Krepšinis Pasaulyje: Lietuvių Emigracija ir Sporto Šakos Populiarumas

Krepšinis yra populiari sporto šaka Lietuvoje, o lietuviai, išvykę gyventi į užsienį, dažnai prisideda prie krepšinio populiarinimo svetur arba patys tęsia sportinę karjerą. Šiame straipsnyje apžvelgsime lietuvių emigraciją ir jos sąsajas su krepšiniu, prisiminsime krepšinio legendas ir aptarsime krepšinio populiarumą įvairiose šalyse.

Lietuvių Indėlis į Krepšinį Emigracijoje

Lietuviai, išvykę į užsienį, dažnai įsitraukia į vietos lietuvių bendruomenių veiklą, o sportas, ypač krepšinis, tampa svarbia bendravimo ir kultūros puoselėjimo priemone. Ridas Beliajevas, anksti netekęs tėvų, Airijoje rado antrą šeimą - lietuvių bendruomenę. Svetur gyvendamas vyras aktyviai įsiliejo į jos veiklą, o grįžęs į Lietuvą taip pat nesėdi sudėjęs rankų. Lietuvoje sportą, ypač futbolą pamėgęs, Ridas savo pomėgiui daug dėmesio skyrė ir svetur. Taip pat tapo lietuvių bendruomenės sporto koordinatoriumi, rengdavo įvairius turnyrus. Airijoje gyvenusius lietuvius Ridas prisimena šviesiai. Visi išvien darbavosi, noriai drauge švęsdavo šventes, o kam nors iš bendruomenės narių patekus į nelaimę, susiburdavo ir padėdavo.

Ridas prisimena, kad jo iniciatyvumas užgimė apsigyvenus Airijoje. Į ją vyras išvyko baigęs kūno kultūros studijas. Tačiau svetur dirbo su tuo nesusijusius darbus statybose, o vėliau - parduotuvėje kasininku. Galvoje verdančias idėjas vyras įgyvendindavo po darbo.

Krepšinio Šaknys ir Tradicijos Lietuvoje

Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra viena populiariausių sporto šakų. Kaune gimęs ir užaugęs S. Butautas buvo pirmųjų didžiųjų Lietuvos krepšinio pergalių liudininkas - po to kai Rygoje 1937 m. Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais, 13-metis S. Butautas nekantravo kuo greičiau tapti krepšininku. Pats S. Butautas kaip krepšininkas iškilo jau sovietų okupuotoje Lietuvoje. Nuo 1947-ųjų iki 1956-ųjų gynėjas atstovavo Kauno „Žalgiriui“, su kuriuo 1947 ir 1951 m. tapo Sovietų sąjungos čempionu. 1947-aisiais patekęs į Sovietų sąjungos rinktinę su ja laimėjo tris Europos čempionato aukso medalius (1947, 1951 ir 1953 m.) ir olimpinį sidabrą Helsinkyje 1952-aisiais.

Krepšinio aikštelėje pasižymėjęs veržlumu, tvirtu charakteriu ir gebėjimu perteikti žinias kitiems, vos pradėjęs ketvirtą dešimtį, S. Butautas tapo treneriu. Sovietų sąjungos moterų rinktinę, Kubos vyrų rinktinę, Kauno „Žalgirį“ ir kitas komandas treniravęs S. Butautas padėjo išugdyti ne vieną būsimą krepšinio žvaigždę. Už savo indėlį į krepšinį 1991-aisiais S. Butautas buvo FIBA organizacijos įtrauktas į 50-ies geriausių žaidėjų sąrašą. Tarp lietuvių tokio pripažinimo kartu su S. Butautu sulaukė tik Modestas Paulauskas ir Arvydas Sabonis. S. Butautas mirė eidamas 76-uosius, 2001 metais Kaune. Tėvo uždegtą deglą mūsų šalies krepšinyje sėkmingai perėmė sūnus Ramūnas, kuris treniruodamas Lietuvos rinktinę 2007 m. iškovojo Europos pirmenybių bronzą.

Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje

Alytaus rajone, Butrimonyse, 1868-aisiais, kovo 19 dieną, gimė pasaulio krepšinio motina dabar vadinama Senda Val-vro-jen-ski! 1985 m. Sendos atminimas buvo pagerbtas NBA (James Naismith) krepšinio šlovės muziejuje JAV, o Lietuvos krepšinio 100-mečio proga tai planuojama padaryti ir Lietuvoje.

Jaunųjų Krepšininkų Pasirinkimai: Lietuva ar JAV?

Vis daugiau jaunųjų mūsų šalies krepšinio perlų ateitį nusprendžia kurti ne kur kitur, o Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jų bendraamžiai Lietuvoje tuo metu jau uždirba tūkstančius profesionaliuose klubuose, šie patys investuoja į savo ateitį. Tačiau JAV žaidžiantys Gabrielius Maldūnas ir Rokas Gustys neabejoja, kad priėmė teisingą sprendimą išvykę siekti ne tik pergalių, bet ir išsilavinimo. O krepšinio aikštelėje juos stebi milijonai.

Lietuvai šią vasarą pasaulio bronzą padovanojęs 19-metis kaunietis R. Gustys prisipažįsta, kad išvykti rungtyniauti už Atlanto visada buvo jo svajonė, tačiau dar labiau vaikinas troško žaisti savo šalies rinktinėje. Netikėtas pasiūlymas Roko, tuo metu dar „saboniuko“, svajonė apsivilkti Lietuvos jaunių rinktinės marškinėlius išsipildė prieš kelerius metus. Kad tai apvers aukštyn kojomis gyvenimą, vaikinas nė nenumanė.

