Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubas - vienas garsiausių ir labiausiai tituluotų Lietuvos krepšinio klubų, turintis turtingą ir įvairialypę istoriją. Nors sirgalių gretose kyla daug diskusijų, Vilniaus „Rytas“ savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba“. Šiame straipsnyje apžvelgsime klubo raidą nuo pat įkūrimo, prisiminsime svarbiausias pergales, žymiausius žaidėjus ir trenerius, taip pat aptarsime dabartinę klubo situaciją ir ateities perspektyvas.
„Statybos“ laikotarpis (1964-1997)
Vilniaus „Statyba“ buvo įkurta 1964 metais ir ilgą laiką buvo viena stipriausių Lietuvos krepšinio komandų. Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais. Ši komanda išugdė ne vieną žymų krepšininką, kurie vėliau garsino Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
Tarp žymiausių „Statybos“ žaidėjų galima paminėti:
- Šarūną Marčiulionį: Kaune gimęs, bet oficialiose rungtynėse Lietuvoje tik Vilniaus klubo marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. Š. Marčiulionis „Statybai“ atstovavo septynerius metus (1982-1989 m.), kol tapo vienu iš pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris. Šis įžaidėjas buvo viena ryškiausių žvaigždžių SSRS čempionate, dukart išrinktas geriausiu lygos krepšininku. Galingas sudėjimas, atletiškumas, puiki kamuolio varymosi technika ir minkštas metimas. Š.Marčiulionis pelnytai yra laikomas ne tik Vilniaus klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio legenda. 18-metis Š.Marčiulionio sūnus Augustas šiuo metu priklauso „Rytui“ ir yra laikomas vienu didžiausių savo kartos talentų šalyje.
- Joną Kazlauską: Šį lietuvį labiausiai garsina pasiekimai trenerio kėdėje, tačiau prieš 40 metų J. Kazlauskas buvo neatsiejama „Statybos“ dalis. Panevėžyje gimęs 191 cm ūgio aikštelės generolas pasižymėjo sumaniu žaidimu, o Vilniaus klubui atstovavo 12 metų, nuo 1973-ųjų iki 1985-ųjų. Tai vienintelis kaip krepšininko J. Kazlausko klubas karjeroje. Gynėjas per karjerą penkiskart tapo Lietuvos čempionu, stipriai prisidėjo prie trečiosios vietos SSRS čempionate (1979 m.). Skambiausia pergalė - Vilniaus sporto rūmuose įveikta Aleksandro Gomelskio vadovaujama Maskvos CSKA, kurios pagrindą sudarė tuometės SSRS rinktinės krepšininkai.
- Rimantą Girskį: R. Girskis „Statybai“ atstovavo 15 metų (1968-1983 m.), o vėliau dvejus metus užėmė vyriausiojo šios Vilniaus komandos trenerio vaidmenį (1988-1990 m.). Tai buvo įžūlus ir protingas įžaidėjas, turėjęs gerą metimą. „Combo“ gynėjas, galėjęs rungtyniauti per pirmąsias dvi pozicijas. Pasiekimai: SSRS čempionato bronzos laimėtojas (1979 m.), šešiskart Lietuvos čempionas (1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).
„Lietuvos ryto“ эпоха (1997-2018)
1997 metais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų, kai per pasaulį nuskambėję rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą.
1997 metais Marijampolėje krepšinio komandą turėjęs „Lietuvos rytas“ perkėlė savo vardą į sostinę perimdamas legendinę Vilniaus „Statybą“. Jau debiutiniame sezone naujai gimęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas Lietuvos krepšinio lygoje iškovojo bronzos medalius ir antrajam sezonui nusprendė pasikviesti pirmuosius legionierius. Pirmuoju tapo iš Kazanės UNIKS atvykęs rusas Romanas Safronovas, o netrukus prie jo prisijungė senegalietis Makhtaras N'Diaye. Pastarojo istorija Lietuvoje yra itin įdomi. 