Pamario regionas, apsuptas vandens telkinių, yra Lietuvos dalis, kurioje susipina gamtos grožis ir autentiškos vietinių gyventojų tradicijos. Šis kraštas, kartais vadinamas lietuviškąja Venecija, siūlo daugybę įspūdžių keliautojams. Nuo senovinių žvejų kaimų iki modernių pramogų centrų, kiekvienas čia atras kažką įdomaus. Šiame kontekste Drevernos buriavimo klubas yra svarbi dalis, prisidedanti prie krašto istorijos ir tradicijų puoselėjimo.
Dreverna: žvejų kaimo istorija ir dabartis
Dreverna - senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Šis kaimas turi turtingą istoriją, kurią mena dideli žuvų turgūs ir garsūs laivų statytojai. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus - Strykis, kuris pritraukdavo daug žvejų ir pirklių. Sakoma, kad žvejai prie Kuršių marių gyveno jau Neolito akmens amžiuje.
Laivadirbio Jono Gižo sodyba
Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Čia pristatoma ekspozicija „Jonas Gižas. Karaliaus Vilhelmo kanalasPalei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis - 25 km, plotis - apie 30 m. 1863-1873 m. jį kasė prancūzų karo belaisviai. Prieš 149 metus, 1873 m., po 10 metų kasimo darbų buvo atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas. Kanalas buvo pavadintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei.
Drevernos mažųjų laivų uostas
2009 metais Drevernoje įkurtas mažųjų laivų uostas. 2017 metais jis atnaujintas, kad sutrauktų dar daugiau laivybos entuziastų. Dabar krantinėje vienu metu prisišvartuoti gali 110 laivų. Dreverna tapo moderniu kaimeliu, bet išlaikė senąją pamario žvejų kaimo struktūrą. Vienadieniams Drevernos turistams didžiulį įspūdį palieka 2015 metais atidarytas apžvalgos bokštas, kurio aukštis siekia 15 metrų. Iš jo galima matyti Kuršių marias ir Mirusias kopas. Drevernos mažųjų laivų uoste galima pailsėti skandinaviško stiliaus kempingo nameliuose, pasinaudoti laivų, irklenčių, vandens dviračių nuoma, atsipalaiduoti baseinuose ir pasilepinti SPA. Iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Kuršių marias, Drevernos apylinkes. O jei norėsite pasivaikščioti Juodkrantėje ir ten pasimaudyti Baltijos jūroje - prašom!
A.K. Eirošiaus indėlis į Drevernos buriavimą
A.K. Eirošius iš Klaipėdos į šalia Kuršių marių esantį Drevernos kaimelį persikraustė prieš dvylika metų. Kaip pats juokauja, įsigijęs fazendą - nusipirkęs senos ir nebeveikiančios parduotuvės pastatą.
Taip pat skaitykite: Madeiros sala: gidas
Jūrininko kelias ir aistra buriavimui
„Buriavimu „susirgau“ dar vaikystėje. Gal todėl ir pasirinkau jūrininko dalią ir visą savo normalų gyvenimą „vaikščiojau“ į jūrą. Pradėjau nuo paprasčiausio jungos, o baigiau kapitonu. Išėjęs į pensiją ir apsigyvenęs Drevernoje, nes iš jos galima išplaukti į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, A. K. Eirošius rado idealią vietą savo aistrai. O kur dar nuostabi pamario gamta. Marios, vėjai. Tai mano gyvenimas.
Drevernos buriavimo klubo įkūrimas
Naujoje vietoje buvęs jūrininkas nesėdėjo rankų sudėjęs ir įkūrė Drevernos buriavimo klubą, kuriam iki šiol vadovauja. Ilgus metus jis nemokamai vietos vaikus mokė buriavimo paslapčių.
