Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai - tautos tapatybės dalis, neatsiejama nuo šalies istorijos ir kultūros. Šis straipsnis skirtas panagrinėti 1939 m. Europos krepšinio čempionatą, vykusį Kaune, jo reikšmę Lietuvai ir prezidento Antano Smetonos įtaką šiam įvykiui. Taip pat aptarsime krepšinio raidą Lietuvoje nuo ištakų iki nepriklausomybės atkūrimo ir dabarties.
Lietuvos kelias į nepriklausomybę ir krepšinio atsiradimas
PoNepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d., Lietuva patyrė kovų laikotarpį. 1918 m. lapkričio 2 d. kaizerinė Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą ir Lietuva įgijo tikrą nepriklausomybę. 1918 m. lapkričio 23 d. įkurta Lietuvos kariuomenė. Prasidėjo Nepriklausomybės kovos su bolševikais, lenkais, bermontininkais ir kai kuriais nenorinčiais pasiduoti vokiečių daliniais. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta dvišale sutartimi bolševikinė Rusija atsisakė pretenzijų į Lietuvą, pripažino jos nepriklausomybę ir išmokėjo milijonines kompensacijas. 1922 m. vasario 15 d. Lietuvoje įvyko svarbūs įvykiai. 1922 m. spalio 1 d. įvestas litas, jis cirkuliavo iki 1941 m. 1923 m. sausio 15 d. Lietuva atsiėmė Klaipėdos kraštą ir autonomijos pagrindais jį valdė iki 1939 m. kovo, kai nacių režimo reikalavimu atidavė jį Vokietijai. Lietuvai Klaipėdos kraštas grįžo 1945 m.
Krepšinis, sukurtas Džeimso Neismito XIX a. pabaigoje, Lietuvoje pradėjo populiarėti kiek vėliau. 1932 m. įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), o Lietuva prie jos prisijungė 1936 m., žymėdama svarbų žingsnį šalies krepšinio raidai.
Įdomu, kad Lietuvoje krepšinį pirmosios pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų, S. Garbačiauskas, rašė, kad dar 1919 m. Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį.
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas ir populiarėjimas
1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis, kuriame dalyvavo dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Po atkaklios kovos, LFLS tapo pirmosiomis Lietuvos čempionėmis. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vyrų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas Europoje
1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14 d. Lietuva buvo priimta į FIBA. 1937 m. Rygoje įvyko II Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavę pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. 1938 m. pradėta rengti Europos moterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune
1939 m. Europos krepšinio čempionatas, vykęs Kaune, tapo lemtingu įvykiu Lietuvos krepšinio istorijoje. Tai buvo ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus politinis bei kultūrinis įvykis, turėjęs didelės įtakos šalies identitetui.
Pasirengimas čempionatui
Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“. Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos.
Prezidento A. Smetonos vaidmuo
Prezidentas Antanas Smetona asmeniškai rūpinosi čempionato organizavimu ir skyrė jam didelį dėmesį. Jis suprato sporto svarbą tautos vienybei ir patriotiškumui ugdyti. A. Smetonos globojamas čempionatas tapo valstybinės svarbos renginiu, kuriam buvo skiriami dideli ištekliai. Jis paskyrė dovaną nugalėtojams. Antros vietos laimėtojų prizu pasirūpino Švietimo ministras Leonas Bistras, trečios - Kauno burmistras Antanas Merkys, ketvirtos - Kūno kultūros rūmai.
Dalyviai ir rungtynės
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę.
Čempionato reikšmė Lietuvai
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune tapo ne tik sporto švente, bet ir svarbiu įvykiu, sustiprinusiu tautinę savimonę ir pasididžiavimą savo šalimi. Pergalė čempionate parodė, kad Lietuva gali konkuruoti su stipriausiomis Europos valstybėmis. Be to, čempionatas prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje ir paskatino jaunimą aktyviau sportuoti.
Lietuvos krepšinis sovietmečiu
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. Tačiau, krepšinis Lietuvoje išliko populiarus ir svarbus. Kauno „Žalgiris“ tapo SSRS čempionu 1951, 1985, 1986, 1987 metais.
Lietuvos krepšinis atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo:
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
- 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje - bronzos medaliai.
- 1995 m. Europos krepšinio čempionate Atėnuose - sidabro medaliai.
- 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse - bronzos medaliai.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse - bronzos medaliai.
- 2003 m. Europos krepšinio čempionate Švedijoje - aukso medaliai.
tags: #europos #krepsinio #cempionatas #1939 #smetona