Įvadas
„Ekinstos“ sporto salė Vilniuje - tai vieta, turinti ilgą ir turtingą istoriją Lietuvos krepšinyje. Tačiau, be svarbių krepšinio įvykių, šią salę lydi ir įvairios kontroversijos, pradedant techniniais nesklandumais ir baigiant aistruolių keliamais incidentais. Šiame straipsnyje aptarsime „Ekinstos“ sporto salės istoriją, svarbiausius įvykius ir skandalus, susijusius su šia sale, taip pat atkreipsime dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria komandos ir žiūrovai.
Istorija ir svarbūs įvykiai
„Ekinstos“ sporto salė daugelį metų buvo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) namai. Ši salė mena ne vieną svarbų krepšinio mūšį. 2000 m. gruodį Raimundo Saportos taurės turnyre šio sporto komplekso parketą išbandė ir būsimasis NBA čempionas Tony Parkeris. Tai rodo, kad „Ekinstos“ salė yra matęs ne vieną garsų krepšininką ir svarbų įvykį.
Spalio 7-8 dienomis „Ekinstos“ sporto komplekse karaliavo jaunimo krepšinis.
Techniniai nesklandumai ir kontroversijos
Vienas iš pastarųjų incidentų, susijusių su „Ekinstos“ sporto sale, įvyko Utenos „Juventus LKSK“ komandai atvykus žaisti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyro atsakomųjų rungtynių su Vilniaus „Sakalų“ krepšininkais. Uteniškių teigimu, „Sakalų“ aikštelėje vienas lankas buvo smarkiai žemesnis nei turėtų būti pagal taisykles.
„Vienas krepšys buvo tikrai labai žemas, kokiais 6 centimetrais žemiau nei standartas“, - tikino „Juventus LKSK“ ekipos trenerio asistentas Rolandas Urkis.
Taip pat skaitykite: „Ekinsta“: istorija ir apžvalga
Oficialios krepšinio taisyklės nurodo, kad „lankas yra tvirtai pritvirtinamas prie lentos horizontalioje plokštumoje, 3,05 m aukštyje nuo grindų“.
Utenos komandos atstovų teigimu, net ekipos gynėjai galėjo įdėti į krepšį. Vyriausiasis Utenos komandos treneris Mindaugas Kildišius stebėjosi, kad LKL klubas techniškai nepasiruošia rungtynėms. „Žmonės moka dideles algas žaidėjams, o negali sureguliuoti krepšio. Juo labiau, kad komanda žaidžia Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygose“, - stebėjosi M. Kildišius.
„Sakalų“ komandos direktorius Erikas Kučiauskas turėjo savo nuomonę šiuo klausimu: „Man tai juokinga, kai NKL komanda atvažiuoja ir pradeda tikrinti krepšius. Iš tiesų, vienas krepšys buvo žemesnis apie pusantro centimetro, o kitas krepšys tvarkingas. Nebuvo mūsų komandos matuotojo, kuris atsakingas už krepšių aukštį. Tas krepšys, kur jie apšilinėjo, buvo žemesnis, bet visai nedaug“, - kalbėjo direktorius.
E.Kučiauskas teigė, jog lanko aukštis sumažėjo tik dabar. „Prieš sezoną keitėme visus lankus, todėl viskas buvo gerai. Prisidėjau prie šių darbų ir pats matavau aukštį. Mūsų vaikinai dažnai dėlioja į krepšį, todėl tai ir sumažino lanko aukštį. Dėjimai, matyt, įtakoja trosą, kuris laiko krepšį ir šis atsipalaidavo“.
Tačiau R.Urkio ši mintis nenuramino. „Jeigu po kiekvieno dėjimo, lankas nusilenkia, reikia keisti krepšius", - teigė R. Urkis. E.Kučiausias teigė, kad krepšiai jau tvarkomi ir visa problema netrukus bus išspręsta.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Utenos komandos netenkino ne tik per žemas krepšys, bet ir šalta sporto salė. „Salėje buvo neįmanoma sėdėti. Net sekretoriato darbuotojai sėdėjo su rūbais ir pirštinėmis. Specialiai pasižiūrėjau, kad LKL nuostatuose reikalaujama bent 16 laipsnių šilumos, o to tikrai nebuvo. Jeigu būčiau vyriausiasis komandos treneris, žaisčiau tik tada, kai viskas būtų sutvarkyta. Kodėl turiu žaisti rungtynes šaltoje salėje, kurioje žaidėjai gali patirti traumas“, - klausė R.Urkis.
Tačiau E.Kučiausias problemų „Ekinstos“ salėje nematė. „Po pirmųjų rungtynių uteniškiai buvo nepatenkinti teisėjavimu. Be abejo, jie tikėjosi laimėti, gal ieškojo kabliukų. Kai žaidėme Utenoje, jie apeliavo dėl teisėjų ir komisaro darbo, o pas mus puolė tikrinti krepšių“.
Situaciją pakomentavo ir rungtynių komisaro pareigas atlikęs Aleksas Makulevičius, kurio nuomone, nebuvo būtinybės perkelti rungtynių. „Nematau jokios problemos, nes žaidžiama ne į vieną krepšį ir abiems komandoms sudarytos vienodos sąlygos. Kadangi nebuvo galimybių panaikinti trūkumus, nieko negalėjome pakeisti. „Sakalų“ klubas gavo pastabų. Juk komanda žaidžia LKL ir BBL, todėl reikia trūkumus tvarkyti. Vis dėlto nemanau, kad trūkumai buvo tokie dideli, jog reikėjo perkelti dvikovą į kitą dieną“.
„Lankų aukštis neatitiko mažiau nei vienu centimetru. Čia tikriausiai dėl to, kad krepšininkai kabinasi ant lankų. „Utenos klubas paprašė pamatuoti aukštį, bet jis neturėjo teisės nežaisti. Po rungtynių jokių oficialių pretenzijų iš svečių pusės nebuvo“, - sakė komisaras.
Sirgalių incidentai
„Ekinstos“ sporto salė taip pat yra susijusi su sirgalių incidentais. Pavyzdžiui, po Kauno „Žalgirio“ ir vietos „Sakalų“ rungtynių viename aikštės kampe „žaliųjų“ armija užkūrė žaliai baltus taip vadinamuosius „fajerius“, o kitame aikštės kampe, balkone, tviksėjo stroboskopai ir kilo geltonų „fajerių“ keliamų dūmų kamuoliai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Tačiau netrukus per visą salę nuvilnijo sprogimas. Po kelių akimirkų - dar vienas, netrukus - dar vienas. Kai kurie salės dar nepalikę aistruoliai ir žaidėjai kelis kartus krūptelėjo ir ieškojo sprogimo židinio. Galima buvo pagalvoti, kad „Ekinsta“ griūna. Tačiau tai tebuvo kiek neįprastai itin garsiai po kėdėmis susprogusios aistruolių petardos.
Nors incidentas labiau kėlė aplinkinių šypsenas, o ne baimę, jis atspindi tam tikras problemas, susijusias su sirgalių elgesiu sporto renginiuose.
Salės atmosfera ir palaikymas
Nepaisant incidentų, „Ekinstos“ sporto salė išlieka svarbia krepšinio arena, kurioje jaučiama ypatinga atmosfera. Ankšta salė dar labiau sustiprina „Žalgirio“ ir „Sakalų“ gerbėjų kuriamą palaikymą (tiek garso, tiek vaizdo aspektais, nes salės erdvė - nedidelė).
Tai rodo, kad „Ekinstos“ salė gali tapti tikru iššūkiu varžovams, ypač kai ją užpildo aistringi sirgaliai.