Įvadas
Panevėžio „Ekrano“ futbolo akademija - tai ilgaamžes tradicijas turinti futbolo mokykla, išugdžiusi ne vieną žymų futbolininką. Šiame straipsnyje apžvelgsime akademijos istoriją nuo jos įkūrimo ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, trenerius ir auklėtinius.
„Ekrano“ futbolo klubo įkūrimas ir pirmieji žingsniai (1964-1990)
Panevėžio „Ekrano“ futbolo komanda buvo įkurta 1964 metais tuometinio „Ekrano“ gamyklos direktoriaus Vincento Navicko iniciatyva. Šio klubo veiklai pradžią davė 1963 m. pavasarį Panevėžio elektroninių vamzdelių gamykloje (vėliau - „Ekranas“) įkurtas „Elektronikos“ sporto kolektyvas. Iš pradžių sportininkai žaidė šachmatais, šaškėmis ir stalo tenisą. Komandos vadovu ilgus metus buvo gamyklos ekonomikos ir finansų direktorius Vytautas Ulozas. Pirmuoju ekipos treneriu buvo V. Daunoras.
Trejetą metų komanda žaidė miesto pirmenybėse. 1968 m. „Ekrano“ komanda tapo Lietuvos futbolo pirmenybių „Žalgirio“ pogrupio nugalėtoja ir kitą sezoną kartu su Panevėžio „Statyba“ žaidė aukščiausioje lygoje. Tačiau debiutantui „Ekranui“ nebuvo lengva, kadangi geriausi futbolininkai žaidė „Statyboje“. Tuo metu komandą treniravo V. Šilinskas ir V. Daunoras. Pirmąsias rungtynes Lietuvos čempionato aukščiausioje lygoje „Ekranas“ žaidė 1969 m. balandžio 19 d. Kėdainiuose, kur 2:3 pralaimėjo vietos „Nevėžiui“. Pirmuosius įvarčius ekraniečiams tada pelnė K. Ramonis ir A. Vaitkevičius.
Didžiausias pakilimas buvo 1980 m., kai komandoje pradėjo dirbti buvęs ilgametis Klaipėdos „Atlanto“ meistrų komandos žaidėjas M. Kaušpėdas. Nuoseklus trenerio ir futbolininkų darbas davė rezultatus: „Ekranas“ iškopė į geriausių gretas, tapo 1985 m. Lietuvos čempionu, laimėjo „Tiesos“ taurę, 1986 m. iškovojo Pabaltijo čempionų taurę Piarnu mieste Estijoje.
Naujas etapas prasidėjo 1989 m., kai treneriui M. Kaušpėdui išvykus į kitą miestą, prie komandos vairo stojo Virginijus Liubšys. 1993 m. „Ekrano“ futbolo komanda antrą kartą tapo Lietuvos futbolo čempionato nugalėtojais.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Savarankiškas futbolo klubas ir tarptautiniai iššūkiai (1990-2005)
1993 m. komandos rėmėju ir prezidentu tapo AB „Ekranas“ komercijos direktorius Aleksandras Michelsonas. 1994 m. balandžio 25 d. įkurtas savarankiškas Futbolo klubas „Ekranas“, klubo prezidentu išrinktas R. Gabulas. 1996 m. prezidentu vėl išrinktas A. Michelsonas, kuris šias pareigas užėmė iki 1998 m. gruodžio.
„Ekrano“ komanda žaidė tarptautines rungtynės Čekijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, tobulinosi Italijoje.
2003 ir 2004 metais ekraniečiai iškovojo sidabro medalius, o po metų dar kartą tapo šalies čempionu bei LFF supertaurės laimėtoju. 2005-aisiais FK „Ekranas“ vėl tapo Lietuvos futbolo čempionu.
Auksinė era ir klubo žlugimas (2005-2015)
2005 m. rudenį klubo valdybos pirmininku tapo Mindaugas Juozaitis, generaliniu direktoriumi - Tomas Sitnikovas. 2006 m. „Ekranas“ Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos čempionų turnyre Liepojoje (Latvija) iškovojo pirmąją vietą. Šie metai buvo sėkmingi ir jauniesiems „Ekrano“ futbolininkams: dubleriai iškovojo 1-ąją vietą Lietuvos Šiaurės zonos pirmenybėse, o iš penkių klubo jaunimo komandų dvi (1990 m. treniruojama Lino Niurkos ir 1991 m. treniruojama Ričardo Čereškos) tapo Lietuvos klubinių komandų čempionais, o 1989 m. trenerio Dariaus Butkaus auklėtiniai tapo prizininkais. Tai auksinio „Ekrano“ era - nuo 2005 iki 2010 m. klubas laimėjo 4 Lietuvos čempiono titulus iš 6.
