Įvadas
Ekstremalus sportas vis labiau populiarėja Lietuvoje, o tai skatina kurti specializuotas erdves treniruotėms ir varžyboms. Šiame straipsnyje apžvelgsime ekstremalaus sporto aikštelių kūrimosi iniciatyvas Lietuvoje - nuo entuziastų, tokių kaip Ričards Kvederavičius, pastangų iki savivaldybių planų įrengti modernius ekstremalaus sporto centrus.
„Draugų aikštelė“ Pilypiškių kaime: entuziasto Ričardo Kvederavičiaus vizija
Rugsėjo 15 dieną Pilypiškių kaime duris atvėrė Ričards Kvederavičaus „Draugų aikštelė“. Ričards Kvederavičius - ekstremalaus bėgimo entuziastas, sportininkas ir treniruočių aikštelės „Draugų aikštelė“ įkūrėjas. Jo kelias į sportą buvo netikėtas, prasidėjęs nuo asmeninių pokyčių, kai prieš daugiau nei dešimtmetį jis nusprendė atsisveikinti su senais įpročiais ir pasinerti į aktyvų gyvenimo būdą. Šiandien Ričards dalijasi savo sukaupta patirtimi ne tik su sportininkais, bet ir su tais, kurie pirmą kartą nori išbandyti savo jėgas ekstremaliame bėgime.
Aikštelės atsiradimo istorija
R. Kvederavičius pasakoja, kad idėja įkurti aikštelę kilo iš praktinio poreikio. Kai ėmė populiarėti ekstremalaus bėgimo sportas, nebuvo kur treniruotis. Norėjosi įvairių kliūčių. Kai pasaulio čempionate buvau pirmoj antroj vietoj ir priartėjęs prie sudėtingesnių kliūčių nukritau iki keturioliktos vietos, supratau, kad reikia daugiau treniruotis ir išmokti naujų technikų. Draugų aikštelė, nes draugams. Jie padėjo ją įrengti. Kol kas pridėti kažko dar neplanuoju, jei pridėsiu, tai ne daug.
Treniruotės ir lankytojai
Trečiadieniais 7 val. ryto Ričards veda treniruotes, į kurias atvažiuoja žmonės iš Kauno, Grigiškių, Elektrėnų, Trakų, bet daugiausia iš Vilniaus. Daug treniruočių vedu ir įmonėms. Treniruotes vedu pagal žmones, atvažiuoja trijų tipų: rimti sportininkai, tie kurie pasportuoja, ir tie, kurie norėtų susipažinti su šiuo sportu.
Asmeninė transformacija
Ričards Kvederavičius pripažįsta, kad anksčiau buvo visiškai nemėgėjas sporto, turėjau ilgus plaukus, neformalas, tūsofkės. Taip gyvenant jau žinojai, kas bus toliau, nes viskas tas pats per ta patį. Kai vedžiau, jau norėjau keisti savo gyvenimo būdą, daug metų mėginau, bet nepavyko. Lūžio taškas buvo 2012 metais, kai jis sudalyvavau rogučių ralyje, kai vaikas atsisėda ant rogučių ir reikia prabėgti kilometrą. Na, o ką aš, čia va cigaretė dantyse, užgesinau, kas čia yra, sėsk, sakau vaikui. Prabėgęs šitą kilometrą su vaiku, aš negalėjau atsigauti valandą, kosėjau, spjaudžiausi ir galvojau geras, man dar nėra 35 metų, o aš jau senis. Užėmiau trečią vietą. Per tas dienas nuo rogučių ralio iki gimtadienio, tas grynas oras, tie pasispjaudymai, nes 23 metus rūkiau, privertė pagalvoti, kas bus toliau? Galvojau, kaip čia išsivalyti tuos plaučius nuo rūkymo? Pradėjau bėgioti, vis tiek grynas oras, gyvenam tokioje vietoj, kur miškai. Vėliau nusprendžiau kažkur sudalyvauti. Bet 2012 m. kelios varžybos tik subėgiotos. 2013 metais pastebėjau, kad bėgiojimas man tapo nuobodus. Išmėginau duatloną, triatloną ir pirmą kartą sudalyvavau ekstremaliame bėgime „Bebro kelias‘‘. Tai buvo jau metai, kai aš bėgioju. Sudalyvavęs tose varžybose užėmiau antrą vietą, tai man buvo wow. Ekstremaliame bėgime profesionalūs bėgikai saugo save, o man tas purvas, šaknys, nešti, lipti, šokti, šliaužti leido pajausti, kad tai man.