1998 metais Tyusą Edney ir Jiri Zideką prisiviliojęs Kauno „Žalgiris“ buvo užmetęs tinklus ir ant dar vienos buvusios NCAA žvaigždės - 1997 ir 1998 metų finalo ketvertuose su Šiaurės Karolinos universiteto komanda žaidęs M. N'Diaye į Lietuvą atvyko būtent tam, kad apsivilktų „Žalgirio“ marškinėlius. Vis dėlto tuo metu glaudžiai su „Lietuvos rytu“ bendradarbiavę kauniečiai galiausiai perleido senegalietį Vilniaus ekipai. „Buvo velniškai šalta“, - sako M. N'Diaye, dabar paklaustas, ką geriausiai prisimena apie savo karjeros etapą Lietuvoje. Pokalbio su Delfi metu 50-metis senegalietis papasakojo, kodėl prieš 25-erius metus Vilniuje jam buvo šalta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme. Buvęs krepšininkas pabrėžė - Lietuva 1998-aisiais nebuvo tokia, kokia yra dabar. Mičigano ir Šiaurės Karolinos universitetuose su tokiais krepšininkais kaip Jalenas Rose'as, Juwanas Howardas, Vince'as Carteris, Antawnas Jamesas ar Edas Cota rungtyniavusio M. N'Diaye karjera Vilniuje truko tik du mėnesius. Prisijungęs prie komandos lapkritį, afrikietis metų pabaigoje jau krovėsi lagaminus. „Atvykau į Lietuvą, nes turėjau žaisti „Žalgiryje“ kartu su Tyusu Edney, Jiri Zideku ir kitais puikiais žaidėjais, tačiau man nepavyko laiku gauti prancūziško paso, todėl galiausiai man teko vykti į Vilnių. Džiaugiuosi, kad ten susipažinau su Šarūnu Jasikevičiumi, deja, toje komandoje man viskas nesiklostė taip, kaip to norėjau“, - prisimena M. N'Diaye.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Pagrindinė Vilniaus komanda didžiąją laiko dalį tūnojo Kauno „Žalgirio“ šešėlyje, bet per savo gyvavimo metus gali pasigirti įsimintinomis pergalėmis, titulais bei visu būriu išaugintų krepšininkų, kurie vertė kalnus ir pasaulinėje scenoje.
Šiuo laikotarpiu klubas iškovojo daug svarbių trofėjų:
- Penki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų titulai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.).
- Keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.).
- Du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.).
2005 m. Europos taurės triumfas
Viena įsimintiniausių „Lietuvos ryto“ pergalių - 2005 metais iškovota Europos taurė. „Tai istorija, nėra ką dabar kalbėti“, - apie stebuklingą 2005-ųjų sezoną sakė tuo metu Vilniuje rungtyniavęs Gintaras Einikis. Antradienio vakarą, 2005-ųjų balandžio 19-ąją iš Siksto koplyčios kamino kylantys balti dūmai paskelbė, kad naujuoju Romos popiežiumi tapo vokietis Josephas Ratzingeris, kuris pasirinko Benedikto XVI vardą. Tą patį vakarą Lietuva meldėsi karštai - bet ne tiek dėl popiežiaus, kiek dėl kitos aistros - krepšinio.
Šarlerua mieste Belgijoje „Lietuvos ryto“ krepšininkai 78:74 įveikė Kozanės „Makedonikos“ klubą iš Graikijos ir laimėjo Europos taurę (tada ji vadinosi ULEB taure) bei įgijo teisę žaisti Eurolygoje. „Vilnius pradeda kurti savo krepšinio legendą“, - čempionams sugrįžus sakė tuo metu Vilniaus meru dirbęs Artūras Zuokas.
Ši pergalė tapo lūžiu, užkūrusiu pergalių variklį Lietuvos sostinėje ne vienam ir ne dviem sezonams į priekį. „Dabar kai prisimenu… To jausmo keliais žodžiais neapibūdinsi. Kartu su komanda į Šarlerua atskrido ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas, kuris „Lietuvos ryto“ komandą į atsakingas varžybas lydėjo ne vienus metus, kad palaimintų, kad įkvėptų - kartais visą komandą, kartais po vieną.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Iš tiesų, sezono pradžioje retas galėjo nuspėti, kas laukia klubo prezidento Gedvyo Vainausko ir direktoriaus J. Vainausko suburtos komandos - pirmą kartą treneriu pakviestas užsienietis serbas Vlade Djurovičius, įžaidėju - latvis Robertas Štelmaheris, atakuojančiu gynėju - amerikietis Frederickas House’as, o puolėju - bosnis Haris Mujezinovičius.
Tai buvo sezonas, kai Vilniuje pagaliau atsidarė naujutėlaitė „Siemens“ arena - tuo metu ji atrodė moderniausia kone visoje Europoje.
Europos taurės varžybose „Lietuvos rytas“ savo grupėje užėmė pirmąją vietą, prie komandos prisijungė amerikietis T. Nesby, sudėtį papildė ir Lietuvos krepšinio legenda G. Einikis, o trenerį V. Djurovičių pakeitė jaunas specialistas T. Mahoričius - likus vos kelioms dienoms iki pirmojo mačo atkrintamosiose varžybose.
Prieš rungtynes labiausiai stresavo T. Delininkaitis, nors tuo metu jis ne visada gaudavo daug žaisti. Ne tiek dėl rungtynių, o todėl, kad drauge su G. Einikiu vėlavo į areną. T. Atsakomosiose rungtynėse Vilniuje prieš PAOK T. Nesby pataikė penkis tritaškius ir pelnė 23 taškus.