Pradžia su "Optimist" klasės jachtelėmis
Klaipėdos jachtklubas norėjo išmesti pasenusias ir jau susidėvėjusias „optimist“ klasės jachteles. Paprašiau, kad atiduotų man, ir parsigabenau į Dreverną. Per kelerius metus su sūnumi jas suremontavome ir plaukiojome. Vietos vaikai buvo labai patenkinti ir per tvoras iš neturėjimo ką veikti nelaipiojo. Buvo labai smagu, kad prie Kuršių marių gyvenantiems vaikams galėjome suteikti galimybę mokytis buriuoti.
Konkurencija su valstybiniu klubu
Šiuo metu tuo jau nebeužsiimu, nes į Dreverną atsikėlė valstybinis klubas su savo atlyginimus gaunančiais treneriais. Jis man per stambus „konkurentas“, nes turi savo autobusą, katerius ir pusšimtį laivelių. Esame nedidelis privatus bendraminčių klubelis.
Problemos su įplauka į Kuršių marias
A.K. Eirošius atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su įplauka į Kuršių marias.
Taip pat skaitykite: Buriavimo kursų vadovas
Nepasiekiami gyliai
Iš pradžių visi garsiai kalbėjo, kad įplaukos į Kuršių marias kanalo gylis bus 1,8 metro ir nebus jokių problemų. O dabar čia tik griovelį su didesnių laivų sraigtais praknisame. Žiotyse vandens iki bambos, tad kilinės jachtos sunkiai įplaukia. Mokame pinigus už stovėjimą prieplaukoje, po 150 litų per mėnesį, o išplaukti į marias negalime. Esame įkalinti lyg kokioje kūdroje, nes ir per Vilhelmo kanalą į Miniją ir Nemuną įplaukti negalime.
Neefektyvus lėšų panaudojimas
Septyniolika milijonų. Nežinau, kiek iš jų buvo „išplauta“. Šiuo metu kanalo gylis ne tik iki bambos ar vos iki metro, bet ir jo plotis vos pusantro metro. Sumokėjo 49 tūkst. litų, kad kanalą išvalytų. Tai atplaukė kateriukas ir atsivežė „dulkių siurblį“, kuriuo tik vandenį sudrumstė imituodamas, kad neva atlieka gilinimo darbus. Mes siūlėme valdžiai valymo darbus atlikti kad ir su paprastais traktoriais. Kasmet po 150 tūkst. litų sumoka už priežiūrą. O ką ten žiūrėti? Kaip upės žolė želia.
Nusivylimas valdžia
Šaukiame, tačiau kas iš to - nuo mūsų niekas nepriklauso. Kiek rašėme, niekas nekreipia dėmesio. Žmonės yra nusivylę. Valdžia juos laiko ir net paverčia kvailiais. Štai ir mus, prakalbus apie šią problemą, apkaltino, neva norime kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės ar net Mingės. Pirmiausia vandenyje yra ne kelias, o farvateris. Mes neprašome gilinti Kuršių marių. Užtenka tik įplaukos į jas kanalą ir žiotis. Mes patys puikiai žinome visas marių seklumas. Dar blogiau. Valdžia save laiko nebaudžiama. Ji tik viena viską supranta, kiti nieko nenusimano. Todėl ir „plauna“ pinigus. Baisu ir pagalvoti, kokias sumas, jei vien į Dreverną tiek milijonų sukišo, o iš jos išplaukti negalima. Ir tai ne vienintelis pavyzdys. Prisiminkime Šventosios uostą. Tiek pinigų sukišo jį tvarkydami, iškilmingą atidarymą surengė, protingas kalbas kalbėjo, o ryte pamatė, kad iš jo išplaukti neįmanoma. Viską vėl smėliu užnešė. Tik žmones juokina. Kol molų nepastatys, nieko nebus. Atvažiuoja ryte ekskavatorius su kaušu, smėlį iškasa, žvejus išleidžia ir paklausia, kada šie grįš.
Žvilgsnis į ateitį
Išmaišęs visą pasaulį ir matęs, kaip gyvena ir tvarkosi kitos šalys, A.K. Eirošius svarsto apie Lietuvos perspektyvas.