G. Maldūno gyvenimas pasikeitė 2008-ųjų vasarą, kai būdamas 15-metis su keliais draugais nuvažiavo į Klaipėdoje vykusią krepšinio stovyklą. Joje lankėsi ir treneriu bei agentu dirbantis Steponas Kairys. Pastebėjęs aukšto vaikino potencialą, šis nieko nelaukęs pasiūlė jam vykti treniruotis ir žaisti JAV.

Kaip reaguoja tėvai, kai 15-metis sūnus persikelia gyventi už tūkstančių kilometrų? „Labiau jie turėjo mane įkalbinėti nei aš juos“, - su šypsena pasakoja G. Maldūnas - S. Kairys jiems labai gerai išaiškino, kaip viskas ten vyksta, ir gimdytojai suprato, kad už Atlanto galimybės tobulėti ir subręsti yra kiek geresnės sąlygos nei Lietuvoje. Šiam sprendimui labai daug įtakos turėjo vyresnis brolis, jis man pavydi, kad turėjau šansą mokytis Amerikoje, o jam tokia galimybė nepasitaikė.“ „Tėvai visada palaikė ir teigiamai vertino mano pasirinkimą. Be abejo, gana ilgai užtruko, kol jiems išaiškinau, kad toje mokykloje vykdoma geriausia krepšinio programa“, - apie begalinę šeimos paramą, kai nusprendė išvykti į JAV, pasakoja R. Gustys.

Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai

Kiekvieno kauniečio krepšininko svajonė, be abejonės, yra žaisti geriausioje Lietuvos komandoje - Kauno „Žalgiryje“. R. Gusčio atstovaujamos Lietuvos rinktinės draugui Tomui Dimšai tai išėjo padaryti jau šiais metais.

G. Maldūnas neabejoja, kad į Lietuvą grįš, o kad būtų lengviau pritapti ir užsienio lygose, universitete mokosi trijų kalbų - italų, ispanų ir vokiečių.„Labiau norėčiau žaisti „Lietuvos ryte“ ar „Žalgiryje“ nei užsienyje“, - sako panevėžietis - Jei tik pasitaikytų šansas, tikrai grįžčiau į Lietuvą. Svajoju žaisti netoli namų ir būti arčiau šeimos. Jau šeštus metus gyvenu toli nuo artimųjų, tai nėra lengva.“

Krepšinio Populiarumas Europoje ir Pasaulyje

Eurobasket 2013 prasidėjo. Šiame įraše pažvelgsiu į arenų lankomumą. Ne pagrindinių varžybų, tačiau atrankos, kurioje dalyvavo 31 Europos rinktinė. Taigi, kur iš šių sąlyginai vidutinio pajėgumo krepšinio valstybių ši sporto šaka populiariausia? Vien arenų lankomumas to neparodo, nes lemia ir kiti dalykai: arenų dydis, bilietų kainos, populiacija. Įspūdingiausiai atrodo Gruzijos fanų skaičiai, bet tai jau nieko keisto: ir Lietuvoje vykusiame 2011 m. čempionate gruzinų sirgalių atvažiavo daugiausiai (neskaičiuojant kaimyninių šalių). Pietų Europoje (Serbijoje, Bosnijoje, Turkijoje) krepšinis populiarus nuo seno, šios komandos nuolat žaidžia Europos čempionatuose. Įdomiau atrodo nemaži lankytojų skaičiai Lenkijoje, Suomijoje ir Belgijoje, kur krepšinis, nors ir atsilikdamas nuo futbolo ar (Suomijoje) ledo ritulio, atrodo, jau yra įgijęs tvirtas pozicijas.

Iš šių valstybių aukštais pasiekimais krepšinyje garsėja tik Kroatija, iškovojusi net olimpinį sidabrą. Atsižvelgiant į valstybės dydį galima sakyti, kad lankomumas Islandijoje nemažas - juk jos sostinėje tegyvena tiek žmonių, kiek Klaipėdoje, o visoje šalyje - kiek Kaune.

Žemiausias krepšinio populiarumas, atrodo, šiose valstybėse: Slovakijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Albanijoje ir Kipre. Šiuose kraštuose krepšinis neužima vietos kaip viena pagrindinių sporto šakų; t.y. yra maždaug panašioje padėtyje, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje beisbolas ar regbis. Apie krepšinį mažai praneša vietos spauda ir gerbėjų jis turi mažai. Ne sutapimas, kad šios šalys yra pasiekusios puikių rezultatų kitose komandinėse sporto šakose: futbole, ledo ritulyje.

Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias

Šios FIBA atrankoje išvis atsisakė dalyvauti, nors ir neturi automatinio kvietimo į čempionatą: Lichtenšteinas, Monakas, Armėnija, Danija, Airija ir Norvegija. Įdomu, kad Norvegija, Airija, o taip pat futbolą/regbį/kriketą mėgstanti (bet kaip buvusi olimpiados šeimininkė be atrankos į krepšinio čempionatą patekusi) Didžioji Britanija, yra tos šalys, į kurias šiais laikais emigruoja daugiausiai lietuvių, kas, kaip jau rašiau, sukuria populiarią legendą, jog užsienyje krepšinis nepopuliarus, apie jį nerašo jokia užsienio spauda. Ši legenda tokia pati klaidinga, kaip ir legenda, kad Lietuva yra “vienintelė krepšinio šalis Europoje” - atkreipus dėmesį į draugiškų mačų prieš čempionatą lankomumą Lietuvoje, jis daugmaž atitiko lankomumą Serbijoje, Turkijoje, Izraelyje ar Bosnijoje, o gruzinams gal net nusileidome.

tags: #emigravau #krepsinis #tiesiogiai