Nors populiariausios sporto šakos visose šalyse skiriasi, galima išskirti tam tikras tendencijas. Baltijos šalyse dominuoja skirtingi sportai: Latvijoje pirmauja ledo ritulys, Lietuvoje - krepšinis ir futbolas. Tuo tarpu Estijoje sporto varžybų stebėjimas apskritai yra retesnis laisvalaikio praleidimo būdas. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime žiūrimiausius sporto įvykius Baltijos šalyse ir pažvelgsime į pasaulines tendencijas.
Sporto populiarumas Baltijos šalyse: Latvijos ledo ritulio dominavimas
Latvijoje žiūrimiausios sporto transliacijos dažniausiai būna susijusios su ledo rituliu. 2023 m. pasaulio čempionate Tamperėje Latvijos vyrų ledo ritulio rinktinė rungtynėse dėl 3-ios vietos įveikė JAV komandą rezultatu 4:3 ir pirmą kartą istorijoje iškovojo bronzos medalius. Tąkart, kai latvių rinktinė pelnė bronzą, sveikinimai šalies komandai socialiniuose tinkluose plaukė iš viso pasaulio. Todėl visiškai natūralu, kad ir 2024 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas Latvijoje tapo vienu žiūrimiausių sporto įvykių - daug rungtynių fiksavo itin aukštus žiūrimumo rodiklius. Šie duomenys aiškiai rodo, kad Latvijos sporto sirgaliai itin aktyviai seka ledo ritulį ir su dideliu entuziazmu stebi savo nacionalinės rinktinės rungtynes. Nemažo dėmesio sulaukė ir kitų ledo ritulio rungtynių transliacijos - pavyzdžiui, Latvijos U20 rinktinės ketvirtfinalis prieš Vokietiją pasaulio jaunimo čempionate bei lemiama IIHF olimpinės atrankos turnyro dvikova, kurioje rugsėjo 1 d. Latvija įveikė Prancūziją. Ledo ritulys Latvijoje yra daugiau nei sportas - jis tapo galingu tautinės tapatybės simboliu. Nors ledo ritulys Latvijoje yra populiariausia sporto šaka, tarptautinės futbolo ir krepšinio varžybos vis tiek pritraukia dideles auditorijas.
Krepšinio ir futbolo aistros Lietuvoje
Lietuvoje didžiausią sporto aistruolių susidomėjimą sukėlė Europos futbolo čempionatas. Futbolas čia tampa vis populiaresnis, o svarbiausi Europos futbolo turnyrai pritraukia reikšmingą žiūrovų skaičių. Vis dėlto krepšinis nuo seno yra Lietuvai svarbi sporto šaka, tad ši tendencija išliko. Didžiausias Baltijos regiono krepšinio derbis jau daugelį metų vyksta tarp dviejų Lietuvos grandų - Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“. Didelio žiūrovų dėmesio Lietuvoje sulaukė ir 17-metė breiko šokėja Dominika Banevič, geriau žinoma sceniniu vardu „Nicka“. Iškovojusi sidabro medalį Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, ji pelnė visas žiūrovų simpatijas.
Estijos sporto specifika: futbolas ir kiti
Skirtingai nei Latvijoje ir Lietuvoje, Estijoje sporto transliacijos nepateko į šalies žiūrimiausių televizijos programų TOP 200. Estijoje futbolas išliko populiarus, tačiau žiūrovų dėmesio sulaukė ir kitų sporto šakų transliacijos. Estijos vyrų krepšinio rinktinė lapkritį laimėjo savo trečiąsias 2025 metų Europos čempionato atrankos rungtynes, įveikdama Lenkiją rezultatu 82:78. Ši pergalė tapo svarbiu žingsniu estams siekiant vietos 2025 m. Europos čempionate - tikslo, kurį galiausiai jiems ir pavyko pasiekti. Santykinai mažesnį sporto transliacijų žiūrimumą Estijoje, palyginti su Latvija ir Lietuva, galima sieti su tuo, kad šalis neturi tarptautiniu mastu konkurencingų ledo ritulio ar krepšinio komandų, galinčių pritraukti didesnį sirgalių dėmesį.