"Šlubo vokiečio" poreikis
Net nežinau. Greičiausiai trūksta tvirtos rankos, kad sutvarkytų šitą „bardaką“, išnaikintų korumpuotą valdžią. Kaip anksčiau ir dar dabar kai kur kaimuose sako nenorintiems ar blogai dirbantiems, reikia šlubo vokiečio. Šlubo vokiečio reikia ne tik Drevernoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Neopreninės kojinės jūrininkams
Žvejų kaimo likimas
Dreverna garsėjo kaip žvejų kaimas. Kad jau nebėra. Gavę iš Europos Sąjungos pinigus, žvejai pasitraukė iš verslo, atidavė turėtas kvotas. Laivus supjaustė į metalo laužą, o tinklus sukapojo. Liko tik vienas kitas brakonierius, išplaukiantis pastatyti tinklų su plokščiadugne valtimi.
Valstybė, kuri tik nori vadintis jūrine
Tai valstybė, kuri tik nori vadintis jūrine. Juk mes tiek metų plaukiojame po jūras, o mus vis tiek artojais vadina. Grįžta žvejai ir visi sako, kad grįžo jūrų artojai žuvies prigaudę. Esame agrarinis kraštas. Artojai buvome, esame, matyt, jais ir liksime. Ypač jei lyginsime su kaimynais latviais ir estais. Jų net sostinės yra uostamiesčiai, uostelių daugiau. Blogiausia tai, kad tų, kas nusimano apie laivybą, šalies valdžioje nėra. Nė vieno.
Jaunimo emigracija
Ši karta jau užaugo ir emigravo. Kas į Airiją, kas į Angliją išmovė. Vienas kitas dar parašo žinutę, kad ir tenai buriuoja, po jūras plaukioja. Man jau daug metų ir aš jau pavargau kariauti su vėjo malūnais. Mūsų valdžiai žmonės nereikalingi. Mes jai tik trukdome kavą gerti.
Drevernos atgimimas ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Dreverna išlieka patrauklia vieta tiek vietiniams, tiek turistams.
Investicijos į infrastruktūrą
Praėjusį penktadienį mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė lankėsi Drevernos uoste, kur apžiūrėjo ten sparčiai vykdomus darbus - juk gegužės 27 d. Kas vyksta Drevernos prieplaukoje, aprodė UAB „Hortivita“ Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė. Įrenginėjama kavinė elinge, kurią jau po metų pakeis naujas restoranas su viešbučiu, taip pat baigiami įrengti 12 aštuonviečių namelių marių pakrantėje, nauja krantinė, pliažas, vaikų jėgos aitvarų buriavimo mokykla ir stovykla, nauji laivai ir dar daug pramogų ir paslaugų - tai investicijos, kurių vertė sieks 780 tūkst.
Turizmo plėtra
Smagu, kad pagaliau į Dreverną atėjo bendrovė, kuri pateisina gyventojų, mūsų svečių ir Savivaldybės, pradėjusios Drevernos atgimimą nuo prieplaukos įrengimo projekto 2009 m., atsiėjusio beveik 5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, lūkesčius. R. Juknienė pasakojo, kad visi darbai eina sklandžiai. Anot turizmo specialistės, svarbus yra glaudus ryšių palaikymas su vietos bendruomene ir verslininkais, kurių įsitraukimas ir pagalba visada bus reikalinga. Planuojama gyventojams siūlyti už vienodą mokestį priimti pasistatyti turistų automobilius, nes automobilių stovėjimo aikštelėje vietų jau trūksta. Sezono atidarymo šventė gegužės 27 d. organizuojama kartu su Drevernos kultūros namais. Veiks įdomios amatų edukacijos - skulptūrų iš nendrių kūrimo, vėtrungių spalvinimo ir daugybė kitų. Nuo balandžio 18 d. pradės veikti Drevernos uosto tinklalapis - www.dreverna.lt.