2015 m. pradžioje nebuvo priimti į A lygą dėl skolų, ir 2016 m. buvo paskelbtas bankrotas. Metų pabaigoje klubo turtas buvo parduodamas varžytinėse, tame tarpe FK Ekranas Panevėžys prekinis ženklas, tačiau norinčių pirkti 50 tūkst.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Prieš daugiau nei trejus metus iš šalies futbolo žemėlapio dingęs futbolo klubo „Ekrano“ vardas vis dar gana aktyviai linksniuojamas šalies teismuose. Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas A. Labiną pripažino kaltu dėl 2,5 mln. Eur pasisavinimo, kas lėmė stipriausio Lietuvos futbolo klubo žlugimą. Be to, A. Labinui priteista bankrutavusiam „Ekrano“ futbolo klubui sumokėti 2 mln. 510 tūkst. Eur.
„Ekrano“ vardo perėmimas ir naujos viltys
Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto posėdyje pranešta, kad į Lietuvos futbolo federaciją kreipėsi Panevėžio futbolo klubas “Aukštaitija”, kuris pranešė, kad iš bankroto administratoriaus perperka legendinio klubo “Ekranas” pavadinimą (ir logotipą) ir prašo leisti naudoti šį legendinį vardą.
Kaip teigė LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius.- „Lietuvos futbolo federacijos teisininkai išsinagrinėjo šią situaciją ir kliūčių nesudarė, Vykdomojo komiteto nariai pritarė „Aukštaitijos” futbolo klubo vardo pakeitimui į legendinį „Ekraną”. Tai nuo šios dienos, jei neatsiras tam tikrų kliūčių iš atitinkamų institucijų pusės ir tas vardas bus leistas naudoti šiam klubui, turėsime legendinį pavadinimą jau šiame sezono”.
Tai, kad įsigys legendinį vardą spaudai patvirtino ir FK „Aukštaitja” vadovas Tomas Malinauskas. Anot jo, prieš įsigyjant legendinio klubo atributus buvo konsultuojamasi su Panevėžio futbolo bendruomene, ištikimiausių „Ekrano” sirgalių tribūna „Pirmoji armada”, kurie taip ir netapo naujai sukurto ir Panevėžio valdžios proteguojamo kubo „Panevėžys” fanais.
Panevėžio sporto mokykla: futbolo kalvė
2020 m. Panevėžio sporto mokykla - tai ne tik ugdymo įstaiga, bet ir tikra futbolo kalvė, išugdžiusi ne vieną garsų sportininką. Panevėžio internatinė sporto mokykla (ISM) buvo įkurta 1965 m. vietoje bendrojo lavinimo mokyklos-internato. Į mokyklą buvo priimta 420 moksleivių iš visos Lietuvos. Mokyklos tikslas buvo gabių sportui vaikų paieška, atranka ir rengimas siekti aukštų sportinių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Iš pradžių mokykloje veikė 4 skyriai - futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo ir sportinės gimnastikos. Vėliau, tenkinant Lietuvos sporto organizacijų poreikius, atidaryti dar 7 skyriai - dviračių, krepšinio, dziudo imtynių, stalo teniso, tinklinio, baidarių-kanojų irklavimo. 1975 m. įkurti filialai Trakuose.
Futbolo skyriuje mokėsi 60-80 jaunuolių, surinktų iš visos Lietuvos. Jame dirbdavo 3-4 treneriai. Žaidėjai treniruodavosi 2 kartus per dieną, gyveno bendrabutyje, buvo maitinami 4 kartus per dieną. ISM žinioje buvo Panevėžio centrinis stadionas, maniežas (60×30 m), plaukimo baseinas.
Mokyklos iniciatorius buvo būsimasis LFF pirmininkas Jonas Babravičius.
Per visą ISM gyvavimo laikotarpį, mokykla išugdė ne vieną garsų futbolininką, tarp kurių:
- Virginijus Liubšys
- G. Juzelėnas
- V. ir G. Abramavičiai
- V. Laniauskas
- E. Balvočius
- A. Mykolaitis
- V. Deveikis
- A. Petrauskas
- A. Klimavičius
- G. Rimkus
- R. Vilėniškis
- T. Markevičius
Panevėžio sporto mokykla-internatas tarp tokių SSRS mokyklų visą laiką pagal sportininkų rezultatus buvo prizininkė.