Pasaulinės sporto transliacijų tendencijos
Pradėkime nuo UEFA Europos futbolo čempionato, kuris tapo vienu iš daugiausiai internetu transliuotų sporto renginių, pagal žiūrimumą net aplenkęs 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes. Remiantis turimais duomenimis, UEFA Euro 2024 futbolo turnyras pasiekė daugiau nei 5 milijardus žiūrovų visame pasaulyje, o tai sudaro maždaug 84 % potencialios viso pasaulio auditorijos. 2024 metų Paryžiaus olimpinės žaidynės taip pat pritraukė panašią auditoriją, pasiekdamos 5 milijardus žiūrovų. Nors abu renginiai pasiekė nepaprastai didelę pasaulinę auditoriją, UEFA Euro 2024 galėjo šiek tiek aplenkti Olimpines žaidynes pagal bendrą žiūrimumą. Tuo metu Super Bowl LVIII tapo žiūrimiausia televizijos transliacija nuo pat 1969 metų - ją per įvairias platformas stebėjo vidutiniškai 123,7 milijono žiūrovų. Nepamirškime ir istorinių 2024 metų Super Bowl rungtynių, kuriose Kanzas Sičio „Chiefs“ dramatiškoje kovoje po pratęsimo nugalėjo San Francisko „49ers“ rezultatu 25:22. Bokso dvikova tarp Mike’o Tysono ir Jake’o Paulo, transliuota per „Netflix“, taip pat įėjo į istoriją kaip žiūrimiausias tiesioginis šios platformos renginys, pritraukęs vidutiniškai 108 milijonus žiūrovų visame pasaulyje ir 65 milijonus žiūrovų vienu metu. Panašiai, 2024 metų NCAA Moterų krepšinio čempionato finalas Jungtinėse Valstijose pritraukė 18,7 milijono žiūrovų, tapdamas žiūrimiausiomis moterų krepšinio rungtynėmis JAV istorijoje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Sporto universalumas ir unikalios sporto šakos pasaulyje
Atrodo, kas gali būti labiau tarptautinio už sportą? Sportininkai nuolat migruoja (tampa legionieriais), dalyvauja tarptautiniuose čempionatuose ir olimpiadose. Tačiau pasaulyje gausu unikalių, mums visiškai neįprastų sporto šakų. Keliaujant po pasaulį visuomet mėgstama nueiti į populiarios ten sporto šakos stadioną ar areną.
Elektroninis sportas Pietų Korėjoje
Elektroninis sportas - tai profesionaliai žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Modernių technologijų pavergtoje Pietų Korėjoje jie - kone nacionalinis sportas nuo 2000 m. Seulo Jongsano e-sporto stadione 2014 m. stebėdamas “League of Legends” žaidimo mačą jaučiausi it mokslinės fantastikos filme. Vietoje sporto aikštelės ten - didelis ekranas, kuriame rodoma virtuali komandų dvikova. Žaidėjų penketai sėdi salės šonuose stiklinėse dėžėse prie kompiuterių. Sirgaliai fotografuoja Samsung komandos žaidėjus pertraukoje tarp trijų mačų. Mačiau, kaip tris valandas iki rungtynių eilėje prie bilietų paauglė piešė gražų plakatą savo dievukams, o paskui jį kantriai laikė, kol atkreipė kamerų dėmesį. Matyt, ji kiek senamadiška romantikė - nes bendraamžės taip pat iškeldavo savo planšetinius kompiuterius, prieš tai įžiebusios ekranuose širdeles ir mylimo e-sportininko nick’us.
E-sportas Pietų Korėjos televizijos ekrane. Valstybinis “Arirang” TV kanalas jau skelbia e-sportą dalimi tos kultūrinės Korėjos bangos, kuri pavergia Vakarų pasaulį. Gali būti. “Stadione” tyliai dirbo ir du vakariečiai komentatoriai - per eterinę televiziją e-sportą tada rodė tik Korėjoje, bet dešimtys tūkstančių kitataučių angliškai jį stebi internete. Ir labai klydau spėdamas, kad “stadione” būsiu vienintelis baltaodis - tokių regėjau dar gal dešimt. Nepaisant to, kad informaciją “kaip, kur ir kada” rinkausi daug valandų, nes ji - korėjietiška arba smarkiai pasenusi. Pranešėjai stadiono priekyje prieš mačą pristato e-sportininkus (vėliau tame ekrane ir rodomos varžybos). Kai į Pietų Korėją grįžau 2020 m., jau buvo nebe vienas e-sporto stadionas, o daug, didžiausias “LOL park” priminė romėnų koliziejų, kur žiūrovai sėdi aplink virtualią areną. Jogsano stadionas, kuriame lankiausi 2014 m. ir kuris dar ~2004 m. buvo įrengtas valstybės lėšomis (P. Korėjos valdžia skatina viską, kas modernu ir korėjietiška) - pasenęs ir uždarytas.
