Lietuvos futbolo istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti tiek pirmąsias olimpines patirtis, tiek sovietmečio pasiekimus, tiek dabartinį futbolo gyvenimą Eišiškėse. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius šios sporto šakos etapus, pradedant pirmuoju Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymu olimpinėse žaidynėse ir baigiant futbolo varžybų istorija Eišiškių regione.
Pirmasis olimpinis krikštas: Paryžius 1924
1924 m. pavasarį, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos sporto lyga (LSL) nusprendė išsiųsti sportininkus į olimpines žaidynes. Iš pradžių buvo tikimasi, kad lietuviai pasirodys net keliolikos sporto šakų arenose, įskaitant futbolą, lengvąją atletiką, boksą, fechtavimąsi, imtynes, sunkiosios atletikos, šaudymo, plaukimo, dviračių sporto, teniso, gimnastikos ir jojimo varžybas. Tačiau praminti olimpinį kelią teko futbolininkams.
Lietuvos futbolo rinktinė į Paryžių turėjo susiruošti labai greitai. LSL posėdis, kuriame oficialiai nuspręsta dalyvauti Paryžiaus žaidynėse, įvyko balandžio 8 d., o per pusantro mėnesio reikėjo nuveikti daug organizacinių darbų. Sunkiausia buvo gauti pinigų, nes kelionė į Prancūziją ir gyvenimas Paryžiuje kainavo nemažai, o LSL kasoje trūko lėšų. Vyriausybė ilgai delsė spręsti sportininkų finansavimo klausimą, todėl vienu metu atrodė, kad olimpinį debiutą teks atidėti. Vis dėlto gegužės 21 d. Lietuvos Vyriausybė pagaliau skyrė reikiamą sumą, ir futbolininkai galėjo išvykti į Paryžių.
Kelionės iššūkiai ir debiutas aikštėje
Iš pradžių planuota, kad Lietuvos rinktinę sudarys aštuoni Kauno ir šeši Klaipėdos futbolininkai, tačiau užtrukus pinigų paieškoms, į kelionę reikėjo susiruošti per kelias valandas, todėl iškviesti klaipėdiečius nebeliko laiko. Gegužės 22 d. popietę į Paryžių išvyko vienuolika Kauno futbolininkų.
Lietuvos futbolininkai į Paryžių turėjo atvykti gegužės 24 d. rytą, bet kelionėje iškilo dar viena kliūtis - traukiniui kirtus Belgijos sieną, olimpiečiai buvo išlaipinti, nes neturėjo tranzitinių Belgijos vizų. Komanda į Paryžių atvyko tik prieš pat rungtynes.
Taip pat skaitykite: Šalčininkų rajono sporto mokykla
Gegužės 25 d. Lietuvos rinktinė, vilkėdama baltus marškinėlius ir žalias kelnaites, išsirikiavo Pershingo stadione prieš Šveicarijos futbolininkus. Lietuviai net neįsivaizdavo, ko tikėtis, nes daugelis jų futbolą žaidė vos kelerius metus, o apie užsienio komandas buvo girdėję tik iš pasakojimų. Lietuvos rinktinė iki tol buvo sužaidusi vos vienas draugiškas rungtynes, kurias pralaimėjo Estijos rinktinei 0:5.
Šveicarai iškart užgulė lietuvių vartus ir laimėjo rungtynes 9:0. Nors rezultatas buvo prastas, reikia pažymėti, kad Šveicarijos rinktinė tuo metu buvo viena stipriausių Europos komandų ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalius.
Olimpinis auksas sovietmečiu
Į kitas olimpines žaidynes, vykusias 1928 m. Amsterdame, Lietuvos sporto vadovai futbolo rinktinės nebesiuntė. Po Antrojo pasaulinio karo geriausi Lietuvos sportininkai kelis dešimtmečius patekti į olimpines žaidynes galėjo tik kaip SSRS rinktinės nariai.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - tapo olimpiniais čempionais su SSRS futbolo rinktine. A. Narbekovas buvo vienas pagrindinių olimpinės pergalės kūrėjų, o A. Janonis į aikštę buvo įleistas tik per vieną mačą. SSRS rinktinė finale nugalėjo Brazilijos komandą 2:1 ir tapo olimpine čempione.
Rankinis - sporto šaka, atnešusi olimpinius medalius Lietuvai
Nors futbolas Lietuvai neatnešė olimpinių medalių, rankinis tapo sporto šaka, kurioje Lietuvos atstovai iškovojo aukščiausius apdovanojimus. Aldona Česaitytė-Nenėnienė ir Valdemaras Novickis tapo olimpiniais čempionais, atstovaudami SSRS rinktinei.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Šalčininkų rajone
A. Česaitytės-Nenėnienės triumfas
Aldona Česaitytė-Nenėnienė dalyvavo 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse ir iš abiejų grįžo su aukso medaliais. Nors ji žaidė nedaug, jos indėlis į komandos pergales buvo svarbus.
V. Novickio indėlis į rankinio istoriją
Valdemaras Novickis dalyvavo 1980 m. Maskvos ir 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo sidabrą ir auksą. Jis buvo vienas iš didžiausių autoritetų tiek aikštėje, tiek už jos ribų, o per Seulo žaidynes buvo olimpinės komandos kapitonas.
Futbolas Eišiškėse: istorija ir dabartis
Eišiškės - miestas, turintis gilias sporto tradicijas. Futbolas šiame regione taip pat turi savo istoriją, kurią verta prisiminti.
Eišiškių sporto mokykla: talentų kalvė
Eišiškių sporto mokykla, įsteigta 1969 metais, yra užauginusi ne vieną žymų sportininką. Šviesaus atminimo Antoni Ratkevič ilgus metus vadovavo šiai sporto mokyklai ir buvo vienas pagrindinių jos trenerių. Jo nuopelnai - į didįjį sportą jis atvedė garsiausią Lietuvos rankininką Valdemarą Novickį. Be V. Novickio, Eišiškių sporto mokykloje savo pirmuosius žingsnius į rankinio pasaulį žengė tokios žinomos sportininkės kaip Galina Konovalova ir Jadvyga Kaškevič.
Šiuo metu Marijano Titko vadovaujamoje įstaigoje rankinio, tinklinio, imtynių, stalo teniso ir futbolo treniruotes lanko beveik 300 vaikų. Užsiėmimus jiems organizuoja trylikos trenerių kolektyvas.
Taip pat skaitykite: Eišiškių sporto infrastruktūra
Futbolo varžybų istorija Eišiškėse
FK Eišiškių plentas dalyvauja įvairiose futbolo pirmenybėse. Pavyzdžiui, Oniksas CUP 2018 m. pirmenybėse komanda susitiko su Žvėryno bulls ir rungtynės baigėsi rezultatu 4:4. Šiose varžybose dalyvavo įvairūs žaidėjai, tokie kaip Jevgenijus Popovas, Žilvinas A., Vitalijus A., Roman Panasiuk, Jevgenij Kondakov, Gintaras Sunklodas ir kiti.
Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos komanda taip pat dalyvauja Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų berniukų futbolo 5x5 finalinėse varžybose. 2015-2016 m. m. komanda sėkmingai pasirodė zoninėse varžybose ir iškovojo teisę dalyvauti finalinėse varžybose.