Futbolas Lietuvoje turi gilias šaknis, o Šiauliai visada buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame šis sportas klestėjo. Šiame straipsnyje apžvelgsime "Elnio" futbolo turnyro istoriją, jo reikšmę Šiaulių ir Lietuvos futbolui. Straipsnis remiasi naujausia knyga, kurios autorius siekė atkreipti dėmesį į nepakankamą dėmesį žinomiems sporto žmonėms ir įvykiams mieste. Knyga apima laikotarpį nuo 1925 metų iki šių dienų, atskleidžiantį turtingą ir įvairią Šiaulių futbolo istoriją.
Įvadas
Pagrindinis motyvas parašyti knygą apie Šiaulių futbolą buvo tai, kad iki šiol tokios knygos nebuvo. Knygos autorius norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad miestas nepakankamai skiria dėmesio savo žinomiems sporto žmonėms ir įvykiams. Rašydamas knygą, autorius susidūrė su keistu faktu, kad kai kurie žmonės nežino komandų, kurios daugybę kartų tapo Lietuvos čempionais. Jie nežino "Elnio", retas bežino "Karedą". Knyga yra vienas iš žingsnių prisiminti tuos įvykius, žmones, kurie buvo ir yra Šiaulių futbole.
Futbolo Užgimimas Šiauliuose
Knyga apima futbolo istorijos laikotarpį nuo 1925 metų iki šių dienų. Yra šaltinių, kad komandos kūrėsi ir iki tol, tačiau jos daugiau buvo prie atskirų organizacijų: šaulių, skautų, politinių organizacijų, mokslo įstaigų, bet nebuvo jungiančio vardiklio.
Informacijos Rinkimas ir Bendruomenės Indėlis
Pirmieji užrašai apie šią knygą padaryti 2016 m. Aišku, į tą laikotarpį įsiterpė knyga apie Šiaulių krepšinį. Vienam turbūt nebūtų įmanoma to padaryti. Pradėjęs rinkti medžiagą, autorius rado labai gerą futbolo bendruomenę Šiauliuose. Jam pavyko susitikti ir su žmonėmis, kurie išvykę gyventi į kitus miestus. Šiauliečiai autorių nustebino. Knygoje pilna nuotraukų, ir jos daugiausiai iš tos bendruomenės žmonių archyvų. Pokalbiai su futbolo žmonėmis autoriui labai praplėtė knygos tematiką. Tad knyga nėra vien tik skaičiai, faktai, bet ir įvykiai, žmonių prisiminimai, biografijos.
Kai kurių dalykų nepavyko atrasti ir įdėti į knygą, nes nėra išlikę dokumentų. Galbūt jie buvo išmesti, sunaikinti ar nugulė privačiuose archyvuose. Pavyzdžiui, buvo broliai Skeiviai, legendiniai "Statybininko" žaidėjai, jie pelnydavo labai daug įvarčių, ir bandymas suskaičiuoti visus jų įvarčius nebuvo iki galo sėkmingas, nes kai kurių sezonų neįmanoma atgaminti.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje
Stadionų Problemos Tarpukariu
Kalbant apie 1921-1925 metus, didžiausia problema buvo stadionas. Jau tada Šiauliai turėjo nemažai futbolo komandų, 5-6 komandos dalyvaudavo Lietuvos pirmenybėse, bet kur žaisti - būdavo problema. Vienintelė padori buvo klubui „Makabi“ priklausanti aikštė dabartinėje „Baltik Vairo“ teritorijoje. Šiauliuose buvo arklių rinka, netoli žydų kapinių, dabartinėje Žalgirio gatvėje. Ten tris kartus per savaitę vykdavo gyvulių turgūs, o kitomis dienomis - futbolas. Be šių dviejų pagrindinių aikščių žaisdavo ir parodų aikštėje - plyname lauke dabartinės ligoninės teritorijoje. Dar viena vieta - grafų Zubovų parke, kur dabar teniso kortai, ten vykdavo ir respublikinės žemės ūkio mugės. Profesorius Vytenis Rimkus yra pasakojęs, kad jaunystėje būtent toje aikštėje yra žaidęs.