Kupranugarių lenktynės
Ilgą laiką kupranugarių lenktynės buvo tik arabų beduinų bernų pramoga per vestuves ir šventes. Staiga pakilus sienelei kupranugariai startuoja itin aršiai: šiame starte vienas išsyk pargriuvo, bet, robotuko balne raginamas, netruko atsikelti. Greta pagrindinės Abu Dabio ~6 km ilgio žiedinės trasos driekiasi trys keliai: žiūrovams, TV operatoriams ir kupranugarių savininkams. Pastarieji nėra vien stebėtojai: jie distanciniais pultais valdo robotukus, kurie… joja kupranugariais. Juk kuo lengvesnis jojikas tuo greičiau lekia šis žvėris, tad šeimininkai patys balnuose nebesėdi.
Rio de Žaneiro karnavalas
Iš tikro Rio de Žaneiro karnavalas yra sportas - bent jau tiek pat, kiek dailusis čiuožimas ar šuoliai nuo tramplino. „Sambos mokyklos“ yra komandos, turinčios rėmėjus, net savo ultras, mojuojančius vėliavomis ir dainuojančius oficialias dainas. 36 teisėjai jų pasirodymus vertina už konkrečius 9 elementus, kurie privalo būti kiekviename pasirodyme. Viena įspūdingų Rio de Žaneiro platformų. Skaičiai kalba už save. Į specialiai šiems renginiams pastatytą 700 metrų ilgio sambodromą prieš 90 000 žiūrovų tribūnas vienu kartu išeina 3000-4000 atlikėjų, pasidabinusių fantastiškiausiais kostiumais: jie šoka, muša būgnus ir, svarbiausia, stumia platformas, kiekviena kurių - kokių 9 metrų aukščio ir 30 m ilgio meno kūrinys su savais šokėjais, muzikantais, aktoriais… Ir visa tai per 65-75 minutes perteikia vieną konkrečią - bet paprastai rimtą ir labai brazilišką - temą. Viena mokyklų važiuoja į sambodromą. Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Ir tai - tik viena sambos mokykla (klubas)! Per vieno vakaro paradą mokyklų pasirodo septynios, kiekviena su savo tema, istorija, platformom ir tūkstančiais atlikėjų: nuo 9 val. vakaro jos žygiuoja iki 4-5 val. ryto (iš pradžių galvojau, gal tai klaida, gal tiesiog pasirodymas gerokai vėluos: bet ne, jis tęsiasi visą laiką be jokių pertraukų). Net ir be galo priblokštus turistus, būna, po kokių keturių-penkių mokyklų „užlaužia“ miegas, jie prasiskirsto. Ir tokių kiaurą naktį trunkančių paradų - ne vienas ir ne du! Dviejuose pagrindiniuose, sekmadienį ir pirmadienį, žygiuoja 14 „aukščiausios lygos“ mokyklų - ten aukščiausias lygis, brangiausi bilietai, į ten krypsta visos Brazilijos akys, ausys ir televizijų kameros. Tačiau tokių lygų - penkios. Pagal sporto principus kasmet žemesnių lygų lyderiai perkeliami į aukštesnes lygas, o aukštesnių pralaimėtojai - iškrenta į žemesnes. Savaitę po karnavalo dar pražygiuoja „nugalėtojų paradas“ - į sambodromą sugrįžta geriausios mokyklos. Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų - labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos plaukimo federaciją
Žirgų lenktynės Honkonge
Trečiadienio vakarai Honkonge - ypatingi. Visas Honkongas sužiūra į 55 000 vietų Hepivalio (Laimės slėnio) hipodromą. Nacionalinis sportas žirgų lenktynės čia karaliauja nuo 1846 m. Kas pusvalandį įtampa pasiekia apogėjų: žiūrovai sukopia į tribūnas, o žirgai tekini pasileidžia į trumpą trasą. Dalis Laimės slėnio hipodromo. Dešinėje - daugiaaukštės klubo narių ložės. Honkonge tai vienintelis legalus lošimas ir kasmet jis atneša 15 mlrd. JAV dolerių pajamų, nuo kurių sumokėti mokesčiai sudaro 8% viso liberaliosios šalies biudžeto. Išmėginęs modernią ir paprastą sistemą supratau, kodėl honkongiečiams maga lažintis: viskas automatizuota, lažybų kompiuteriuose gali išsirinkti kone begalę statymo variantų, o stadiono elektroniniuose tablo žiba aibė įvairios statistikos, kurias trimis kalbomis aiškina įtampą aitrinantys komentatoriai. Visgi man pasirodė, kad smagiai praleistas laikas daugumai svarbesnis už rezultatus ar net pinigus. Informacinė lenta Hepivalio hipodrome. Iš įprastų tribūnų matosi ne visa trasa, tad tenka pažiūrėti ir šį ekraną.