Taip pat skaitykite: Kreditingumo informacija
Pasiekimai ir patirties perdavimas
Penkerius, ketverius metus Lietuvoje buvau prizinėse vietose, tada atsirado kitos valstybės, kaip Latvija. Išbandžiau „Spartan Race‘‘, ten irgi prizines vietas pradėjau laimėti. Jie mane pastebėjo ir sako, kad važiuojam į pasaulio čempionatą. 2018 metais Danijoje supratau, kad reikia siekti kažko daugiau. Kai dalyvauji varžybose, tau duoda tris apyrankes, jei neįveiki kliūties iš pirmo karto, tau nukerpa vieną apyrankę, jei nukerpa visas tris, tai esi diskvalifikuojamas. Džiaugiuosi savimi, kad esu grįžęs ne tik su medaliu, bet ir su apyranke, tai reiškia, kad visas kliūtis įveikiau. Esu, lyg jų talismanas, turiu jų kostiumą, su kuriuo dalyvauju jų varžybose. Aš turiu penkių riterių aprangas ir jų ginklus. Dabar Lietuvoje jau iškrentu gal ir iš dešimtuko, po truputį mažinu varžybų. Nuo praeitų metų pajaučiau, kad norėčiau perduoti savo patirtį, kurią sukaupiau dalyvaudamas įvairiose varžybose, nes labai daug dalykų yra ne tik fizinėje jėgoje, bet ir galvoje: kaip nepasimesti, kaip judėt toliau. Ričards įsitikinęs, kad amžius nėra kliūtis sportui: Jei mano močiutė 94-erių metų gali sportuoti ir judėti, o tu sakai oi, ai, tai gal reikia pamąstyti. Metai nėra problema, svarbu, kas mąstyme.
Vilniaus miesto savivaldybės planai: modernus ekstremalaus sporto centras
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti idėją sostinėje vystyti ekstremaliojo sporto centrą, pasitelkus privačius investuotojus ir koncesijos būdą. Jei Taryba tam pritars, koncesininkas bus išrinktas paskelbus atvirą konkursą. Vadovaudamasi teisės aktuose numatyta privačios iniciatyvos teise, ekstremaliojo sporto centro idėją miestui pateikė bendrovė „SBA Urban“. Galutinį sprendimą po svarstymų komitetuose miesto Taryba priims kito posėdžio metu. „Sostinės finansiniai resursai yra riboti, todėl siekdami patenkinti sparčiai augančio miesto poreikį sporto infrastruktūrai stengiamės pritraukti privačias investicijas. Šiuo atveju, Vilniaus savivaldybė, įnešdama tik sklypą, reikalingą arenos statyboms, galėtų užtikrinti kokybiško centro ekstremaliojo sporto kultivavimui atsiradimą. Didžioji dalis rizikų tektų privačiam investuotojui - jis savo lėšomis finansuotų statybas, dengtų kasdienes centro išlaikymo išlaidas, o pajamas gautų iš sporto arenos lankytojų bilietų bei kitos su sporto centro paskirtimi susijusios veiklos“, - sako V.
Centro vizija ir funkcijos
Vilniaus m. sav. SBA Urban (buvusi Urban Inventors), UAB„Ekstremalusis sportas labai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Kai kurios ekstremaliojo sporto šakos - riedlenčių, banglenčių, laipiojimo sportas - nuo 2021-ųjų yra įtrauktos į Olimpinių žaidynių programą. Ekstremaliojo sporto arenai būtų numatyta vieta Tyzenhauzų g. 97 esančiame sklype, šalia kito čia pat projektuojamo objekto - Vilniaus ledo arenos. Ekstremaliojo sporto centre, kaip praneša savivaldybė, planuojamos keturios funkcinės zonos, kurios būtų įrenginėjamos dviem etapais. Pagrindinis pastatas kalnų dviračių, riedlenčių, riedučių, paspirtukų, parkūro, riedančių slidžių ir snieglenčių sportui užimtų 3500 kv. m. Pastate numatyta įrengti pradedančiųjų, įgūdžių lavinimo, apšilimo, treniruočių, saugaus nusileidimo zonas, taip pat parkūro, kūno akrobatikos ir akrobatinio bėgimo zoną, erdvę su kavine žiūrovams bei dviračių, riedlenčių, paspirtukų ir riedučių zoną pažengusiems, kurioje būtų galima organizuoti varžybas. Šalia arenos bus sutvarkyta aplinka - įrengta aktyvios veiklos zona, poilsio erdvės. Lauko zonoje šalia sporto centro rengiamasi sukurti velo trasą, pirmųjų šuolių trasą pradedantiesiems ir įprastą šuolių zoną bei greito nusileidimo trasas.
Plėtros perspektyvos
Antruoju etapu toje pačioje teritorijoje galėtų iškilti olimpinis parkas. Pastarajame maždaug 2000 kv. m. būtų dedikuoti mažųjų dviračių (BMX) laisvajam stiliui ir riedlenčių sportui. Aukšto lygio olimpinio sporto zona būtų pritaikyta ne tik treniruotėms, bet ir oficialių tarptautinių varžybų organizavimui. Planuojamas ekstremaliojo sporto centras būtų didžiausias Baltijos šalyse ir per metus galėtų sulaukti iki 50 tūkst.
Investicijos ir įgyvendinimas
Skaičiuojama, kad investicijos į pastatus, kurių bendras plotas užims apie 8000 kv. m., bei lauko inžinerijos ir infrastruktūros sprendimus galėtų siekti 11,5 mln. eurų. Tačiau projektą įgyvendinant koncesijos būdu, šie kaštai būtų perkelti koncesininkui.
Taip pat skaitykite: Pramogos Elektrėnuose
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Elektrėnų sportas
tags: #elektrenu #ekstremalaus #sporto #aikstele