Futbolas Karo Metais
Autoriui atradimas buvo karo metai. Apie juos papasakojo Romualdas Urnikas (karo metais jis buvo paauglys), po to patvirtinimą jo žodžiams autorius rado ir kituose šaltiniuose. Karas į Šiaulius atėjo 1941 metais, tačiau gyvenimas ir futbolas mieste nesustojo, nors ir buvo tam tikrų nepriteklių. Vienais metais vokiečių komendantas sugalvojo įsteigti taurę futbolo turnyrui ir jame dalyvavo po šešias šiauliečių ir vokiečių komandas. Kai kurios vokiečių komandos netgi buvo tarptautinės - jose žaidė italai, vengrai, rumunai. Karo metais vyko ir Lietuvos čempionatai, nors ne visi buvo pabaigti. Urnikas pasakojo, buvo ir įtemptų momentų. Kai stadione vykdavo rungtynės, išrikiuodavo tribūnų viršuje stebėtojus, kad žiūrėtų, ar neatvažiuoja vokiečiai gaudyti jaunimo į kariuomenę ar darbams. Dar įdomus pastebėjimas, kad centrinis miesto stadionas tuo metu dar nebuvo baigtas ir šiauliečiai pradėjo jį plėšti: išsinešdavo langus, duris, lentas. Vokiečiai pamatę tokią netvarką, pradėjo saugoti stadioną. Baigėsi vagystės, bet ir rungtynės baigėsi.
Aukso Amžius Tarybiniais Metais
Kalbindamas futbolo veteranus autorius suprato, kad tarybiniais metais, kai Šiauliuose buvo daug gamyklų, kombinatų, fabrikų, kiekvienai jų rūpėjo turėti futbolo komandą, tai buvo prestižo dalykas. Pokario faktas įdomus buvo, kad sportininkai buvo labai universalūs. Dažnas žiemą žaisdavo ledo ritulį, o vasarą - futbolą. Į rungtynes vykdavo sunkvežimiais ir kelionė iš Šiaulių į Klaipėdą kartais trukdavo ir aštuonias valandas. Tribūnos lūždavo nuo žiūrovų, nes tada nebuvo didelio pramogų pasirinkimo, todėl futbolas buvo šventė. Natūralu, kad šventę lemdavo ir laimėjimai. 1948 metais „Elnias“, debiutuodamas Lietuvos čempionate, tapo čempionu. Tai buvo neįtikėtina žinia Šiauliams. Kadangi iki tol Šiauliai nebuvo pirmo ryškumo Lietuvos futbole, kauniečiai ironizavo: pabuvot vienais metais čempionais, vėliau vėl grįšite į paskutinę vietą. Lygiagrečiai atsirado ir „Statybininkas“, bet jis tik du kartus tapo čempionu. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarybiniai metai futbolui buvo aukso amžius. 1945-1950 metais profesionalų nebuvo, žmonės dirbdavo, o po darbo susirinkdavo ir žaisdavo ir sugebėdavo laimėti. Su „Statybininku“ požiūris po truputį keitėsi, treneris R. Urnikas įnešė profesionalaus futbolo supratimą. Tada žaidėjai mažiau eidavo į darbą, daugiau laiko skirdavo sportui. Taip pat atsirado žaidėjų viliojimo praktika. Statybos trestas sportininkams galėjo pasiūlyti butų. R. Urnikas pasakoja, kad pas jį darbo stalo stalčiuje visada būdavo bent kelių butų raktai ir jis nuolat ieškodavo žaidėjų, kurie galėtų sustiprinti komandą.
"Karedos" Dominavimas ir Nuosmukis po 1990 m.