Beisbolas Kuboje
Sovietų Sąjungoje iki perestroikos beisbolas buvo kone uždraustas kaip kapitalistinių JAV produktas, bet irgi komunistinėje Kuboje toks draudimas gal būtų sukėlęs kontrrevoliuciją. Geriausios vietos už tinklo Bajamo miesto stadione mums atsiėjo po 3 eurocentus. Dėl siaučiančios choleros įeinant stadionan rankas nupylė chloruotu vandeniu. Nors lyga vietinė, rungtynės prasidėjo Kubos himnu: “Pirmyn į mūšį, bajamiečiai, / Tėvynė didžiuodamasi stebi jus”. “Mūšis” tai priešinimasis ispanams nesėkmingame XIX a. nepriklausomybės kare, bet šiandien tai puikiai tinka Bajamo klubo rungtynėms. Tylai vyrauti neleido orkestras, o keli tūkstančiai žiūrovų, nereaguodami nė į šokantį “komandos talismaną” nutriušusiu arklio kostiumu, paplodavo nebent po įspūdingiausių momentų. Net tada, kai bajamiečiai laimėjo 3:2, pasidžiaugta kaip Lietuvoje po eilinio gražaus dėjimo į krepšį.
Australiškas futbolas
Melburnas - vienas nedaugelio pasaulio miestų, galinčių didžiuotis svarbios sporto šakos išradimu. Čia gimė australiškas futbolas. Gal bus netikėta, bet būtent Australiško futbolo lygos finalai yra daugiausiai žiūrovų sutraukiantis klubinio sporto renginys pasaulyje. Pranoksta Bundeslygą, Premjerlygą, NBA, NFL, NHL ir visus kitus Europos ir Amerikos sporto žurnalistų linksniuojamus vardus. Stebėjome eilinį mačą, todėl žiūrovų buvo “tik” 35 tūkstančiai. Milžiniškos ne vien tribūnos, o ir aikštė. Australiškame futbole ji - ovalinė, plotu trigubai lenkianti “mūsiško futbolo” arenas. Kol žaidimas vykdavo vienoje pusėje, kitoje nutūpdavo paukščių būriai. Pusė visų Australiško futbolo lygos komandų yra iš Melburno ir tik neseniai ji ėmė plėstis toliau Viktorijos valstijos. Kokią komandą palaikysi priklauso nuo to, iš kokio miesto rajono esi. Futbolininkai gaudo kamuolį. Jį galima arba spirti, arba atmušti kumščiu - bet ne mesti, kaip krepšinyje.
Daugelyje pasaulio šalių “nacionalinis sportas” yra vienas iš didžiųjų komandinių sportų: futbolas, krepšinis, ledo ritulys, regbis, beisbolas arba kriketas.
Muai Tai Tailande
Muai tai kovos tiesiog eiliniame Patajos kurorto restorane. Neabejotinas jo nacionalinis sportas Muai Tai, kuriame kumščiais, pėdomis, keliais ir alkūnėmis kovotojai mušasi skambant muzikai ir rankų gestais besilažinančių žiūrovų riksmams. Muai Tai varžybos Bankoke.
