Plaukimas - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, turinti gilias istorines šaknis. Nuo pirmųjų žinių apie žmogaus mokėjimą plaukti akmens amžiaus piešiniuose iki sportinio plaukimo varžybų, plaukimas nuėjo ilgą ir įdomų kelią. Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos jaunimo plaukimo čempionato svarbą, Lietuvos plaukimo istoriją ir pasiekimus, įskaitant ir 2006 m. rezultatus.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA).
Europos plaukimo lygos įkūrimas ir čempionatų atsiradimas
1926 m. buvo įkurta Europos plaukimo lyga (LEN). Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Šie čempionatai tapo svarbiausiais plaukimo sporto įvykiais, pritraukiančiais geriausius Europos ir pasaulio plaukikus. Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose.
Plaukimas Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m.
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Giedrius Titenis: Lietuvos plaukimo viltis
Giedrius Titenis (g. 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose) - Lietuvos plaukikas, olimpietis. Jo tėvai: Alvidas Titenis (g. 1963 m.) - verslininkas ir Dalia Titenienė (g. 1960 m.) - buhalterė, verslininkė. Brolis Mantas Titenis (g. 1996-2008 m. mokėsi Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (dabar - A. Baranausko pagrindinė mokykla). 2008-2013 m. G. Titenis neakivaizdžiai studijavo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakultete, įgijo viešojo administravimo bakalauro išsilavinimą. Nuo 2015 m. G. Titenis buvo sportininkas plaukikas, Anykščių plaukimo sporto klubo "Vandenis" narys, 1999-2016 m. treniravosi Anykščių baseine, kur jo treneris buvo Žilvinas Ovsiukas. 2016-2019 m. G. Titenis gyveno Austrijoje, kur jį varžyboms rengė treneris Dirkas Lange. 2019-2022 m. jis gyveno Kaune, čia treniravosi, kol 2022 m. Nuo 2022 m. G.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
tags: #europos #jaunimo #plaukimo #cempionatas #2006