Po 1990 metų apsukos sumažėjo. Egidijus ir Iveta Šimkai padarė didžiulį darbą, kad Šiauliai vėl sugrįžtų į futbolo pergalių orbitą. 1996 metais Šimkų suburta „Kareda“ tapo Lietuvos futbolo taurės laimėtoja. Tai buvo svarbus laimėjimas po beveik 20 metų pertraukos. 1997 m. „Kareda“ tapo Lietuvos čempione ir po to dar penkerius mets dominavo Lietuvos futbole. Nė viena respublikos komanda neprilygo jai, ne tai buvo ir trenerių, ir žaidėjų absoliuti viršūnė. Įspūdingi skaičiai: 48 - tiek Lietuvos čempionato rungtynių iš eilės nepralaimėjo „Kareda“, 52 - tiek savo aikštėje žaistų rungtynių iš eilės nepralaimėjo. Ir tai truko keletą metų. Visgi ilgiau išlaikyti komandos nepavyko, nes tai - dideli pinigai. Ko gero, galutinai koją pakišo nesėkmingas bandymas Europos taurės turnyre. Paskutiniais „Karedos“ gyvavimo metais klubo savininkas E. Šimkus pasakė, kad Šiauliai 20 metų neturės tokios komandos, ir jo žodžiai buvo pranašiški, miestas šiandien tikrai neturi vyrų komandos, kuri pelnytų Lietuvos čempionato medalius.
Moterų Futbolas
1970-1972 metais turėta moterų komanda „Tauras“, tačiau ji gyvavo trumpai, nes 1973 metais pasirodė TSRS sporto komiteto kolegijos nutarimas, draudžiantis tam tikrų sporto šakų, „neturinčių nieko bendro su tarybine fizinio lavinimo sistema“, vystymąsi. Birutė Tarvydaitė, „Tauro“ žaidėja, pasakojo, kad po nutarimo dar bandė tyliai treniruotis mokyklos salėje su treneriu Pijumi Paukščiu, tačiau, matyt, kažkas įskundė, ir vieną vakarą išgirdo į duris beldžiant miliciją. Sulaukė grasinimų, kad jeigu ir toliau treniruosis, gaus „parų“. Atsigavo tik po 25 metų. Telšiuose moterų futbolo rungtynes pamatė Vaidotas Vaičeliūnas, futbolininkas, žolės riedulio treneris, ir jam susidarė įspūdis, kad jo žolės riedulininkės yra ne prastesnio lygio negu tos futbolininkės. Grįžęs papasakojo Gintarui Radavičiui ir abu nutarė kurti futbolo komandą žolės riedulininkių pagrindu. Pusę komandos sudarė riedulininkės iš „Šiaulių“ klubo, kita pusė - iš „Gintros“. Šiandien "Gintros" futbolininkės turi jau 19 Lietuvos čempionių titulų, tai yra absoliutus dominavimas Lietuvos moterų futbole. „Gintra“ Lietuvoje neturi sau lygių. Aišku, tai turi ir minusų, nes žaidžiant su daug silpnesnėmis varžovėmis sunku tobulėti.
Taip pat skaitykite: Dalyvių sąrašas ir nugalėtojai
Knygos Pristatymas ir Atsiminimai
Knyga dienos šviesą išvydo šių metų pačioje pradžioje, tačiau pristatymas dėl pandemijos įvyko tik dabar. Kai kurių legendinių asmenybių jau nėra su mumis, bet dalyvavo tų žmonių artimieji, atvažiavo ir iš kitų miestų. Autoriui labai įstrigo R. Urniko ištarti žodžiai: „Futbolas buvo gyvenimas, išbandymas, pergalė, kurią reikia patirti kiekvienam žmogui. Tik tuomet gali suvokti, kiek ji kainuoja…“ Č. Urbanavičius linkėjo vyrams vėl sugrįžti į pergalių kelią, pasivyti moteris.
Futbolas ir Kultūra
Europos futbolo čempionatas finišavo. Neginčysiu, kad taip sakantys neteisūs. Tik neseniai sužinojau, jog ir futbolininkas yra apdovanotas Nobelio literatūros premija. Kas jis? Pasirodo „Racing Universitaire Algerios“ studentų klube žaidęs toks Albert‘as Camus ir net vėliau prisipažinęs: „Viską, ką žinau apie moralę ir įsipareigojimus, aš išmokau iš futbolo.“ Dar viena bent man netikėta žinia, kad Anglijos Portsmuto miesto klubo garsiausias visų laikų vartininkas - seras Arthuras Conanas Doyle‘is. Anglų romanistas ir dramaturgas J. B.