Taip pat skaitykite: Estijos futbolo istorija ir dabartis
NASCAR Amerikoje
Pasaulio autosporto karalienė yra Formulė 1, bet Amerikoje tikrasis „valdovas“ - NASCAR. Kaip ir F1, NASCAR etapai savaitgalis po savaitgalio „okupuoja“ vis kitas trasas. Galima sakyti, užaugau su NASCAR: labai patikdavo žiūrėti trumpas apybraižas iš šio sporto, kurias kažkodėl vienu metu rodė Lietuvos televizija. Po NASCAR Formulė 1 atrodė kažkokia netikra: kas ten per keistos mašinos? Aišku, laikai, kai NASCAR lenktyniavo gamyklinės mašinos (nuleistais langais, kad į trasą nepažirtų stiklai) seniai baigėsi. Neįtikėtina, bet NASCAR gimė iš kontrabandininkų: alkoholio draudimo JAV laikais jie sprukdavo automobiliais nuo muitininkų, o savo sugebėjimus išbandydavo rungdamiesi tarpusavyje. Pirmosios lenktynės vykdavo Deitona Byčo paplūdimyje (iki 1958 m.), bet paskui joms pastatyta 160 000 žiūrovų trasa. Kitaip nei Formulėje 1, kur žiūrovas temato mažą trasos kampą, NASCAR matai visą trasą. Tai tarsi toks milžiniškas ovalinis stadionas: kaip lengvojoje atletikoje bėgikai, čia laksto mašinos. Toks truputį fantastikos pasaulis: kiek akis užmato - vien sporto arena, žiūrovų dvigubai ar trigubai daugiau nei kokiame Pasaulio futbolo čempionato finale. Vien iki savo vietų arenos pastato vidumi nuo įėjimo reikėjo eiti apie kilometrą! NASCAR žiūrovai. Prasideda varžybos. Su kosminio laivo ar branduolinės raketos garsu kas keliasdešimt sekundžių pralekia NASCAR automobilių linija. Visi vos per kelis centimetrus vienas nuo kito. Nes, priešingai nei Formulėje 1, NASCAR automobiliai beveik vienodi, trasose nėra staigių posūkių, o esantys posūkiai pasvirę. Kartu NASCAR‘as - ir nuostabus langas į tą „tikrąją“, „senąją“ Ameriką: religingų krikščionių baltaodžių, balsuojančių už respublikonus, neįsivaizduojančių, kad galėtų nesinešioti ginklo ir nuo 16 metų vairuojančių/garbinančių automobilius. Daugiausiai dirbančių „eilinius darbus“, bet išgalinčių mokėti 90 ar 200 dolerių už NASCAR bilietą. Artėjant prie Deitona Byčo trasos, daugelis automobilių buvo milžiniški pikapai - kokių Europoje nepamatysi išvis. Prie įėjimo į trasą kažkokios vienos iš šimtų JAV krikščionybės atmainų aktyvistai per garsiakalbius šaukė apie ateinančią Dievo rūstybę. Varžybas stebėjo beveik vien baltaodžiai. Varžybos prasidėjo ne tik JAV himnu ar „America the Beautiful“, bet ir malda už vairuotojus, už lietaus išsisklaidymą. Atrodo, padėjo: lietus sustojo, gal 30 ar 40 džiovinimo traktorių ir pikapų išdžiovino trasą ir į šoną pasitraukęs saugos automobilis paleido vairuotojus į kovą. Stebėjau kvalifikaciją. Į pagrindines Daytona 500 varžybas atėjo ir pats Donaldas Trampas, JAV prezidentas.
Gaidžių peštynės Filipinuose
Filipinuose nacionalinis sportas - krepšinis, o antras - gaidžių peštynės. Jas rodo per televiziją, o pasiruošimą joms matai visur šalikelėse, net Manilos senamiesčio gatvėse pilna narvų su auginamais koviniais gaidžiais. Filipiniečių vyrai juos augina, popina, vežiojasi kartu, netgi myli kaip naminius gyvūnėlius. Vienas su tokiu pasididžiavimu davė man palaikyti gaidį… O paskui paleidžia į mirtiną kovą. Kiekvieno gaidžio (ir gaidžių augintojo) svarbiausios dienos - kada gaidys atnešamas į gaidžių kovų areną, jam uždedamas specialus durklas ir jis paleidžiamas į kovą su kitu gaidžiu. Kova trumpa: vienas-kitas smūgis durklu ir štai pralaimėjęs gaidys jau guli negyvas. Jį paruoš maistui. Dėl to gaidžių kovos nėra tokios žiaurios, kaip galbūt kai kas įsivaizduoja, bent jau jeigu nesi vegetaras ir manai, kad gyvūnus mėsai skersti galima. Kur kas ilgesnis veiksmas vyksta tribūnose. Žmonės ten rėkia, lažinasi, vėliau skirstosi pinigais. Labiau nei koks kitas sportas gaidžių peštynės Filipinuose yra tarsi kazino: čia esmė lažybos, o, kai kovos mirtinos, kažkokių ilgamečių lyderių nebūna: taigi, dažnai kovų baigtis atrodo didele dalimi sėkmės reikalas. Yra net savas statymo etiketas: jei už kokį gaidį niekas nestato, tai vedėjas prašo daryti žymių vietos gaidininkų, ir šie bemat priima tokį garbingą siūlymą.
