Lietuvos Krepšinio Istorija: Nuo Pradžių Iki Europos Čempionato Sidabro

Įvadas

Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga ir kupina įvykių, pradedant nuo pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje iki reikšmingų pasiekimų tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, pradedant nuo krepšinio pradininko Lietuvoje Stepono Dariaus veiklos, pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių, įspūdingų laimėjimų Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, bei apžvelgsime kelią iki Europos čempionato sidabro.

Krepšinio Pradininkas Lietuvoje: Steponas Darius

Krepšinio išradėju laikomas Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 metais. Lietuvoje krepšinio pradininko misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius: Gyvenimas ir Nuopelnai

Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje, visiems lietuviams iš istorijos vadovėlių žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir žuvo ne daug likus iki tikslo. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant 10 litų banknotų.

Tačiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Būdamas maždaug 11 metų, S. Darius su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas ir įgytas žinias vėliau parvežė į Lietuvą.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, S. Darius dalyvavo kare kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė Veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

1922 m. buvo pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

Buvo pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

1926 m. buvo pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).

Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Pirmosios Lietuvos Rinktinės Rungtynės

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

Lietuvos Rinktinės Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai

Čia pateikiami tik oficialūs turnyrai, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutiniai pasiekimai juose.

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

Lietuvos Krepšininkų Indėlis TSRS Rinktinėje

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

1. 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
2. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
3. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
4. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
5. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
6. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
7. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
8. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
9. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
10. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
11. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
12. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
13. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
14. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
15. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
16. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
17. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
18. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
19. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
20. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
21. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
22. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
23. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
24. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
25. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
26. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
27. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
28. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
29. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Lietuvos Rinktinės Pasiekimai Atgavus Nepriklausomybę

Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

1. 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
2. 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
3. 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
4. 1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
5. 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
6. 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
7. 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
8. 2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
9. 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
10. 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
11. 2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
12. 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
13. 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
14. 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
15. 2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
16. 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
17. 2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
18. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
19. 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
20. 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
21. 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
22. 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)

2013 m. Europos Čempionatas Slovėnijoje: Sidabro Medaliai

Lietuva Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje iškovojo sidabro medalius. Tai yra reikšmingas pasiekimas, nes prieš turnyrą lietuviai nebuvo favoritai laimėti apdovanojimus. Mūsų krepšininkai stovėjo viena koja ant iškritimo iš čempionato slenksčio, kai grupės rungtynėse pralaimėjo Bosnijos ir Hercegovinos ekipai.

Finalo Rungtynės: Lietuva - Prancūzija

Finale Lietuva nusileido Prancūzijai.

Po apdovanojimo ceremonijos J.Mačiulis sakė: „Kai praloši finalą, nuotaikos slogesnės, kaip laimėjus bronzą, bet šiaip nuotaikos geros, nes laimėjom sidabrą. Ačiū visiems, kurie palaikė, kurie peikė, kurie čia, Slovėnijoje, buvo su mumis. Prancūzai buvo stipresni kaip komanda. Jie visi žaidė, o pas mus tik keli. Mes gavome iš prancūzų labai gerą pamoką. Jie jau ne kartą žaidę finaluose ir žinojo, kaip rungtyniauti“.

Statistika:

• Dvitaškiai: 44 proc. (15/34) - 58 proc.
• Tritaškiai: 35 proc. (7/20) - 24 proc.
• Baudos: 79 proc. (15/19) - 100 proc.

Simboliniame čempionato penkete: G.Dragičius (Slovėnija), T.Parkeris (Prancūzija), L.Kleiza (Lietuva), M.Gasolis (Prancūzija) ir B.

Pirmieji taškus pelnė D.Lavrinovičius, prancūzai atsakė keturiais - 4:2 pirmavo Europos vicečempionai. 3 min. po A.Ajincos metimo prancūzai pirmavo 6:2, tačiau M.Kalnietis sumažino atsilikimą - 6:4. Varžovai buvo pabėgę 8:4, tačiau L.Kleiza tritaškiu sumažino skirtumą iki 7:8. Tačiau N.Batumas taip pat įmetė tritaškį ir prancūzai 5 min. Nors J.Mačiulis įsūdė dar vieną tritaškį, prancūzai 6 min. pelnė 4 taškus be atsako ir pirmavo 15:10. Po jos D.Lavrinovičius įmetė du taškus - 7 min. varžovai turėjo 3 taškų pranašumą 15:12. Beveik minutę nė vienai komandai nesisekė pelnyti taškų - mūsų nelaimei, pirmieji tai padarė prancūzai: po T.Parkerio dvitaškio 17:12, tačiau iškart taikliu metimu atsakė L.Kleiza. Jis dar įmetė vieną baudos metimą ir prancūzai pirmavo tik 15:17. Po vienuoliktojo L.Kleizos taško lietuviai pirmavo 20:19, o po M.Kalniečio dvitaškio - 22:19.