Futbolo Šaknys ir Raida
Jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad spiriant koja daiktas juda greičiau ir toliau. Tai jiems patiko. Jie ėmė spardyti daiktus ir stebėti, kur jie lekia. Spardymo patogumui atsirado apvalūs daiktai, kurie buvo pavadinti kamuoliais. Todėl neaišku, kur ir kada atsirado futbolas. Galima sakyti, kad futbolas išrastas keletą kartų įvairiose pasaulio vietose ir įvairiu metu. Tiesa, geriausi futbolininkai ateina iš darbininkų rajonų, augę susispaudę ankštuose butuose, kai nori nenori tenka daugiau laiko praleisti lauke. Vis dėlto Lotynų Amerikos gyventojai nėra teisūs - futbolo tėvyne pripažinta Anglija. XIX a. viduryje būtent Anglijoje sukurtos taisyklės, kurios iki šių dienų nedaug pakito. Aišku, kažkokių pasikeitimų šiame sporte gali būti.
Susipažinimas su Futbolu Lietuvoje
Kalbant apie susipažinimą su futbolu, visi tuoj paminės Pele. O kaip su lietuviškuoju futbolu, nors mūsų komanda niekada nežaidė tokiame turnyre, kaip pasibaigęs Europos čempionatas? Bet juk ilgą laiką futbolas pas mus ėjo greta su krepšiniu. Pirmasis futbolo mačas Lietuvoje įvyko 1911 metais, kai Vilniaus komanda 10:5 nugalėjo Kauną. Bet tų laikų jau nėra prisimenančių, o bent aš su futbolu susipažinau, kai žaidė J. Jurgelevičius, G. Kalėdinskas, S. Ramelis, R. Juška, B. Zelkevičius, P. Glodenis, V. Dirmeikis, vėliau A. Narbekovas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, R. Buvo, kai Lietuvos futbolo čempionatuose pirmaudavo Šiaulių komandos. Ne viena Šiaulių komanda sužibdavo („Elnias“, „Statybininkas“, „Tauras“, „Kareda“) ir keletą metų švytėdavo Lietuvos futbolo zenite. Gal kiek ir neįprasta, kai tauta, neturinti nė vieno normalaus stadiono, karštai serga futbolu. Tiesa, stadionas, kuris turėtų atitikti normalaus stadiono statusą, statomas, bet kai toji statyba trunka dešimtmečius, prarandi viltį, kad ką normalesnio turėsime. O apie Lietuvos futbolą kalba anekdotas, kai mūsų šalies futbolininkas beldžiasi į dangaus vartus ir prašosi Petro priimamas į dangų.
Futbolas Kaip Emocijų Išraiška
Futbolas leidžia atsiduoti grynų žmogiškų aistrų stichijai. Būti savimi. Įsitaisai priešais televizorių ir žaviesi reginiais, kurie priverčia kraują tekėti greičiau, širdį mušti dažniau, alaus išgerti daugiau. Skirtumas tarp Lotynų Amerikos šalių futbolo ir europinio yra. Autorius mano, kad neklysta sakydamas, jog futbolo mačas primena šachmatų partiją, tik vyksta didesniame plote ar sustyguotus politikų veiksmus. Tokių, tiesa, ypač pas mus, retai būna. Futbolininkams čia pavyksta geriau. Komentarus autorius skaito retai, nes tai daugiausiai tuščias laiko gaišimas. Visgi tarp komentarų kartais pasitaiko ir taiklių pastebėjimų. Jei apie disciplinuotą futbolą, tai tokiu, sako, labiausiai pasižymi Vokietijos komanda. Tiesa, vaikiškai klydę vokiečiai liko be 2016 Eurofinalo.