Zurchanė Irane
Sunku pasakyti, kas tai: sportas, šokis, gimnastika, meditacija. Tame Jazdo uždarytame vandens rezervuare, kuriame, skambant patriotinei XIV a. Hafezo poezijai, būrelis vyrų atliko ritualizuotus pratimus su grandinėmis ar vėzdais, stiprybė išties pleveno ore. Zurchanė pergyveno visas revoliucijas ir net islamo atėjimą, ji populiari šiandien kaip ir prieš 2000 metų kuomet partų kariai šitaip ruošdavosi karams su romėnais.
Futbolas Brazilijoje
Stadionas iš didžiosios raidės - ar yra garsesnis už Marakaną? Jei pamatyti Brazilijos futbolą, geriausia čia. Jei susipažinti su aistringais Brazilijos sirgaliais - irgi geriausia čia. Tiesa, jei tikėsitės pilno stadiono, greičiausiai nusivilsite: brazilai, kaip ir lietuviai, sportą mėgsta žiūrėti per televizorių. Mums lankantis Brazilijos aukščiausios lygos varžybose dauguma vietų buvo tuščios.
„Pikapų-monstrų“ šou JAV
JAV yra milžiniškų pikapų šalis, bet šitie pranoksta viską - ratų dydis net 1,7 m, aukštesni už daugelį automobilių! „Pikapų-monstrų“ šou šie fantastiniai agregatai traiško automobilius, stojasi ant dviejų ratų, suka ratus laikui, šokinėja į aukštį ir kelia dulkių debesis, o JAV miestų ir miestelių žmonės džiūgauja ir filmuoja prieš grįždami į savo labai jau panašius automobilius.
Krepšinis Filipinuose
Manote, kad Lietuva yra krepšinio šalis? Dar nebuvote Filipinuose! Visa šalis alsuoja krepšinio ritmu, ir net menkiausio, skurdžiausio kaimo centre - krepšinio aikštelė, neretai su stogu ir tribūnomis, kur nuolat vyksta varžybos. Krpešinis žaidžiamas ir tiesiog skersgatviusoe pasikabinus lanką. Bet didžiausia patirtis - nueiti į Filipinų lygos varžybas, vienoje NBA prilygstančių Manilos arenų, su tūkstančiais Filipinų sirgalių. Net ir didžiausia pasaulyje krepšinio arena stūgso Filipinuose! Filipinų krepšinio lygą senumu lenkia tik NBA, dalis taisyklių kaip NBA, dalis - kaip FIBA, o dalis tradicijų visai savos (pvz.