Atsakomosiose rungtynėse Vilniuje iki mačo pabaigos likus pustrečios minutės pirmaujant vienu tašku prasidėjo ilgiausia ir nervingiausia „Lietuvos ryto“ ataka.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Likus žaisti 6,4 sek. R. Javtokas pataikė baudą, po kurios rezultatas nebepasikeitė - 78:74.
Šis titulas - nepavogtas ir nenukrito iš dangaus. „Lietuvos ryto“ komanda puikiu žaidimu pati pelnė Europos taurę, o drauge - ir vietą kito sezono Eurolygos varžybose.
Atsarginis įžaidėjas Rolandas Jarutis, sėdėdamas ant A. Šležo pečių, kirpo arenos krepšio tinklelį ir peršokęs per kelias tribūnų eiles įteikė jį mačą stebėjusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.
„Jei nebūtume turėję G. Einikio, taurės Vilniuje nebūtų buvę. Finale jis įėjo į aikštę kaip tikras meistras, jo veide - absoliuti ramybė, pasitikėjimas - ir sužaidė nepriekaištingai. Tai buvo vienas lūžių finalo rungtynėse“, - kalbėjo J. Vainauskas.
Žymūs žaidėjai ir treneriai
Per „Lietuvos ryto“ istoriją klube žaidė daug žymių krepšininkų, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Europos krepšinyje:
- Arvydas Macijauskas: Auksinės Vilniaus „Lietuvos ryto“ kartos atstovas. A. Macijauskas itin prisidėjo prie pirmųjų dviejų LKL titulų 2000-aisiais ir 2002-aisiais.
- Ramūnas Šiškauskas: „Baltų Pippenu“ vadintas R. Šiškauskas šioje Vilniaus ekipoje žaidė šešis sezonus (1998-2004 m.) ir tapo viena ryškiausių figūrų klubo istorijoje.
- Robertas Javtokas: Ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas per karjeros etapą Vilniuje iškovojo tris LKL titulus.
- Chuckas Eidsonas: Vienas geriausių legionierių ne tik „Lietuvos ryto“, bet ir Lietuvos krepšinio lygos istorijoje.
- Matthew Nielsenas: Krepšininkas pasižymėjo australams būdingu kovingumu, plačiu įgūdžių arsenalu ir solidžia gynyba.
- Robertas Štelmaheris: Latvijos rinktinės atakų organizatorius stipriai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ iškovoto Europos taurės titulo.
- Frederickas House'as: Amerikietis iškart tapo „Lietuvos ryto“ lyderiu.
Prie klubo sėkmės prisidėjo ir talentingi treneriai, tokie kaip:
- Šarūnas Sakalauskas: Pirmasis treneris LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį“.
- Rimas Kurtinaitis: Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavo dvejus titulais apkrautais metus.
„Ryto“ klubas (nuo 2018 m.)
2018-aisiais sostinės klubas tapo „Rytu“.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
2009-aisiais „Lietuvos rytas“ laimėjo ir antrąją Europos taurę ir vėl sportiniu keliu pateko į Eurolygą.
Vis tik „Sporto istorijų“ kalbintas vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus, kuris augo ir brendo kartu su „Lietuvos ryto“ pergalėmis, teigia, kad būtent 2005 m. pergalė įtvirtino „Ryto“ klubo statusą visoje Europoje.
Pašnekovas neslepia, kad būtent 2000 ir 2005 m. „Ryto“ iškovoti titulai paskatino dar didesnę jo meilę krepšiniui, kuri vėliau išsivystė į siekį sukurti savo krepšinio mokyklą, kuri šiandien yra Vilniaus „Ryto“ dalininkė ir stabiliai demonstruoja geriausius sportinius rezultatus tarp vaikinų visoje Lietuvoje nuo 2019 m.
A. Čerškus teigia, kad istorija gali įkvėpti ir „Rytas“ kažkada vėl galėtų žaisti Eurolygoje.
Netikėtas posūkis: perėjimas į FIBA Čempionų lygą
Naujieji Vilniaus klubo savininkai ir vadovai vienas po kito kalbėjo apie tai, kad „Ryto“ ateitis - tik Eurolyga. Tačiau netikėtai „Rytas“ perėjo į FIBA Čempionų lygą. Tai yra ilgai svarstytas sprendimas, kuris pradeda kiek užtrukusį klubo pertvarkos procesą.
„Perėjimas į FIBA Čempionų lygą nėra žingsnis atgal - tai atsakingai pasvertas sprendimas klubo pertvarkos procese, siekiant ilgalaikio tikslo - žaisti stipriausiame Europos klubiniame turnyre. Tikiu, kad Ryto šeima pasitikės šiuo sprendimu, o juo abejojančius klubas įtikins savo rezultatais“, - pristatydamas sprendimą teigė „Ryto“ klubo valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.