Po „sausos“ minutės, du taškus įmetė prancūzai - 21:22. Tačiau tuo pačiu atsakė ir M.Kalnietis. 3-iąją min. po L.Kleizos taiklaus metimo mūsų krepšininkai pirmavo 26:23. Vis dėlto, 4 min. 5 min., kaip rezultatas buvo lygus 31:31, į aikštę išėjo J.Valančiūnas, tačiau jau pirmoje atakoje J.Petro per jį pelnė du taškus ir varžovai pirmavo 33:31. Maža to - N.Batumas pelnė tritaškį ir prancūzai nubėgo - 36:31. Į tai tolimu metimu atsakė M.Kalnietis, tačiau tą patį dar kartą padarė N.Batumas. 7 min. Įsibėgėjusi Prancūzijos rinktinė nesirengė stoti ir po N.Batumo dvitaškio 9 min. ji įgijo 9 taškų persvarą - 43:34. O po T.Parkerio prasiveržimo - jau net ir 45:34. Nesėkmingas lietuvių ruožas tęsėsi ir paskutinę kėlinio minutę - po J.Petro taiklaus metimo varžovai pabėgo 47:34, o vienoje iš paskutiniųjų atakų lietuviai ir dar kartą prarado kamuolį. Gerai, kad T.Parkerio metimas buvo netikslus. Kai jau atrodė, kad kėlinys taip ir baigsis, prancūzai sugebėjo per 0,9 sek.

Trečiasis kėlinys prasidėjo B.Diaw taikliu metimu - 52:34 prancūzų naudai. J.Mačiulis „prisikasė“ prie krepšio ir įmetė du atsakomus taškus. O jau po M.Kalniečio dvitaškio rezultatas buvo 52:38. Bet ir vėl… Laikas greitai bėgo - 4 min. prancūzai vis dar pirmavo solidžiu skirtumu. Tiesa, D.Lavrinovičius pelnė tritaškį ir varžovai turėjo 14 taškų pranašumą - 55:41. tačiau jau kitoje atakoje M.Gelabale metė tris baudos metimus - 58:41. Po B.Diaw dvitaškio Prancūzija 6 min. jau turėjo triuškinančią persvarą - 60:41. Treneris J.Kazlauskas paėmė minutės pertraukėlę. Baisu, bet po B.Diaw dviejų prasiveržimų Prancūzija jau turėjo 22 taškų persvarą - 64:42. Tik likus kovoti 2 min. Per paskutines 120-mt kėlinio sekundžių didelio lūžio mačo eigoje neįvyko: lietuviai sunkiai rinko taškus, o Prancūzija susigrąžindavo skirtumą atgal. Tiesa, mūsiškiai, likus kovoti 23 sek., sumažino prarają iki 50:66. Tačiau paskutinėje savo atakoje varžovai padidino persvarą - po taiklių J.Petro baudos metimų Prancūzija prieš ketvirtą kėlinį pirmavo 68:50. Tad sumažinti skirtumo, kuris buvo po dviejų kėlinių - nepasisekė. Keista, bet Lietuvos rinktinės treneris J.Kazlauskas atsisėdo ant atsarginių žaidėjų suolo. Per dvi ketvirtojo kėlinio minutes - nieko naujo. Taškus įmetė T.Parkeris, atsakė L.Kleiza ir Prancūzija pirmavo 70:54. Nors lietuviai dar bandė kabintis, tačiau varžovai neleido mūsų rinktinei priartėti - po B.Diaw dviejų taškų, 5 min. Iki finalinės mačo sirenos likus 4 min. 44 sek., prancūzai pirmavo 74:56. Per paskutines min. varžovai jau pradėjo švęsti pergalę - jie pirmavo 78:60. Lietuva nusileido finale ir tapo Europos vicečempione.

1995 m. Europos Čempionatas Atėnuose: Sidabro Medaliai ir Kontroversijos

1995 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, vykęs Atėnuose, Graikijoje, Lietuvos krepšinio istorijoje įsirėžė ne tik iškovotais sidabro medaliais, bet ir skandalingu finalu.

Kelias iki Finalo

Prieš čempionatą lietuviams buvo keliamas tikslas patekti tarp keturių stipriausiųjų, tad iškovoti sidabro medaliai viršijo net ir didžiausių optimistų lūkesčius.

#

tags: #europos #cempionato #sidabras #krepsinyje