Ledo buriavimas Estijoje
Ledo buriavimas Europoje atsirado kone prieš 400, Amerikoje - beveik prieš 150 metų. Oficialiais duomenimis, Estijoje pirmą kartą ledo buriavimas išbandytas dar 1888-aisiais. Pasak Estijos ledo buriuotojų sąjungos sekretoriaus ir jaunučių pasaulio čempiono Jaano Akermanno, šios sporto šakos mėgėjų nuolat daugėja. Dabar Estijoje aktyviai treniruojasi 10-15 metų jaunimo komanda. Ant ledo buriuoja apie 40 sportininkų. Pirmiausia ant ledo mėgsta buriuoti tie, kurie ir vasarą aktyviai užsiima buriavimu. „Greitis čiuožiant ledu didesnis“, - paaiškina Jaanas Akermannas. „Didžiausias mano pasiektas - 125 kilometrai per valandą. Bet tikriausiai esu lėkęs ir didesniu, tiesiog niekas tada nematavo. Būtent greitis šiame sporte mane, kaip ir daugelį kitų, turbūt žavi labiausiai“, - prisipažįsta šių metų Europos čempionato penktosios vietos laimėtojas Akermannas. Tarp kitko, Europos čempionatas šiemet surengtas Estijoje - Vertsjerve. Tačiau Estijos ledo buriuotojai taip pat nedažnai gali pasidžiaugti puikiomis sąlygomis. Geriausia, kai ledas būna lygus ir neapsnigtas, nes burė pritvirtinta prie čiuožtuvų. Taigi ledo buriuotojas turi būti pasiruošęs trumpesnėms ir ilgesnėms distancijoms. „Tam tikra prasme mes panašūs į „surferius“, nuolat ieškančius geresnio vėjo. Smagu, kad ledo buriuotojų bendruomenė labai vieninga, tarp mūsų - puiki komunikacija. Jeigu kas nors nugirsta, kad jo kraštuose bus tinkamos sąlygos, mes visi iškart ten važiuojame. Estija tikrai nėra tokia didelė, kad to nebūtų įmanoma padaryti“, - mąsto Jaanas Akermannas, beveik visus savaitgalius praleidžiantis ant ledo. O savaitgaliai būna tokie - ryte su treniruočių kolega stoji ant ledo ir tik sutemus grįžti ant žemės. „Treniruotės ant ledo trunka tris keturias valandas, bet dar prisideda bendras fizinis pasirengimas“, - sako sportininkas.Ledo burė neturi stabdžių. Norint sumažinti greitį, reikia pasitelkti fizikos dėsnius: jeigu kurį laiką čiuošite tiesiai prieš vėją ir leisite burei laisvai plevėsuoti, stiprus pasipriešinimas ją gana greitai sustabdys. „Ar šis sportas pavojingas? Be abejo, kažkuria prasme pavojingas. Juk pasiekiamas didelis greitis, o varžybose dalyvauja šimtai buriuotojų. Vienas iš garsiausių Estijos ledo buriuotų yra iš Hapsalu kilęs Vaiko Vooremaa. Pirmąjį titulą jis iškovojo būdamas 15 metų, o prieš dvejus metus laimėjo Europos čempionato sidabro medalį. Rimtose varžybose Vooremaa yra gavęs 12, Estijos čempionatuose - 20 medalių.
„Kaitavimas“ snieglentėmis Estijoje
Tą patį galima pasakyti ir apie Estijoje palyginti neseniai pamėgtą „kaitavimą“ snieglentėmis. Tam pirmiausia reikia didelio ir lygaus ploto. Estijoje „kaituoti“ snieglentėmis tinka visi ežerai, kurie atšalus pasidengia ledo sluoksniu. Kas yra „kaitavimas“ ant sniego? „Iš esmės tai - įprastas „kaitavimas“, tik čiuožiama sniegu“, paaiškina daug metų šį sportą propaguojantis Toomas Jürjo. „Kaituotojams“ tai yra alternatyvus būdas prisitvirtinus jėgos aitvarą žiemą čiuožti per sniegą slidėmis ar snieglentėmis. Užšalusių ežerų ar jūros paviršius puikiai tinka mėgautis „kaitavimu“ žiemą. Tai suteikia galimybę užsiimti tuo ištisus metus. „Kaitavimas“ ant sniego suteikia daugiau įdomesnių potyrių, nei čiuožimas lygiu paviršiumi pirmyn atgal. Todėl Toomas Jürjo siūlo galimybę išbandyti Laplandijoje veikiantį Levio žiemos pramogų centrą, ten galima įgyti išties smagios patirties. „Ateina toks momentas, kai čiuožti lygiu paviršiumi tampa nuobodu, nebėra didesnių iššūkių. Laplandijoje yra galimybė pasimėgauti vadinamuoju 3D „kaitavimu“ ant sniego. Ten įrengtas specialus nelygus paviršius, savotiškai imituojantis bangas, o „surferiams“ ir „kaituotojams“ tai suteikia išskirtinę pramogą ir sukelia puikių emocijų“, - tvirtina Toomas Jürjo. Slidininkai turistai perka brangius bilietus, kad galėtų čiuožti nuo kalnų, o „kaituotojai“ leidžiasi nuo jų ir kyla nemokamai. „Pavyzdžiui, Laplandijoje galima rasti visiškai nepaliestų vietų, kur dažnai būna ką tik iškritusio smulkaus sniego.
tags: #estijos #pagrindines #sporto #sakos