Buriavimo mokyklos steigimas
Uostamiesčio valdžia nusprendė prisidėti prie Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos steigimo. Visgi tai esąs tik būrelis, o ne atskira įstaiga. Tačiau paramą jam savivaldybė suteikia ir dabar. Šiems metams buvo skirta 173 tūkst. Steigiant buriavimo mokyklą uostamiesčio savivaldybės prašoma suteikti patalpas administracijai ir skirti pradinį įnašą - 100 tūkst. Skaičiuojama, kad per metus miesto savivaldybė mokyklos išlaikymui turėtų skirti apie 200 tūkst. litų. Uostamiesčio Jūrinio buriuotojų klubo prezidentas Salvijus Paškauskas tvirtino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė sutinka prisidėti prie buriavimo mokyklos steigimo. Jūrinis buriuotojų klubas mokyklai suteiktų reikiamą įrangą, katerius, laivus, du autobusiukus. Bendra turto vertė siekia apie 160 tūkst. litų.
Pamario krašto kultūrinis ir edukacinis plaukimas
Pamario regiono kultūrinis ir edukacinis plaukimas prasideda Drevernos mažųjų laivų uoste. Išlydintys žygeivius kauniečiai turės galimybę pamatyti irklines valtis, burvaltes, vytinę.
Senovinių laivų tradicijos
Pamario kraštas garsėja senovinių laivų tradicijomis. Čia galima pamatyti įvairių istorinių laivų, kurie mena žvejų gyvenimą ir laivadirbystės istoriją.
Reisinė "Dreverna"
Išskirtinis senovinis burinis Kuršių marių laivas - reisinė „Dreverna“ pastatyta 2014 m. XVIII-XIX a. žvejų kaimų gyventojai statėsi tokius laivus prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal. 2020 metais reisinė „Dreverna“ atnaujinta - su dviem stiebais ir keturiomis burėmis. Burlaivis švartuojamas Drevernos mažųjų laivų uoste ir yra skirtas edukacinei pramoginei programai „Žuvies kelias“ (grupėms 10-30 asm.).
Edukacija "Senovinių laivų kalba"
Edukacijos „Senovinių laivų kalba“ metu moksleiviai interaktyviai susipažins su jūrinių vėliavų atsiradimu, jų tipais, svarba ir panaudojimo būdais.
Kruizas "Žuvies kelias"
Tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Drevernos ir Minijos upėmis, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu grožėsitės pamario gamta, aplankysite krašto lankytinus objektus, susipažinsite su Mažąja Lietuva, žvejybos tradicijomis, ir, svarbiausia - paragausite žuvies kulinarinio paveldo ir kitų gardžių patiekalų.
Lankytinos vietos kulinarinio kruizo metu
- Drevernos mažųjų laivų uostas: Įsikūręs Kuršių marių pakrantėje.
- Karaliaus Vilhelmo kanalas: Vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos.
- Lankupių šliuzas: Technikos paminklas, pastatytas 1864 m.
- Turizmo kompleksas „Mėlynasis karpis“: Čia jums pasiūlysime pamarietiškos žuvienės, karališkojo karpio ir tik šviežiai rūkytos žuvies.
- Minijos kaimas: Lietuviškoji Venecija.
- Uostadvaris: Su 1876 m. statytu švyturiu.
- Kniaupo įlankos botaninis-zoologinis draustinis, Krokų Lankos ežeras: Kur driekiasi vandens lelijų plantacijos, o ant vandens supasi rečiausios vandens paukščių rūšys.
- Ventės ragas: Dar 1929 m. įkurta Ornitologijos stotis su vienu iš septynių Lietuvoje išlikusių švyturių (statytu 1863 m.).
- Poilsio ir pramogų centras „Ventainė“: Laikas tradicinei kafijai su čirviniais blyneliais − vofeliais.
- „Svencelė Dunes“ uostas: Svencelė - tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių apsuptyje.