1990 m. mokykla reorganizuota į dvi skirtingas, atskiroms žinyboms priklausančias ugdymo įstaigas: 19-ąją vidurinę mokyklą ir kompleksinę sporto mokyklą „Olimpas“. Mokykla pasirinko sportinę sveikatingumo kryptį. Kelerius metus ji buvo pripažinta sportiškiausia mokykla respublikoje.
2014 m. kovo 27 d. Panevėžyje buvo atgaivinta Sporto mokykla (Raimundo Sargūno sporto gimnazija), kurioje vėl gali mokytis, sportuoti ir tobulėti talentingiausi šalies sportininkai. Gimnazijos futbolo treneriai stengiasi įdiegti žinių ir įgūdžių gabiausiems sportininkams iš visos Lietuvos.
Šiuo metu Raimundo Sargūno sporto gimnazija turi glaudžius ryšius su Lietuvos sporto universitetu (LSU), Vilniaus edukologijos universitetu. Gimnazijoje dirba patyrę treneriai, patys buvę profesionalūs žaidėjai, vėliau treniravę Lietuvos jaunimo rinktines: tai Virginijus Liubšys, Darius Žindulis, Povilas Lukšys ir Darius Butkus.
Sporto gimnazija labai tampriai bendradarbiauja su Futbolo akademija „Panevėžys“, futbolo klubu „Panevėžys“ bei Lietuvos futbolo federacija.
Sirgalių pozicija dėl klubo pavadinimo
„Panevėžio balso“ kalbinti žmonės kategoriškai atmetė tokius ketinimus. Pasak jų, nepaisant įvairių aplinkybių, klubo pavadinimas nebus keičiamas. Klubo prezidentas Aušrys Labinas, išgirdęs klausimą šiek tiek nustebo, tačiau išreiškė aiškią klubo poziciją. „Komanda turi gilias, nuo 1964-ųjų susiklosčiusias tradicijas. Mes su šiuo pavadinimu žinomi futbolo pasaulyje, o ne kaip buvusios gamyklos padalinys. Mes vertiname klubo istoriją, jo pasiekimus. Ar galima nubraukti dalį istorijos?“ - klausė prezidentas.
A.Labino tikinimu, visų pirma tokio žingsnio žengti neleidžia UEFA reikalavimai: „Jei būtų koks nors stambaus investuotojo komercinis pasiūlymas pervadinti komandą komercinės struktūros vardu, mes nesutiktume keisti pavadinimą. Garsinome, garsiname ir ateityje garsinsime „Ekrano“ kaip futbolo komandos vardą.“
„Ekranas“ - trečia žinomiausia sporto komanda Lietuvoje po „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“. Futbolo mėgėjai mus lengvai identifikuoja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Man asmeniškai stiprus klubas ne tik tas, kuris laimi, bet ir tas, kuris išlaiko savo vardą, garbę ir ištikimus gerbėjus. Nemanau, kad sirgaliai trokštų ateiti į nežinomo klubo rungtynes“, - klubo pavadinimo keitimui nepritaria ir „Ekrano“ atstovas spaudai Gedas Saročka.
„Mes palaikom tik „Ekraną“. Esame kategoriškai prieš spalvų permainas ir pavadinimą“, - lyg kirviu nukirto vienas FK „Ekranas“ gerbėjų iš palaikymo grupės „1-oji armada“. Kiti du save ir „1-osios armados“ narius „ultromis“ vadinantys aistruoliai Laimis ir Tomas, „Ekraną“ palaikantys ne tik tada, kai „mėlynai-raudonieji“ žaidžia namuose, tačiau ir išvykose, taip pat sako kategorišką „ne“ ir savo žodžius vaizdžiai pagrindžia: „Niekur neišgirsite, kad klubas keistų komandos pavadinimą, priklausomai nuo rėmėjų, politinės situacijos. Mes, beje, kalbame apie futbolą, o ne apie kitas sporto šakas. Analogų nerasite, ir jų nėra. Pavadinimo pakeitimas tolygu klubo sunaikinimui. „Istorijos nesuklastosi!“- šypsosi aistruolis.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Šiuo metu „Ekrano“ vardas priklauso FK „Aukštaitija“, kuris perėmė legendinio klubo pavadinimą ir logotipą. Tai suteikia vilčių, kad „Ekrano“ tradicijos bus tęsiamos ir klubas vėl garsins Panevėžio vardą Lietuvos ir tarptautiniame futbole.
Vis dėlto, išlieka finansiniai iššūkiai ir būtinybė užtikrinti skaidrią klubo veiklą, kad būtų išvengta praeities klaidų. Svarbu, kad klubas sulauktų verslo atstovų pasitikėjimo ir paramos, o miesto savivaldybė užtikrintų vienodą požiūrį į abu miesto futbolo klubus ir akademijas.