Valdybos pirmininko logika - sunkiai paaiškinama. Vadinasi, Eurolyga ar Europos taurė trukdo ugdyti jaunimą (įdomu, ką apie tai pasakytų „Žalgiris“?), todėl spjauni į veidą ilgamečiam partneriams Europos krepšinyje ir tuo pat metu pasakai, kad vis tiek nori pas juos žaisti. Faktas yra kitas: „Ryto“ perėjimas - tik propagandinis FIBA organizacijos šūvis kare su Eurolyga.
Komandą, kurią krepšinio visuomenė matė kaip neatsiejamą Eurolygos sistemos dalį, FIBA tiesiog elementariai nusipirko. Planuotų pajamų kasmet nesurenkančiam, senų skolų negražinančiam ir į naujas brendančiam Vilniaus klubui Čempionų lyga pasiūlė, neoficialiomis žiniomis, iki 100 tūkst. eurų daugiau, nei klubas galėjo tikėtis užsidirbti Europos taurėje.
Rytis Vyšniauskas teigia, kad „Rytui“ tai visų pirma yra geras finansinis sprendimas. Pandemijos akivaizdoje klubas teikia prioritetą finansiniam stabilumui, šiame turnyre klubai turi galimybę užsidirbti iš pergalių.
Nauju formatu kiek anksčiau viešai pasidžiaugė ir „Ryto“ treneris D. Kairys. Džiugu, kad Čempionų lyga reaguoja į esančią situaciją pasaulyje ir stengiasi sukurti tokį formatą, kuris realiai leistų tikėtis pravesti čempionatą. Visi suprantame, kad pirmasis variantas buvo su nepalyginamai daugiau rizikos faktorių. Dabar, panašu, atsiranda daugiau galimybių pravesti turnyrą iškilus nenumatytiems barjerams, - kalba „Ryto“ komandos strategas. - Na, o naujoje grupėje mūsų tikslai išlieka aukščiausi.“
Naują formatą įvertinęs R. Vyšniauskas kiek nuliūdo - pasak jo, sirgaliai išvys mažiau tarptautinio krepšinio, nei buvo įpratę, tačiau tokiu principu vyksiančios varžybos komandas įpareigos kiekviename mače atiduoti visas jėgas ir nesidairyti į tai, kad klaidas bus galima ištaisyti ir vėliau. „Dabar klaidos kaina didesnė. Kai didelė grupė, tai visada dar turi laiko susitvarkyti situaciją lentelėje. Akivaizdu, kad dabar rungtynių vertė didesnė. Man gal būtų smagiau, kad vyktų taip, kaip vyko anksčiau - tada sirgaliai pamatytų daugiau tarptautinio krepšinio. Bet toks sprendimas priimtas dėl rimtų ir suprantamų motyvų - stengiamasi apriboti keliavimą, komandų maišymąsi po visą Europą. Čia varžosi keliolikos skirtingų šalių komandos, tai su varžybų organizavimu, kelionėmis, skrydžiais, tikrai bus sunku išvengti nesklandumų, rungtynių nukėlimo ir kita. Čempionų lyga taip nutarė prieš sezono pradžią, tai gerai, kad yra aišku, kaip viskas vyks. Matome, kad Eurolygoje reglamentas keičiasi jau sezono metu ir matome, kiek sumaišties tai įneša“, - įvertino R. Vyšniauskas.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Pritraukti daugiau rėmėjų lėšų nesugebantis ir realiai tik iš Vilniaus savivaldybės subsidijų gyvenantis „Rytas“ susigundė FIBA pinigais. Nuolatinė pastarųjų metų sumaištis „Ryte“ neįtikina, kad klube tikrai yra pakankamai kompetencijos ir profesionalumo tai piramidei stiprinti. Ir dar klausimas: ar „Rytas“ išties turi planų kaip klubas, o ne kaip trumpalaikis kažkieno pasipelnymo projektas?
Santykiai su sirgaliais
Vilniaus klubo vadovai griebėsi veiksmų - nuo šiol sirgaliai į rungtynes už dyką įleidžiami nebebus. Klubo išduotus leidimus į rungtynes turėję „ultromis“ save vadinantys aistruoliai nemokamai nepateks jau į šios dienos BBL rungtynes Vilniuje su Kėdainių „Nevėžiu“. „Nebenorime atsakyti už tuos žmones, kurių elgesys nedaro garbės klubo vardui prieš kitus aistruolius, varžovų komandas ir lygų vadovus“, - sakė „Lietuvos ryto“ klubo valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas.
Rungtynės su Belgrado „Partizan“
Vienas iš įsimintinų „Lietuvos ryto“ susitikimų Eurolygoje buvo rungtynės su Belgrado „Partizan“.