Taip pat skaitykite: Krepšinio turnyro istorija
Futbolas ir Politika
1936 metais per Berlyno olimpines žaidynes Adolfas Hitleris pirmą kartą stebėjo futbolo rungtynes. Vokiečiai žaidė su Norvegija. Propagandos ministras Jozefas Gebelsas savo dienoraštyje rašė, kad fiurerį sužavėjo tikras nervų karas, rėkianti minia ir kova, kokios jis dar nebuvo matęs. Tiesa, Vokietijos rinktinė stengėsi reabilituotis, bet 1941 metais per patį Hitlerio gimtadienį pralaimėjo Šveicarijai. Žaidėjai buvo pasiųsti į frontą. Futbolas kaip nacionalinė idėja nebedomino nacių. Bet vokiečių futbolo atgimimas įvyko. 1954 metais pasaulio futbolo čempionate Šveicarijoje Vakarų Vokietijos komanda įveikė Vengriją. Vengrai (tuomet stipri komanda, nepatirianti pralaimėjimų) pirmavo 2:0, bet pralaimėjo 2:3, visoje Vokietijoje buvo vos 40 tūkstančių televizorių, tad juos turinčiųjų giminės, kaimynai buvo prigludę prie jų, o visi kiti - prie radijo imtuvų. Pergalė buvo švenčiama abiejose padalytos Vokietijos pusėse. Pergalė neliko nepastebėta net menininkų.
Futbolas ir Religija
Pasirodo, popiežius Pranciškus yra prisiekęs futbolo gerbėjas. Jis iki šiol turi savo mėgstamiausio futbolo klubo - Buenos Airių „San Lorenzo“ - nario kortelę ir, nors dienas leidžia Vatikane, vis dar reguliariai moka ir klubo nario mokestį. Tik Pranciškus nėra pirmasis popiežius, kuris neabejingas populiariausiai pasaulyje sporto šakai. Benedikto XVI ir Vokietijos vyskupų konferencijos iniciatyva dargi yra atsiradusi internetinė svetainė pavadinimu „Bažnyčia su kamuoliu“. Benediktas XVI mąsto, kuo gi patraukia šis žaidimas: „Žaidime atsiskleidžia pamatinis dalykas: žmogus gyvas ne viena duona, ir duonos pasaulis iš tikrųjų tėra pirmas laiptelis kopiant į tikrą žmogiškumą, į laisvės pasaulį. O laisvė juk gyvena taisyklės, disciplinos dėka, kuri išmoko buvimo „vienų su kitais“ ir tikro buvimo „vienų priešais kitus“, išmoko nepriklausyti nuo išorės sėkmės bei savivalės ir šitaip tapti tikrai laisvam.
Futbolas ir Konfliktai
Nežinau, gerai tai ar blogai, bet futbolas jau seniai yra ir didžiosios politikos dalis. Futbolo istorijos specialistai sako, jog didžiausiu „futbolo karu“ laikomi įvykiai po rungtynių serijos tarp Hondūro ir Salvadoro. Šių šalių komandos rungėsi dėl vienintelio kelialapio į 1970 m. pasaulio čempionatą Meksikoje. Pirmosios rungtynės baigėsi rezultatu 1:0 Hondūro komandos naudai. Lemiamos rungtynės, surengtos Meksike (neutralioje aikštėje), vyko nesiliaujančių muštynių tarp abiejų komandų aistruolių fone. Rungtynių pabaigoje pergalę vėl šventė salvadoriečiai, patekę į pasaulio čempionatą. O Hondūre tuo metu prasidėjo salvadoriečių pogromai (Hondūre gyveno gana daug Salvadoro piliečių). Geriau parengta Salvadoro kariuomenė įsiveržė į Hondūro teritoriją. Į konfliktą teko įsikišti Centrinės Amerikos valstybių organizacijai. Tiesioginiai karo veiksmai truko tris savaites, o pirmosiomis dienomis vyko ypač įnirtingi mūšiai. Sovietų Sąjunga taip pat ne kartą atsidurdavo dėmesio centre dėl futbolo ir jo įtakos politikai. 1952 m. olimpiadoje SSRS rinktinė, dalyvaudama pirmą kartą per savo istoriją, susitiko su Jugoslavijos rinktine ir pralaimėjusi iškrito iš turnyro. Iš pralaimėjimo „Tito fašistams“ tuoj buvo padarytos atitinkamos organizacinės išvados ir rinktinė išformuota. 