose) rengti treniruotes su triračiais, o karantino metu - nuotolines mankštas, praktinius ir teorinius mokymus. Finansavimas suteikė progą centro bendruomenei keliauti ir dalyvauti kituose Lietuvos miestuose (Šiauliuose, Mažeikiuose, Klaipėdoje) vykusiuose neįgaliųjų renginiuose.
Centro „Eik“ bendruomenės nariai pabrėžia, kad užsiėmimai su triračiais padeda neįgaliesiems ne tik išlikti fiziškai aktyviems, bet ir stiprina jų psichinę emocinę būklę: treniruočių dalyviai išmoksta suvaldyti stresą, ugdo atsakomybę ir drausmę.
Karantinas - ne kliūtis aktyviam gyvenimui
Net ir karantino metu centro „Eik“ veikla nenutrūko. Bela kartu su kitais centro nariais ir toliau du kartus per savaitę mankštinasi nuotolinėse treniruotėse, o per „Zoom“ švenčia bendras šventes, dalinasi receptais, dalyvauja psichologinėse konsultacijose.
Vis dėlto didžiausias netikėtumas - tiek pačiai Belai, tiek ir jos bičiuliams iš centro „Eik“ - buvo tai, kad Bela pradėjo megzti. Tai netikėta, nes net dešimt metų Bela nevaldė dešinės rankos. Vis dėlto per pirmąjį karantiną pabandžiusi greit suprato, kad išeina - taip vienas po kito gimsta šalikai, kepurės. Beje, vienas iš Belos megztų šalikų netrukus atsidurs muziejuje.
Kaip įveikti baimę sportuoti?
Sportas turėtų teikti malonumą ir stiprinti sveikatą, tačiau ne visiems tai asocijuojasi su džiaugsmu. Dažnai tėvams tenka susidurti su situacija, kai vaikas, užrašytas į pamėgtos sporto šakos treniruotes, staiga atsisako eiti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Vaiko nenoras sportuoti dažnai slepia gilesnes priežastis, kurias suprasti - pirmas žingsnis sprendimo link. Baimės priežastys dažniausiai būna susijusios su nežinomybe - nauja aplinka, nepažįstami vaikai ir treneriai kelia nerimą.
Prof. Rasa Bieliauskaitė, vaikų psichologė, pastebi: „Daugelis vaikų bijo ne pačios veiklos, o reakcijos į jų klaidas. Ankstesnės neigiamos patirtys ypač stipriai veikia mažuosius. Jei vaikas patyrė nesėkmę, buvo išjuoktas ar nepripažintas sportinėje veikloje, tikėtina, kad jis vengti panašių situacijų.“
Svarbu atskirti laikinį adaptacijos periodą nuo ilgalaikės problemos. Augančiam sportininkui įveikti nerimą padeda du svarbiausi suaugusieji - tėvai ir treneris. Tėvų vaidmuo prasideda dar namuose - jų požiūris į sportą, klaidas ir tobulumą formuoja vaiko suvokimą.
Trenerio pagalba vaikui, išgyvenančiam nerimą, neįkainojama. Patyręs specialistas geba sukurti tokią atmosferą, kurioje mažasis sportininkas jaučiasi saugus klysti ir mokytis.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui įveikti baimę sportuoti:
- Pasikalbėkite su vaiku. Išsiaiškinkite, kas jam kelia nerimą, ir pabandykite nuraminti.
- Susipažinkite su treneriu. Prieš užrašant vaiką į treniruotes, susitikite su treneriu ir papasakokite apie vaiko individualius bruožus, baimes ir poreikius.
- Būkite pozityvūs. Pokalbiai prieš treniruotę turėtų būti pozityvūs, bet ne spaudžiantys.
- Pripažinkite vaiko jausmus. Leiskite vaikui suprasti, kad jo jausmai yra normalūs.
- Neskubinkite vaiko. Leiskite vaikui priprasti prie naujos aplinkos palaipsniui.
- Būkite kantrūs. Baimės įveikimas - procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės.
Alternatyvos sportui: ką daryti, jei vaikas atsisako sportuoti?
Jei vaikas nuolat atsisako sportuoti, neverta jo versti. Geriau pasiūlykite jam alternatyvių veiklų, kurios jam teiktų malonumą ir padėtų išlikti fiziškai aktyviam. Tai gali būti šokiai, plaukimas, joga, pasivaikščiojimai gamtoje ar tiesiog aktyvūs žaidimai lauke.
Svarbiausia - rasti tai, kas vaikui patinka, ir skatinti jį judėti. Fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, todėl svarbu, kad vaikas gautų pakankamai judėjimo, net jei jis nesportuoja.