Plaukimas - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apimanti įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, kaip lenktynės vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Europos plaukimo čempionatų istoriją, pradedant nuo jų ištakų ir plėtros iki šių dienų.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA).
Europos plaukimo lygos įkūrimas ir čempionatų atsiradimas
1926 m. buvo įkurta Europos plaukimo lyga (LEN). Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Šie čempionatai tapo svarbiausiais plaukimo sporto įvykiais, pritraukiančiais geriausius Europos ir pasaulio plaukikus.
Plaukimo būdai ir varžybų formatai
Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose.
Plaukimas Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m. priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją.
Taip pat skaitykite: Berlyno plaukimo čempionatas
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Europos jaunimo plaukimo čempionatas Vilniuje
Lietuva didžiuojasi galėdama surengti aukšto lygio plaukimo varžybas. 50-asis Europos jaunimo plaukimo čempionatas vyko Vilniuje. Lietuvos plaukikai iškovojo 4 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. Šiame čempionate debiutavo ir Varėnos sporto centre savo sportinį kelią pradėjusi Ieva Jurkūnaitė, kurios debiutas apvainikuotas bronzos medaliu mišrioje estafetėje.
Plaukimo šimtmetis Lietuvoje
Europos jaunimo čempionatas sutapo su reikšmingu įvykiu - plaukimo šimtmečiu Lietuvoje. Per šimtametę šalies plaukimo istoriją Europos jaunimo plaukimo čempionų titulus yra iškovoję dešimt lietuvių - Aiškutė Buzelytė, Aleksas Savickas, Andrius Šidlauskas, Danas Rapšys, Kotryna Teterevkova, Raimundas Mažuolis, Rimvydas Šalčius, Rolandas Gimbutis, Rūta Meilutytė ir Smiltė Plytnykaitė.
Lietuvos plaukimo ateitis
Lietuvos plaukimas išgyvena pakilimą, o sportininkų rezultatai nuteikia optimistiškai. Šalies plaukimo strategija, meistriškumo centrų steigimas, duoda vaisių. Jaunimas turi puikias treniruočių sąlygas, geriausius trenerius ir treniruočių programas. Asociacija "LTU Aquatics" deda daug pastangų, kad plaukimas Lietuvoje būtų populiarus ir prieinamas visiems.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Europos Čempionatui
Taip pat skaitykite: Titenio Pasiekimai Plaukimo Sporte
tags: #europos #cempionatas #plaukimas