1964 m. SSRS rinktinė žaidė Europos čempionato finale su Ispanija, kurią tada valdė diktatorius Franko. Negana to, rungtynės vyko Madride, fašistinės valstybės sostinėje, o prieš ketverius metus ispanai buvo atsisakę atvykti į Europos pirmenybių ketvirtfinalio rungtynes Maskvoje. SSRS rimtai svarstė galimybę atsisakyti šio susitikimo, tačiau galiausiai buvo nutarta žaisti. Rungtynes SSRS rinktinė pralaimėjo rezultatu 1:2. O štai 1973 m. įvyko tikras skandalas. SSRS rinktinė atsisakė žaisti su Čilės rinktine lemiamas rungtynes dėl teisės varžytis 1974 m. pasaulio čempionate, nes rungtynės turėjo vykti stadione, kurį Pinočeto chunta naudojo kaip koncentracijos stovyklą, nors pirmosios rungtynės Maskvoje įvyko ir baigėsi lygiosiomis 0:0. Sovietų Sąjungoje buvo labai norima, kad plačiosios valstybės futbolo čempionate pirmąją vietą užimtų rusų komanda, o čia, žiūrėk, 1-ojoje vietoje atsiranda Kijevo „Dinamo“ ar Tbilisio „Dinamo“ ekipos. Dar gerai prisimename ir įvykius po futbolo rungtynių Vilniuje.
Gražios Futbolo Istorijos
Norisi prisiminti, kokią nors gražią istoriją apie futbolą. Gal apie Miroslavą Klozę. Jei neklystu, gal jau ir dešimtmetis, kai vienų atkaklių Vokietijos čempionato rungtynių pabaigoje, kai rezultatas buvo lygus, Klozė griuvo baudos aikštelėje ir buvo paskirtas 11 metrų baudinys. Tačiau Klozė, priėjęs prie teisėjo, paaiškino, kad jis pargriuvo praradęs pusiausvyrą, prasižengta prieš jį nebuvo. Baudinys buvo atšauktas, rungtynės taip ir baigėsi - lygiosiomis. Gaila tik, kad šiame Europos čempionate gražų futbolą ir gražias istorijas apie futbolą užgožti bando chuliganiški futbolo sirgalių, jeigu juos dar galima taip vadinti, veiksmai.
Futbolo Pamokos
Kas autoriui labiausiai patinka futbole? Kad futbolas labai aiškiai akcentuoja mokymąsi iš savo klaidų. Pripažinti klaidas ir jas ištaisyti yra esminė sąlyga norint siekti pergalių ateityje. Ne veltui geriausi treneriai tiek daug laiko praleidžia peržiūrinėdami savo komandų rungtynes ir ieškodami atsakymo į klausimą, kas buvo ne taip.
Sirgaliaus Patirtis
„Už kurią komandą šiame futbolo čempionate sirgai?“ - paklausė bičiulis. Autorius atsakė, jog už Islandiją. Jei nėra čempionate Lietuvos, tai sergu už tuos, kurie pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. O po Islandijos už Vokietiją. Kodėl? Negaliu net atsakyti. Gal todėl, kad futbole turi už kažką sirgti.
Futbolo Apibrėžimas
Fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu. Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas. Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai).
Futbolo Istorija Pasaulyje
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų.
Žymiausi Pasaulio Futbolininkai
Geriausi pasaulio futbolininkai: R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano, P. C. Maldini, D. Zoffas, R. Baggio, F. Cannavaro, Raymondʼas Kopa (Prancūzija), M. Platini, Z. Y. Zidane’as, M. van Bastenas, J. Cruyffas, Eusébio, L. Figo, C. Ronaldo, F. Puskásas, G. Mülleris, F. Beckenbaueris, L. Jašinas, Eduardas Strelcovas (SSRS), O. Blochinas, George’as Weah (Liberija), L. Modrićius, R. Lewandowskis, Garrincha, Pelé, Ronaldo, Ronaldinho, Romário, Rivaldo, Kaká, Neymaras (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi ir kiti.